Telomera

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Telomera, sudaranti kilp?

Telomera ? specializuota heterochromatino strukt?ra, esanti eukariotini? chromosom? galuose. Skiriamos: telomera (siaur?ja prasme) ir subtelomera (?ia yra ?okin?jantys genai ? transpozonai )


Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • 1938 m. ? Muller & Mc. Clintock tyrin?dami Drosophila chromosomas, pasi?l? telomeros koncepcij? ? ?stabilizuoja chromosom? galus“.
  • 1961 m. ?Hayflick & Moorehead tirdami ?mogaus odos fibroblast? kult?ras pasteb?jo, jog normalios diploidin?s l?stel?s turi ribot? dalijimusi skai?i? ~50.
  • 1973 m. ? Olovnikov ?rod? [1] , kad dalis telomeros n?ra replikuojama DNR polimeraz?s ir pasi?l? hipotez?, kad chromosom? telomer? ilgis reguliuoja somatin?s l?stel?s gyvenimo trukm? (patvirtinta 1990 m.).
  • 1984 m. ? Greider & Blackburn aptiko ferment? telomeraz? .
  • 1994 m. ? i?vystyta TRAP (telomerase repeat amplification protocol) metodika ? labai jautrus telomeraz?s aktyvumo nustatymo metodas.

Sandara [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?mogaus telomeras sudaro:

  • pasikartojan?ios sekos 5'- {TTAGGG}n -3' [iki 2000 kart?] (10-14 kb);
  • telomeras prisijungiantys baltymai ( telomere - binding proteins )

Dvigrandinin? telomerin? DNR dengia baltymas TRF1, prie kurio gali jungtis tankiraz? ir TIN2. Tankiraz? yra pirmasis telomerinis baltymas, turintis katalitin? aktyvum?. Jis yra 142 kDa baltymas, turintis poli(ADP)ribozilpolimerazin? aktyvum? ir galinti ribozilinti TRF1 baltym?. Pastarasis ribozilintas praranda geb?jim? asocijuoti su DNR. TRF2 baltymas i?sid?sto ?alia viengrandinin?s telomerin?s DNR nuosvyros. Prie ?induoli? viengrandinin?s telomerin?s DNR gali jungtis Ku ?eimos baltymai, hnRNP ?eimos nariai ir hnRNP A1 proteoliz?s produktas UP1. J? reik?m? telomeros funkcijoms dar neai?ki.

Nustatyta, kad ne ma?iau nei pus? vis? ?induoli? telomer? yra ne linijin?s strukt?ros, o sudaro vadinam?sias t - kilpas. Kilpin?s strukt?ros susidarymas blokuoja telomeraz?s veikl?, ta?iau skatina telomerini? sek? rekombinacij?.

Telomer? savyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Dauguma organizm? turi tiksliai apibr??t? sek? ? ji konservatyvi.
  • Kartotini? sek? skai?ius yra nepastovus (net toje pa?ioje l?stel?je):
    • somatin?se l?stel?se ? senstant telomeros trump?ja,
    • makrocituose ir limfocituose ? nekinta,
    • spermoje ? senstant telomeros ilg?ja.
  • L?stel?s gyvenimo trukm? u?koduota telomer? ilgyje: pasiekus tam tikr? telomer? ilgio rib? (Hayflick'o riba) l?stel? pradeda ?senti“ ir ??sta apoptoz?s b?du.
  • Navikin?se l?stel?se normalus telomer? trump?jimas yra sutrik?s.
  • Chromosomini? telomer? gal? problema (nepilna replikacija) ? po kiekvieno l?stel?s pasidalijimo telomera trump?ja.

Telomer? funkcija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Apsaugin? ? apsaugo chromosomas nuo egzonukleazi? poveikio, aberacij? ;
  • Svarbios dalijantis mejoz?s metu ? telomeromis chromsomos kontaktuoja su vidine branduolio membrana;
  • Rekombinacija “telomera ? telomera”;
  • Sudaro kompleks? su specialiais baltymais ? taip yra reguliuojama atitinkam? subtelomeros gen? ekspresija.