?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Tartu universitetas
lot. Universitas Tartuensis
?kurtas	1632 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Toomas Asser
Darbuotoj?	3600
Student?	13 641
Doktorantai	1100
Vieta	Tartu , Estija
Svetain?	www.ut.ee

Tartu universitetas ( est. Tartu Ulikool ) ? auk?toji mokykla Estijoje , vienas i? dviej? Tartu miesto universitet? (kitas ? Estijos gamtos moksl? universitetas ).

1632?1665 m. Gustavo akademija ( lot. Academia Gustaviana ), 1690?1710 m. Gustavo-Karolio akademija ( Academia Gustavo-Carolina ), 1802?1893 m. Imperatori?kasis Dorpato universitetas ( vok. Kaiserliche Universitat zu Dorpat }, 1893?1918 m. Imperatori?kasis Jurjevo universitetas ( rus. Императорский Юрьевский университет ), 1919?1940 m. Tartu universitetas , 1940?1941 m. Valstybinis Tartu universitetas , 1941?1944 m. Ryt? kra?to universitetas Dorpate ( vok. Ostland-Universitat in Dorpat ), 1944?1989 m. Valstybinis Tartu universitetas , nuo 1989 m. Tartu universitetas .

Tartu universitete yra 11 fakultet? ir 5 kolegijos su daugiau kaip 17 000 student? ir 2860 darbuotoj?. Rektorius nuo 2007  m. rugpj??io 31 d. Alaras Karisas . Tartu universitetas yra presti?i?kiausi? auk?t?j? mokykl? Coimbra grup?s narys.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?steigtas 1632  m. bir?elio 30 d. vietoje Dorpato gimnazijos ( Gymnasium Dorpatense ), kuri? 1583  m. ?k?r? Steponas Batoras . Universitet? ?steig? ?vedijos karalius Gustavas II Adolfas u?kariavus Livonij?. Pirmieji studentai imatrikuliuoti 1632 m. baland?io 20?21 d. Oficialiai Academia Dorpatensis atidaryta spalio 15 d., jai suteiktos Upsalos universiteto privilegijos. Veik? Filosofijos, teis?s, teologijos ir medicinos fakultetai. 1656  m., ?vedijos-Rusijos karo metu, akademija perkelta ? Talin? , o 1665 m. u?daryta.

1690  m. akademija v?l atgaivinta, bet normaliai neveik? iki 1699  m. rugpj??io 28 d., kai Pernu mieste buvo atidaryta Academia Gustavo-Carolina . Ten ji veik? iki 1710  m., kai ?iaur?s karo metu miest? u??m? Rusija.

Tik 1802  m. gruod?io 12 d. Tartu caras Aleksandras I v?l atidar? universitet?, kuriame buvo d?stoma vokie?i? kalba , tod?l jis oficialiai vadinosi Kaiserliche Universitat zu Dorpat . Pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas H. Parotas, ??ymus fizikas. Atidarius universitet?, 1802 m. H. Parotas pasir?pino prie jo ?steigti astronomin? observatorij? ir pakviesti matematikos ir astronomijos profesori?. Nuo 1803  m. jame d?styta ir est? kalba . 1862  m. legalizuotos student? korporacijos, o 1870  m. susik?r? Estijos student? bendrija, kurios ?ydra - juoda - balta v?liavos spalvos v?liau tapo visos Estijos v?liavos spalvomis.

1893  m. pavadintas Jurjevo universitetu ( rus. Юрьевский университет ), rus? kalba tapo d?stymo kalba universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais universitetas evakuotas ? Rusij?, jo pagrindu ?steigtas Vorone?o universitetas . Estijai paskelbus nepriklausomyb? 1919  m. atkurtas Tartu universitetas.

Tartu universiteto pastat? projektavo Johanas Vilhelmas Krauz?. Jis pastatytas 1804 ? 1809  m.

Buvusiame katedros pastate veikia puikus Tartu universiteto istorijos muziejus .

?ymesni d?stytojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Karl Ernst von Baer , biologas
• Eduardas Eichvaldas , zoologas, paleontologas, geologas
• Teodoras Grotusas , pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas
• Moricas Hermanas Jakobis , galvanikos atrad?jas
• Vasilijus Kandinskis , tapytojas, grafikas, meno teoretikas
• Marju Lauristin , ?iniasklaidos katedros profesor?
• Juri Lotman , semiotikas
• Vilhelmas Ostvaldas , fizikin?s chemijos teorijos autorius
• Frydrichas Georgas Vilhelmas Struv? , astronomas.
• Frydrichas ?malcas , lietuvnink? ?em?se pa?angias technologijas dieg?s ?em?s ?kio specialistas

?ymesni studentai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ymesni studentai i? Lietuvos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ry?iai su Lietuva [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Universitetas palaiko ry?ius ir aktyviai bendradarbiauja su VDU Regionistikos katedra Baltijos regiono studij? srityje. Prorektore dirbo lietuvi? kilm?s profesor? Birut? Klaas-Lang, kartu mieste vykd?iusi ir Lietuvos garb?s konsul?s pareigas.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Oficialus Tartu universiteto tinklalapis Archyvuota kopija 2012-02-20 i? Wayback Machine projekto. (est?, angl? k.)

