Technokratija ( gr. techn? , 'amatas, menas' + kratos , 'vald?ia') ? visuomen?s santvarka, kurioje valstyb?s valdymo svertai priklauso kvalifikuotiems savo sri?i? specialistams, technologams, in?inieriams, ekspertams, mokslininkams, vadovavimo patirties turintiems gamybos organizatoriams. Visuomen?s problemoms spr?sti b?dinga mokslini? metod? taikymas, sprendimus priima techni?kai parengtas personalas, turintis pakankamai reikaling? i?tekli? ir valdymo priemoni?. ^[1]

Technokratijos atstovai renkami ne demokratiniais rinkimais , bet pagal j? turimas mokslines bei technines kompetencijas ir lyderyst?s ?g?d?ius. ?i sistema prie?tarauja atstovaujamosios demokratijos principams, kandidatai ? visuomen?s problem? sprendim? pri?m?jus atrenkami atsi?velgiant ? specialias ?inias ir rezultatus, o ne ? j? politin? priklausomyb? ar parlamentinius ?g?d?ius. ^[2] Technokratijos bruo?ai gali b?ti b?dingi daugelyje ?iuolaikini? valstybi?, parenkant vykdomosios vald?ios atstovus, sudarant ministr? kabinet? i? savo srities ekspert?. Pvz., dauguma Kinijos komunist? partijos lyderi? yra i?silavin?, profesional?s in?inieriai, be to, buvusioje SSRS valdymas kartais vadintas technokratiniu (ypa? L. Bre?nevo valdymo metais). ^[1]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Technokratijos tradicija turi ilg? istorij?. Ai?kiai suformuluota visuomen?s id?ja, kuomet valdo ?ini? ne??jai, pirmiausia sutinkama Platono darbuose. Savo veikale ?Valstyb?“ jis gina tez?, kad valstyb? tur?t? valdyti ?ini? ne??jai filosofai. XVII a. mintis panaudoti mokslo ?inias valdant visuomen? buvo i?pl?tota Francis Bacon ir Tommaso Campanella darbuose. Ta?iau visa tai buvo tik u?uominos apie technokratines id?jas, kurios gal?jo atsirasti tik tam tikrame visuomen?s socialin?s raidos etape.

XVIII ir XIX a. sand?roje vienas utopinio socializmo ?alinink? Henri de Saint-Simon vyst? technokratijai b?dingas id?jas, pateik? mokslo, gamybos ir technikos specialist? ?takos socialinei ir politinei raidai samprat?. ^[3]

XX a. prad?ioje rus? socialistas Aleksandras Bogdanovas ?rodin?jo, kad vald?ia turi priklausyti biurokratinei inteligentijai . Savo gro?in?s literat?ros ir politiniuose ra?tuose jis tik?josi, jog art?janti revoliucija prie? kapitalizm? sukurs technokratin? visuomen?. ^[4]

Technokratijos s?vok? bene pirm? kart? pavartojo JAV in?inierius i? Kalifornijos William Henry Smyth 1919 m. i?leistame veikale ?Technokratija ? b?dai ir priemon?s pasiekti pramonin? demokratij?“. Jame valstyb?s valdymui did?iausia reik?m? teikiama tarnautojams, mokslininkams ir in?inieriams. Taip pat kalbama apie pramonin? demokratij?: jud?jim?, siekiant integruoti darbininkus ? sprendim? pri?mim? per esamas kompanijas ar per revoliucij?. ^[5] XX a. 4-ajame de?imtmetyje amerikietis Howard Scott , prad?j?s technokratijos jud?jim?, pabr??? valdym?, paremt? technini? sprendim? pri?mimu, naudojant energijos vert?s matus. Jis pasi?l? pinigus pakeisti energijos sertifikatais, ?vertinamais tokiais vienetais kaip ergai ar d?auliai , kuri? bendra suma atitikt? tam tikr? nacionalin? gryn?j? energijos biud?et?, ir paskui paskirstyti po lygiai ?iaur?s Amerikos gyventojams, atsi?velgiant ? i?tekli? prieinamum?. ^[6]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Technokratija ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Howard Scott ? History and Purpose of Technocracy Archyvuota kopija 2012-03-07 i? Wayback Machine projekto.