Trastamar? ?eima

Trastamar? ?eima ? Pir?n? pusiasalio karali? dinastija, kuri i? prad?i? vald? Kastilij? nuo 1369 m., o po to vald?i? i?pl?t? ? Aragon? , Navar? ir Neapol? . Tai Anskarid? dinastijos neteis?ta at?aka.

Trastamar? ?eima vald? Kastilij?, kai ?is kovojo su Aragonu. D?l paini? giminyst?s ry?i? da?nai kildavo kovos d?l teis?s ? karaliaus sost?. Dinastija vald? nuo Henriko II laik? iki sost? sujungimo valdant Izabelei Kastilietei ir Ferdinandui Aragonie?iui .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mirus Kastilijos karaliui Alfonsui XI 1350 m., karaliumi tapo jo vyriausias s?nus Petras . Jo t?vas buvo ved?s Marij? Portugal?, bet tur?jo vie?? meil?s roman? su Eleonor? Guzmaniete. Alfonso XI nesantuokiniai vaikai su Eleonora, vadinami Trastamarais, tapo Petro var?ovais d?l sosto. ^[1] D?l asmenin?s istorijos, kuri? sudar? ir politini? prie?? ?udymas, Petras jo prie?? buvo pramintas ?iauriuoju. ^[1] ?tamp? padidino tai, kad Petro motina su?m? ir nu?ud? Eleonor? Guzmaniet?. ^[2]

Petras nugal?jo Henriko Trastamaros vadovaujam? koalicij? 1356 m. Po to jis savo var?ovus nugal?jo Najeroje 1360 m. ir ?vykd? netikriems broliams Chuanui ir Pedrui mirties bausmes. Henrikas tur?jo b?gti i? Aragono ? Pranc?zij?, kai ?is pasira?? taikos sutart? su Kastilija 1360 m.

?gij?s Kastilijoje r?m?j? d?l ry?i? su Alfonsu XI ir Petro karini? i?si?okim?, Henrikas sudar? s?jung? su Aragonu ir Pranc?zija, gavo konsteblio Bertrand du Guesclin vadovaujam? samdini? ir pasik?sino ? Kastilijos sost? 1365 m. ^[1] Petras gavo Edvardo, Juodojo princo, Anglijos karaliaus Eduardo III s?naus param? apginti sost? mainais ? kai kurias ?emes. 1367 m. baland?io 13 d. Petro ir Edvardo kariai nugal?jo jungtin? Henriko armij?, pa?m? ? nelaisv? Bertrand du Guesclin. Edvardas susirgo, o Petras nedav? ?ad?t? ?emi?, tad Anglija nustojo tiekti param?. 1369 m. kov? su Aragono ir Pranc?zijos parama bei remiamas svarbiausi? Kastilijos miest? Henrikas nugal?jo Petro armij?. ^[1] Henrikas buvo pats asmeni?kai atsakingas u? brolio mirt?.

Henrikui ??engus ? sost? atsirado nauja auk?tuomen?, kai jis padalino ?emes ir privilegijas. Nauj?j? didik? atsiradimas suk?l? nepasitenkinim? ir nestabilum? ?alyje. Daug kilming?j? band? atgauti prarastas ?emes. ^[3] Ta?iau Henrikas atmu?? Portugalijos, Granados ir Navaros ?siver?imus. ^[1]

Henrikas buvo susitar?s su Aragono karaliumi Petru IV d?l vaik? vestuvi?. Henriko s?nus Jonas ved? Petro dukr? Eleonor? 1375 m. bir?elio 18 d. ^[1] Pagimd?iusi tris vaikus Eleonora mir? 1382 m. po septyneri? santuokos met?.

1379 m. mirus Henrikui karaliumi tapo Jonas I. Jis ved? Portugalijos karaliaus Ferdinando I Portugalo dukr? Beatri??. Tod?l jis band? nes?kmingai u?imti Portugalijos sost? po Ferdinando mirties 1383 m. Jonas mir? netik?tai 1390 m.

D?l netik?tos Jono mirties karaliumi tapo dvylikos met? Henrikas . 1393 m. palauk?s tik dvejus metus Henrikas prad?jo valdyti savaranki?kai, kai Kastilijoje vyko prie? ?ydus nukreipti smurto protr?kiai. Vienas svarbiausi? jaunojo karaliaus nuopeln? buvo Kanar? sal? u??mimas. 1406 m. Granadai ?siver?us ? Murkij?, Henrikas mir? tur?damas 27 metus.

Jonas II , Henriko s?nus, tapo karaliumi tik dvej? met? am?iaus. Henriko brolis Ferdinandas I ir Jono motina Katerina Lankaster? buvo regentais.

Jam b?nant regentu, Ferdinandas buvo i?rinktas Aragono karaliumi Kasp?s kompromisu 1412 m. ^[1] Trastamarai tapo Aragono ir Kastilijos karaliais.

