|
?? biografin? straipsn? reik?t? sutvarkyti pagal Vikipedijos
standartus
.
Jei galite, pra?ome sutvarkyti ?? straipsn?. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?.
Prie?astys, d?l kuri? straipsnis laikomas nesutvarkytu, ai?kinamos straipsnyje
Nesutvarkyti straipsniai
.
|
Thomas Samuelis Kuhnas
(
Thom Samuel Kuhn
;
1922
m.
liepos 18
d. ?
1996
m.
bir?elio 17
d.) ?
JAV
filosofas, teoretikas ir istorikas, suformulavo ?paradigma“, ?nesuderinamumas“ s?vokas.
Gim?
1922
m. liepos 18 d.
Sincinatyje
(
Ohajo valstijoje
).
1946
m. studijavo teorin? fizik?
Harvarde
, 1948?1951 m. Harvardo universitete dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1948?1956 m. d?st? tame pa?iame universitete, 1956?1964 m. d?st? Kalifornijoje Berkeley universitete, 1964?1979 m. Princetono universitete, 1979?1991 m. Masa?usetso technologij? institute. 1961 metais tapo profesoriumi. Studijuojant teorin? fizik? Harvarde nutiko ?vienas nelaimingas intelektualinis atsitikimas“ Kuhn sudomino moksline istorija. Koled?e jis lank? vien? ne gamtos mokslininkams skirt? fizikos kurs? ir ten susipa?ino su
Aristotelio fizika
. Jam atsiskleid? senojo ir naujojo fizikinio pasaulio vaizdo principinis nesuderinamumas, per?jimo nuo ptolemaji?kos prie nauj?j? laik? fizikos netolydumas; tai i? pagrind? modifikavo mokslo esm?s bei raidos supratim?.
Mir? nuo v??io
1996
m. bir?elio 17 d. Kembrid?e (Masa?usetso valstijoje).
Tyrin?jo saul?s sistemos heliocentrin?s teorijos raid? Renesanso epochoje. Kuhn gamtos moksl? istorijos tyrin?jimais m?gino parodyti, kad mokslinis pa?inimas pl?tojasi netolyd?iai, o kriziniais ?uoliais kurdamas modelius ir pagrindines s?vokas (?paradigm? kaita“); ?ie tyrimai yra reik?mingi ir dvasios mokslams.
Moksl? raid? Kuhn laiko evoliucijos procesu, ta?iau tokiu, kuriame senos teorijos pakei?iamos naujais po?i?riais, ir tokiems poky?iams apib?dinti naudojasi ?mokslin?s revoliucijos" s?voka. Kuhn suformuoja naujas s?vokas, tokias kaip ?paradigma“ ir ?nepalyginamumas“, kurios, nors jis jas pagrind?ia vien tik nagrin?damas nauj?j? laik? gamtos mokslo, pirmiausia fizikos, raid?, turin?ios prad?ti vaidinti svarb? vaidmen? visose intelektualinio ir kult?rinio gyvenimo srityse.
Mokslo istorijoje teig?, kad mokslo tyrimus ir m?stym? apibr??ia paradigmos ? konceptualios pasaul??i?ros, kurias sudaro formalios teorijos, klasikiniai eksperimentai ir patikimi metodai.