?   ?   A   ?   R Europos paveldo ?enklas 2013 Karnunto archeologinis parkas (Austrija) · Did?iosios gildijos sal? Taline (Estija) · Vesterboko perk?limo stovykla (Nyderlandai) · Taikos r?mai Hagoje (Nyderlandai) 2014 Senov?s At?n? centras (Graikija) · Aragono kar?nos archyvas Barselonoje (Ispanija) · Student? rezidencija Madride (Ispanija) · Al?id?s Gasperio nam? muziejus Pieve Tesino (Italija) · Gdansko laiv? statykla (Lenkija) · Gegu??s tre?iosios Konstitucija (Lenkija) · Liublino unija (Lenkija) · Kaunas 1919-1940 m. (Lietuva) · Kliuni abatija (Pranc?zija) · Roberto ?umano namas (Pranc?zija) · Mirties bausm?s panaikinimo chartija (1867) (Portugalija) · Koimbros universiteto biblioteka (Portugalija) · Franjos partizan? ligonin? (Slov?nija) · Europos pikniko memorialinis parkas Soprone (Vengrija) · Hambacho pilis (Vokietija) · Miunsteris ir Osnabriukas : Vestafalijos taikos vietos (Vokietija) 2015 Vienos imperatori? r?mai (Austrija) · Mundaneumas (Belgija) · Olomouco P?emisl? pilis ir Arkdiecezijos muziejus (?ekija) · Tartu universiteto istorinis ansamblis (Estija) · Neandertalie?io vietov? Krapinoje (Kroatija) · Pirmojo pasaulinio karo kapin?s Nr. 123 (Lenkija) · Sagreso ky?ulys (Portugalija) · Europos institucijos Strasb?re (Pranc?zija) · Ferenco Listo muzikos akademija (Vengrija) 2017 Bua diu Kazj?, ?arlerua (Belgija) · Kadino tvirtov? Trentine (Italija) · ?engeno kaimas : ?engeno sutarties vieta (Liuksemburgas) · Mastrichto sutartis (Nyderlandai) · Natsveilerio-Struthofo koncentracijos stovykla (Pranc?zija ir Vokietija) · Sigheto memorialas (Rumunija) · ?v. Dvasios ba?ny?ia, Javorka (Slov?nija) · Did?ioji Budape?to sinagoga (Vengrija) · Leipcigo muzikinio palikimo vietov?s (Vokietija) 2019 Verkbundo gyvenamieji namai Europoje ( Werkbundsiedlung? , Vaizenhofo kolonija , WUWA ) (Austrija, ?ekija, Lenkija, Vokietija) · Gerosios Valios kolonijos (Belgija ir Nyderlandai) · Kin?varto pilis (?ekija) · Senosios Ostijos archeologin? vietov? (Italija) · Trys Broliai Rygoje (Latvija) · Atminties vieta Lambinovic?je (Lenkija) · Azor? povandeninis kult?rinis paveldas (Portugalija) · ?anbon sur Linjonas (Pranc?zija) · Zdravlica - Europos taut? pavasario ?inut? (Slov?nija) · Sentendr?s gyvenamasis paveldas (Vengrija) 2021 Vu?edolo kult?ros muziejus ir archeologin? vietov? (Kroatija) · Nem?jos archeologin? vietov? (Graikija) · trak? menas Ryt? Rodopuose: kapaviet? Aleksandrove (Bulgarija) · Almadeno kasybos parkas (Ispanija) · ?v. Vilibrordo palikimas Echternache (Liuksemburgas) · Turaidos istorinis centras (Latvija) · vidurini? am?i? sien? tapyba Gemerio ir Malohonto regionuose (Slovakija) · Oderio ?emupys (Vokietija) · Europin?s Dunojaus komisijos r?mai Galacyje (Rumunija) · Juveskiul?s universitetinis miestelis Seminarinmekis (Suomija) · Ventoten?s sala (Italija) · Migracijos muziejus Briuselyje (Belgija) 2023 Cisters? kra?tovaizd?iai Europoje (Austrija, ?ekija, Vokietija, Lenkija, Slov?nija) · Just?s ?v. Jeronimo vienuolynas Kuakos de Just?je (Ispanija) · M?s? Vie?pats Atikos muziejuje, Amsterdamas (Nyderlandai) · Ton?s karali?kasis teatras , Briuselis (Belgija) · Kalevala - gyvasis epinis paveldas (Suomija) · Rom?n? ateneumas Bukare?te (Rumunija) · Sant Ana di Stacema (Italija)