Teroristas mirtininkas

Teroristas mirtininkas ? savi?udis teroristas , vykdantis smurtin? i?puol?, kuriame puol?jas ketina nu?udyti kitus arba padaryti didel? ?al? ir sugriovimus. Tarp 1981 ir 2006 m. visame pasaulyje ?vyko 1200 savi?ud?i? i?puoli? (4% vis? teroristini? i?puoli?). 90% ?i? teroristini? akt? ?vyko Irake , Izraelyje , Palestinoje , Afganistane , Pakistane , ?ri Lankoje . ^[1] Savi?udi?kas terorizmas yra psichologinio karo ginklas, skirtas daryti ?tak? didelei visuomen?s daliai.

Religijos ?taka [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Susid?rus civilizacijoms , kyla Vakar? ir islamo pasauli? konfliktas d?l civilizacini? skirtum? ir, pirmiausia, d?l religijos . Ilg? laik? europie?iams buvo sunku suprasti, kaip savi?udyb? gali tapti teroro ginklu. Nei bask? separatistams, nei Airijos nacionalin?s i?sivadavimo armijos kovotojams tai daryti net nebuvo minties. Ta?iau tai dar? arabai , ?e??nai , tamilai , kurdai , kuriuos sieja kai kurie bendri dalykai: tik?jimas pomirtiniu gyvenimu , kankinyst?s kultas, grie?ta patriarchalin? visuomen?, garb?s kodeksas . ^[2] Be to, ?ios tautos nuo seno da?nai kariauja.

Teroristus mirtininkus veikti labiausiai motyvuoja islamo religija. Teroristin?s grupuot?s pasitelkdamos religinius tekstus ne tik pateisina savo veiksmus ? jos yra ?sitikinusios, kad savi?udi?ko terorizmo i?puoliai yra Dievo ?galiota kova. Si?loma musulmonams kovoti su neteisingumu nebijant mirties, nes mainais u? asmenin? auk? ? savi?udi?kus ar kitokio pob?d?io i?puolius prie? netikin?iuosius ?adama, kad jie bus apdovanoti puikiu pomirtiniu gyvenimu. Visa terorist? mirtinink? ideologija persmelkta ?sitikinimo, jog teroristiniai veiksmai, kai mir?tama kankinio mirtimi, suteiks pageidaujam? pomirtin? gyvenim? rojuje . Islame, kaip ir kitose abraomi?kose religijose, savi?udyb? grie?tai draud?iama ir smerkiama, tod?l savi?ud?i? i?puoliai vadinami ?kan?ios operacijomis“. Islamo tradicijoje n?ra jokios didesn?s aukos negu kan?ia. Mirti d?l tik?jimo ? did?iausias dvasinis aktas: kankiniai bus gausiai apdovanoti pomirtiniame gyvenime ir u?ims ypating? viet? dievi?kame rojuje.

Daugelis islamistini? grupi?, veikian?i? Vidurio Rytuose, oficialiai sankcionuoja mirt? Dievo vardu. Pavyzd?iui, Egipte veikian?ios Musulmon? brolijos devizas: ? Dievas yra m?s? tikslas. Prana?as yra m?s? lyderis. Koranas yra m?s? ?statymas. D?ihadas yra m?s? kelias. Mirtis Dievo vardu ? m?s? auk??iausia viltis “. ?i Musulmon? brolijos chartijoje ?tvirtinta deklaracija identi?ka ir palestinie?i? islamist? organizacijos ? Hamas “ chartijos a?tuntam straipsniui.

Religija islamo pasaulyje tapo savi?udi?ko terorizmo propagandos ?rankiu, didinant kankinyst?s vert? visuomen?je. Ekstremistin?s grup?s platina kankini? nuotraukas, darytas prie? savi?udi?ko terorizmo i?puolius, kuriose ?alia ginkl? vaizduojamas Koranas ir kiti religiniai atributai. ?i? element? pagalba auditorijai perduodama ?inia, kad kankinyst? yra neatsiejama nuo jos smurtinio pob?d?io. Savi?ud?iams teroristams ?lovinti taip pat kuriami plakatai, interneto svetain?s, organizuojamos vie?os parodos, pagerbiant juos kaip kankinius ir skelbiant j? didvyri?k? auk?. Vaizdo ?ra?uose pateikiama paskutinioji j? valia ir testamentas, balti ?ydai, vaizduojantys tyrum? ir pasiruo?im? mirti. Savi?ud?i? ?eimos nariai gauna sveikinimus d?l j? s?n? ar dukter? pasiekto am?inojo i?sigelb?jimo.