Mokslininkai da?nai priima vyraujan?i? paradigm? ir siekia i?pl?sti jos ribas per?i?r?dami teorijas, ai?kindami tyrim? duomenis, tikslindami matavimo standartus ir stebim? rei?kini? apra?ymus. ?i? proces? rezultatas ? nei?sprend?iamos teorin?s problemos ar eksperimentin?s anomalijos, parodan?ios paradigm? neadekvatum? ar prie?taringum?. Toki? keblum? sankaupa sukelia kriz?, kurios vienintelis sprendimas ? intelektin? revoliucija, pakei?ianti sen? mokslo paradigm? nauja. Kuhn teig?, kad paradigmos lemia, kokius ekperimentus mokslininkai parenka ir atlieka, kokius klausimus kelia ir kokias problemas laiko svarbiomis. Kei?iantis paradigmoms, pasikei?ia ir fundamentali? mokslinius tyrimus grind?ian?i? s?vok? turinys, atrandami nauji duomen? kaupimo standartai, naujos mokslini? tyrim? technikos ir teorin?s bei eksperimentin?s pl?tros kryptys, kurios visi?kai nesuderinamos ar net nesulyginamos su senomis. Kuhn veikalai radikaliai pakeit? mokslo filosofij? ir istorij?; paradigm? pasikeitimo samprat? imta taikyti ir politikos moksluose, ekonomikoje, sociologijoje, verslo vadyboje. Vidine mokslo reik?me paradigma rei?kia tuos sektinus problem? sprendimus, kurie pagal bendr? mokslinio tyrin?jimo pavyzd? taikomi kokioje nors specialioje srityje. ?ia ?i s?voka turi ry?? su tais visuotinai pripa?intais mokslo laim?jimais, kurie teikia modelius ir sprendimus kokio nors meto specialist? bendruomenei. Tada nauja mokslin? problema traktuojama taip, tarsi ji b?t? specialus atvejis kitos problemos, kuri jau turi suformuotus b?tinus, tod?l sektinus ir pavyzdinius sprendimus. Aptardamas paradigmos s?vok? bendresne, filosofine istorine reik?me, Kuhn atkreipia d?mes? ? tai, kad moksle irgi yra toki? element?, kurie lieka nepagr?sti ir kuri? kilm? toliau jau nesvarstoma. Kaip tik tokiu b?du paradigma prisideda prie to, kad atskiras mokslininkas ?gyja savoti?k? tik?jimo sistem?, taigi ?gyja pasaulio vaizd?, kuris pats n?ra mokslinio patyrimo rezultatas, ta?iau lemia t? b?d?, kuriuo mokslininkas interpretuoja savo eksperimentus. Kita svarbi paradigmos s?vokos reik?m? yra sociologinio pob?d?io: ?i s?voka yra suri?ta su socialine strukt?ra mokslin?s bendruomen?s, kuri orientavimusi ? pavyzdinius metodus ir problem? sprendimus normatyvia prasme nustato, kas moksli?kai yra leistina ir kas jau neleistina. Tiktai tas, kuris naudojasi visuotinai pripa?intais metodais, laikomas mokslin?s bendruomen?s nariu.
Skirting? paradigm? savitarpio santykius Kuhn apib?dina ?nesuderinamumo" s?voka. Nesuderinamumo, kaip ir paradigmos, s?voka irgi buvo daugelio nesusipratim? prie?astis; be to, ir ? j? ?simai?? daug skirting? reik?m?s niuans?. Kalbant apskritai, nesuderinamumo tez?, esant dviem skirtingoms paradigmoms, suvokiama kaip dvi skirtingos kalbos, kuri? negalima i?versti vienos ? kit?. Atsiradus naujai paradigmai, kai kurios s?vokos gali ?gyti visi?kai kit? reik?mi?. Skirtingos paradigmos yra nesuderinamos ir tod?l, kad j? gyn?jai da?nai visi?kai negali sutarti d?l svarbi? mokslini? problem? ir j? sprendimo keli?. Mokslini? revoliucij? strukt?roje nesuderinamumo s?voka fundamentalia jos reik?me susiejama su faktu, kad paradigm? kaita kei?ia pasaul?.
Kuhn darbai vienu mostu pakeit? mokslo teorij? diskusijas ir atved? prie mokslo filosofijos ?istorinio pos?kio". ?? pos?k? ?vykd? Kuhn ir prie jo prisijung? kiti autoriai ? Paulis K. Feyerabendas, Stephenas Toulminas ir Norvvoodas R. Hansonas, kuri? tyrin?jimai nul?m?, kad ?iandien kaip savaranki?ka disciplina jau egzistuoja mokslo istorija.
Studijuodamas Harvarde ir remdamasis Aristotelio fizika, Kuhn analizuoja beveik de?imtme?iu v?liau i?leistoje pirmojoje savo knygoje Koperniki?koji revoliucija (The Copernican Revoliution, 1957). Jis paai?kina, kad kei?iantis moksliniam pasaulio supratimui kartu vyksta pasaulio bendro vaizdo pokytis, kur? skatina ne vien moksliniai veiksniai siaur?ja reik?me, bet ir sud?tinga s?veika ?vairi? disciplin?, toki? kaip filosofija, astronomija ir fizika, taip pat ir kult?riniai, taigi ir religiniai, momentai.