Jonas II prad?jo valdyti savaranki?kai po motinos mirties 1418 m. Jis buvo Aragono karaliaus Alfonso , kuris vald? po Ferdinando mirties, pusbrolis. Jonas ved? Alfonso seser? Marij?, o Alfonsas ved? Jono seser? Marij?. Jonas II Ferdinando I vaikams suteik? daug ?emi? Kastilijoje atsid?kodamas u? jo regentavimo metus.

Jonas II netur?jo visuotinai pripa?into autoriteto, tad Kastilijoje vyko didik? kovos d?l ?emi? ir vald?ios. 1420 m. Jon? II pagrob? jo pusbrolis Henrikas. Jis vald? Jono II vardu beveik metus, kol ?is pab?go padedamas draugo ir b?simo r?m? favorito Alvaro de Luna, kuris buvo pramintas Don Alvaru.

1429 m. Alfonsas V liep? savo giminai?iams bendrai pulti Kastilij?. Naujasis Jono konsteblis Don Alvaro pasiek? paliaubas ir pa?alino visas Aragono at?akos Trastamaras i? Kastilijos. Jono II autoritetas tuo metu smuko ir jis galiausiai atidav? vis? vald?i? Don Alvarui, kuris suk?r? kilming?j? oligarchij?. 1439 m. Don Alvaras pralaim?jo kilmingiesiems, kurie susid?jo su Alfonsu V ir 1443 m. Jonas II pateko ? kito pusbrolio Jono nelaisv?, o Kastilijoje kilo anarchija. Ji baig?si 1445 m., kai Don Alvaras nugal?jo Olmedo m??yje, o Jono II pusbrolis Henrikas ?uvo jame.

1453 m. Don Alvarui vie?ai ?vykdyta mirties bausm? apkaltinus tironija. Kit? met? liep? mir? Jonas II ir karaliumi tapo jo s?nus Henrikas IV .

Henrikas IV buvo nepopuliarus valdovas daugiausiai d?l to, kad m?go maur? mad? ir prie?inosi Granados puolimui. 1440 m. jis, b?damas 15 met?, ved? Ferdinando I an?k? Blan??. Vedybos nepavyko, nes Henrikas nesugeb?jo j? u?tvirtinti vestuvine naktim. 1455 m. jis ved? antr?kart Joan? Portugal?. 1462 m. ji pagimd? princes? Joan?, kuri kortes? buvo pripa?inta ?p?dine. 1464 m. kelios kilmingos ?eimos parei?k?, kad princes?s Joanos tikrasis t?vas yra Henriko IV favoritas Beltran de la Cueva.

Kilmingieji privert? Henrik? perleisti vald?i? Alfonsui 1465 m., bet ?is po m?nesio mir?. Per kovas d?l sosto karalien? Joana pastojo, kai buvo laikoma ?kaite. ?i nuod?m? dar labiau susilpnino jos dukros ?ansus tapti karaliene ir atv?r? keli? Jono II dukrai Izabelei . ^[1]

Pagal Toros de Guisando pakt? Izabel? tapo Henriko IV ?p?dine, o kilmingieji atnaujino priesaik? jam. Greitos Izabel?s vedybos buvo viena i? sutarties s?lyg?, bet Henrikas prie?inosi jos ir Ferdinando , kuris buvo Sicilijos karalius ir Aragono sosto ?p?dinis, s?jungai 1469 m. ^[4] ir pa?eid? sutart?. Jis ?p?dine v?l paskelb? savo dukr? Joan? ir prasid?jo de?imtmet? truk?s pilietinis karas. Izabel?s r?m?jai laim?jo su Aragono pagalba.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Trastamar? ?eima ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 ^1,6 ^1,7 Reilly, Bernard (1993). The Medieval Spain . Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-39436-8 .
↑ Ruiz, Teofilo (2007). Spain's Centuries of Crisis: 1300-1474 . Malden, MA: Blackwell Publishing. ISBN 978-1-4051-2789-9 .
↑ Prescott, William (1842). History of Ferdinand and Isabella . London: Richard Bentley. pp. 22?23.
↑ Elliot, J.H. (1963). Imperial Spain: 1469?1716 . New York: Penguin Books. p. 15. ISBN 978-0-14-100703-8 .

[Reilly-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 ^1,6 ^1,7 Reilly, Bernard (1993). The Medieval Spain . Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-39436-8 .

[Ruiz-2] Ruiz, Teofilo (2007). Spain's Centuries of Crisis: 1300-1474 . Malden, MA: Blackwell Publishing. ISBN 978-1-4051-2789-9 .

[History-3] Prescott, William (1842). History of Ferdinand and Isabella . London: Richard Bentley. pp. 22?23.

[Imperial_Spain-4] Elliot, J.H. (1963). Imperial Spain: 1469?1716 . New York: Penguin Books. p. 15. ISBN 978-0-14-100703-8 .

[1]

[2]

[3]

[4]