Musulmon? mirtinink? skai?iumi pirmauja Palestina, kuri yra labiausiai persmelkta d?ihado kult?ros. De?imtme?iais tebesit?sianti Izraelio okupacija pagimd? jau antr? kankinio mirties siekian?i? palestinie?i? kart?, nematan?i? ?viesesn?s savo t?vyn?s ateities. Palestinie?i? i?populiarinta ?achid? kult?ra netrukus prigijo ir kituose musulmoni?kuose kra?tuose ? Libane , Ka?myre , ?e??nijoje .

Savi?udi?ko terorizmo i?takos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmaisiais teroristais mirtininkais galima laikyti asasinus , XI ? XIII a. veikusius Persijoje . ^[3] Sektant? lyderio Hasan-i Sabbah pavedimu jie ?ud? auk?to rango ?nusid?j?lius“, negail?dami savo gyvybi?. ? misijas siun?iami pavieniai kovotojai-pasik?sintojai su savimi tur?davo tik durkl?. Jie gali b?ti matomi kaip ?iandieni? mirtinink? prototipas. Toks kovotojas po ?vykdyto pasik?sinimo ? auk?t? valstyb?s pareig?n? paprastai nesistengdavo pasprukti ? jis tik?davosi mirties. Mirties, po kurios jis tiesiai pateksi?s rojun ir tur?si?s am?in? palaim?. Nizarit? ideologai mirtininko-kankinio ( ?achido ) likim? apra?? pa?iomis ?viesiausiomis spalvomis, remdamiesi Korane randamomis eilut?mis, pateisinan?iomis smurt? prie? prie?us, bei viliojamai apra?an?iomis roj?.

XX a. ?i mirtininko kankinio tradicija atgim? ir i?populiar?jo. 1979 m. Irane nuvertus ?ach?, prasid?jo islamo atgimimas, taip pat tuo laikotarpiu i?augo islamo revoliuciniai jud?jimai Vidurio Rytuose , tap? transformacijos l??iu ?iuolaikinio, religi?kai motyvuoto savi?udi?ko terorizmo rei?kiniui atsirasti. Savi?udi?ko terorizmo teis?tumas kilo islamo dvasininkui ? imamui Ajatolai Chomeiniui ir kitiems ?iit? religiniams lyderiams sankcionavus kankinyst? kovose prie? prie?us Irano ? Irako karo ( 1980 ? 1988 m.) ir Libano pilietinio karo laikotarpiu ( 1975 ? 1990 m.).

Sunit? teologas, Osamos bin Ladeno mentorius , ?eichas Abdullah Yusuf Azzam 1979 m. i?leistoje studijoje teig?, kad ? bet kuris arabas, galintis kovoti, turi prad?ti d?ihad? Palestinoje. O jei nesugeba, d?ihadas turi b?ti pradedamas Afganistane. Turime prad?ti nuo Afganistano prie? prad?dami kov? Palestinoje “. T?kstan?iai d?ihado kovotoj? vyko ? Afganistan? kovoti prie? ?komunistinius netikin?iuosius“, nes buvo suvilioti galimyb?s prisijungti prie ??vent?j? kari?“ grupi?, tapti didvyriais, kovoti ir mirti kaip kankiniai. Kankinio statusas ne tik suteikt? garb? ?eimai, bet ir nuod?mi? atleidim? bei pageidaujam? pomirtin? gyvenim? rojuje.

Osama bin Ladenas dar prie? Rugs?jo 11-osios atakas , 1996 m. ir 1998 m. i?leido fatvas , kvie?ian?ias musulmonus prisijungti prie globalaus d?ihado , ?udant amerikie?ius ir j? s?jungininkus, civilius ir karius, bei teigian?ias, kad tai yra individuali kiekvieno musulmono pareiga bet kurioje ?alyje, kur tai ?manoma.