Mokslo raidos etap? (?normalusis“ mokslas ir mokslo revoliucijos) reik?m? mokslo raidai: ?normalusis“ mokslas nekelia sau tikslo atrasti i? principo naujus rei?kinius. Mokslin?s revoliucijos svarbiausia prielaida yra ?sisamoninimas, kad lig ?iol egzistav? institutai ir vyravusios id?jos pasidar? neefektyv?s.
Be pagrindinio veikalo, Kuhn paskelb? daug straipsni? mokslo teorijos ir mokslo istorijos klausimais. Ypa? reik?t? akcentuoti 1977 m. paskelbt? straipsni? rinkin? Esmin? ?tampa (
The Essential Tension
). 1978 m. pasirod? knyga Juodo k?no teorija ir kvanto netolydumas {Black-Body Theory and the Quantum Discontinuity), kurioje nagrin?jamas Maxo Plancko vaidmuo kvant? teorijoje. Naujesnieji Kuhn darbai ? kad ir antrasis leidimas knygos Mokslini? revoliucij? strukt?ros su prie jos prid?tu, 1969 m. para?ytu Post scriptum ? pirmiausia ir yra skirti pagrindini? jo teorijos s?vok?, ypa? paradigmos ir nepalyginamumo s?vok?, tikslinimui. Mokslini? revoliucij? strukt?roje pateikto mokslo vaizdo pamat? sudaro ?empiri?kas" Kuhn susid?rimas su moksliniais tyrimais. Jis nagrin?ja, kaip ?vairi? laik? mokslininkai fakti?kai elg?si ir kaip i? tikr?j? vyko to meto mokslo raida. Tirdamas mokslo istorij?, Kuhn atkreip? d?mes? ? tai, kad esama ne vienos vienintel?s racionalumo formos, kuri mokslams b?t? privaloma visiems laikams, o kad ?vairi? laikotarpi? mokslo tyrimo pagrindas yra skirtingos racionalumo formos.
Paradigmos s?voka Mokslini? revoliucij? strukt?roje naudojama daugeliu reik?mi?. Pasir?m?s paradigmos s?voka, Kuhn mokslo istorijoje gali ?teisinti evoliucijos fazi? model?. Mokslo raidoje jis i?skiria normalias ir revoliucines fazes. Mokslin?s bendruomen?s nariai turi reikal? su normaliu mokslu tada, kai toje ?inojimo srityje visuotinai sutariama d?l principini? klausim? ir metod?, tada, kai vis? ?i? mokslo srit? yra persmelkusi tam tikra paradigma.
- Kuhn, T. S. The Copernican Revolution: planetary astronomy in the development of Western thought. Cambridge: Harvard University Press, 1957.
- Kuhn, T. S. The Function of Measurement in Modern Physical Science. Isis, 52(1961): 161?193.
- Kuhn, T. S. The Structure of Scientific Revolutions. Chicago: University of Chicago Press, 1962.
- Kuhn, T. S. "The Function of Dogma in Scientific Research". Pp. 347-69 in A. C. Crombie (ed.). Scientific Change (Symposium on the History of Science, University of Oxford, 9-15 July 1961). New York and London: Basic Books and Heineman, 1963.
- Kuhn, T. S. The Essential Tension: Selected Studies in Scientific Tradition and Change. Chicago and London: University of Chicago Press, 1977.
- Sal Restivo, The Myth of the Kuhnian Revolution. Sociological Theory, Vol. 1, (1983), 293?305.
- Kuhn, T. S. Black-Body Theory and the Quantum Discontinuity, 1894?1912. Chicago: University of Chicago Press, 1987.
- Hoyningen-Huene, Paul (1993): Reconstructing Scientific Revolutions: Thomas S. Kuhn’s Philosophy of Science. Chicago: University of Chicago Press.
- Kuhn, T. S. The Road Since Structure: Philosophical Essays, 1970?1993. Chicago: University of Chicago Press, 2000.
- Bird, Alexander. Thomas Kuhn. Princeton and London: Princeton University Press and Acumen Press, 2000.
- Fuller, Steve. Thomas Kuhn: A Philosophical History for Our Times. Chicago: University of Chicago Press, 2000.
- Visuotin? lietuvi? enciklopedija, XI dalis, 2007 m. Vilnius
- Alois Halder ?Filosofijos ?odynas“, 2002 m.
- Metzlerio filosof? ?inynas, 2008 m. Vilnius