Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
VIII a.
kopt?
mozaika, vaizduojanti ?v. On? su ?prastu tylos ?enklu ? pir?tu, priglaustu prie l?p?
Tyla
?
garso
,
triuk?mo
nebuvimas, akustini? virpesi? numal?imas. Tyla neb?tinai rei?kia visi?k? gars? nebuvim? (?spengianti, mirtina, kur?ia tyla“), bet vis? pirma ?kyri?, triuk?ming? gars? paliov?. Tyla ? akustin?
ramyb?
.
Klaus? turintis ?mogus visi?koje akustin?je tyloje neb?na niekad ? net i?nykus aplinkos garsams lieka gird?ti
kv?pavimas
, ?irdies plakimas. Visi?ka tyla per ilgesn? laik? ?mogui gali sukelti haliucinacijas,
psichikos
sutrikimus.
[1]
?prasta tyla (kai garsas b?na 20?60
decibel?
tarpsnyje) ?mogui palanki ? jo psichika pailsi, pager?ja
miego
kokyb?.
Simboli?kai tyla gali tur?ti dvejop? reik?m?: vien? vertus, tai
mirties
, nei?manymo, negal?jimo i?girsti to, ko trok?tama simbolis, kita vertus ? tyla rei?kia dvasin? ramyb?. Dvasin?se tradicijose tyla laikoma ta terpe, kurioje geriausiai girdima tai, kas vadinama vidiniu balsu, kur apsivaloma nuo perteklinio triuk?mo.
Krik??ioni?koje
,
budistin?je
monasti?koje tradicijoje,
advaita vedantoje
,
sufizme
,
daoizme
pabr??iama vidin?s mistin?s tylos svarba, norint pasiekti vidin? augim?. Tokiu dvasiniu keliu einantys ?mon?s da?nai s?moningai atsisako perteklinio kalb?jimo ? priima tylos ??ad? arba be reikalo nekalba, atsideda apm?stymams rimtyje. Pvz., ind? tradicijoje vienas i? ?od?i? i?min?iui, dvasiniam mokytojui pavadinti yra
muni
(?tyl?nas“). Tyla (t. y., nurimdytos mintys) ? b?tina
meditacijos
dalis. Tylos ir dvasini? atver?i? s?ry?? rodo, pvz., kad i? neai?k? kalb?jim?, ?maumojim?“ rei?kian?ios ?aknies
ide.
*mu-
kildinamas sen. graik?
μυστ?ριον
(??venta paslaptis, sl?pinys,
misterija
“). Su tyla sietinas ir lietuvi? anapusinio pasaulio pavadinimas
dausos
.
[2]
Vikicitatos
Wikiquote logo