Tanzanijos Jungtin? Respublika suah. Jamhuri ya Muungano wa Tanzania angl. United Republic of Tanzania
V?liava Herbas
Himnas :  ? Dieve, laimink Afrik? “
Tanzanija ?em?lapyje
Valstybin? kalba	suahili? , angl?
Sostin?	Dodoma
Did?iausias miestas	Dar es Salamas
Valstyb?s vadovai  ? Prezidentas  ? Viceprezidentas  ? Ministras pirmininkas	Samia Hassan Suluhu Philip Mpango Kassim Majaliwa
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	945 087 km 2 ( 30 ) 6,2 %
Gyventoj?  ? 2017  ? Tankis	56 877 529 ( 24 ) 39,62 ?m./km 2 ( 129 )
BVP  ? I? viso  ? BVP gyventojui	2006 (progn.) 29,25 mlrd. $ ( 97 ) 800 $ ( 185 )
Valiuta	Tanzanijos ?ilingas (TZS)
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC +3 nenaudojamas
Nepriklausomyb? Tanganika Zanzibaras Susijungimas	nuo Jungtin?s Karalyst?s 1961 m. gruod?io 9 d. 1963 m. gruod?io 19 d. 1964 m. baland?io 26 d.
Interneto kodas	.tz
?alies tel. kodas	+255

Tanzanija ( suah. Tanzania ), pilnas pavadinimas Tanzanijos Respublika ( suah. Jamhuri ya Muungano wa Tanzania ) ? Ryt? Afrikos valstyb? Indijos vandenyno pakrant?je. Ribojasi ?iaur?je su Kenija ir Uganda , vakaruose su Ruanda , Burund?iu ir Kongo Demokratine Respublika , pietuose su Zambija , Malaviu ir Mozambiku . ?alies ?iaur?s rytuose st?kso Kilimand?aras , auk??iausias kalnas Afrikos ?emyne. 2022 m. sura?ymo duomenimis, gyventoj? skai?ius ?alyje ? 62 mln. ^[1] Tai did?iausia gyventoj? skai?iumi valstyb?, esanti vien piet? pusrutulyje. ^[2]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tanzanijos istorija .

Tanzanijoje rasta daug svarbi? hominid? fosilij?, pavyzd?iui, 6 mln. met? senumo plioceno laik? hominid? fosilijos. Australopithecus genties atstovai Afrikoje paplito prie? 2?4 milijonus met?, o seniausios Homo genties liekanos rastos netoli Olduvajaus e?ero. Po Homo erectus atsiradimo prie? 1,8 mln. met? ?monija i?plito visame Senajame pasaulyje, o v?liau ir Naujajame pasaulyje bei Australijoje kaip Homo sapiens . H. sapiens taip pat ?sigal?jo Afrikoje ir absorbavo senesnes Homos r??is. V?liau akmens ir bronzos am?iais vyko piet? ku?it? kalbomis ?nekan?i?j? migracija i? dabartin?s Etopijos ? pie?iau esan?i? Tanzanij?. Skai?iuojama, kad ryt? ku?itai atsik?l? ? Tanzanij? i? ? ?iaur? nuo Turkanos e?ero esan?i? ?emi? prie? ma?daug 2000-4000 m. ^[3] Taip prie? 2400?2900 m. i? dabartinio Piet? Sudano ir Etopijos pasienio regiono k?l?si ir pietini? nilot? kalbomis ?nek?jusieji. ^[3] Abi migracijos vyko pana?iu metu, kuomet vakarin?je Afrikoje prie Viktorijos ir Tanganikos esan?iose ?em?se ?sik?r? bant? gentys. V?liau, prie? 1700?2300 m., jie migravo per likusi? Tanzanijos teritorij?. ^{[3] [4]}

?emynin? Tanzanijos dalis, kaip ir visa Ryt? Afrika yra laikoma visos ?monijos prot?vyne. ?ia randami seniausi? ?mogaus prot?vi? Oldovajaus kult?ros radiniai. Iki I t?kst. pr. m. e. prad?ios Tanzanijos teritorija buvo gyvenama pigm?j? ir koisan? prot?vi?. Bant? migracijos laikais juos i?st?m? ar i?naikino juodaod?iai bantai . Vakarin?se Tanzanijos teritorijose ( Did?i?j? e?er? regione ) suklest?jo ?emdirbi? ir gele?ies lydytoj? Ureve kult?ra .

Tanzanijos pakrant? nuo senov?s sudar? dal? Svahili? kranto , senov?je vadinto Zand?u , kurio gyventojai palaik? prekybinius santykius su Jemenu , Persija , Arabija ir Indija . Apie IX a. ?i? ?ali? kolonistai ?ia prad?jo kurti prekybinius miestus-valstybes. Vietos gyventojams mai?antis su ateiviais pirkliais, formavosi daugiataut?, turtinga Svahili? civilizacija , savo klest?jimo vir??n? pasiekusi XV a. Tanzanijos teritorijoje svarbiausi svahili? sultonatai buvo Kaol? , Zanzibaras , Pemba , ?ol? , Kilva .

Svahili? miest? klest?jimo laikais, m?s? eros II t?kst. Ryt? l??io zonoje (Kenijoje ir Tanzanijoje) egzistavo menkai tyrin?ta kult?ra, kuri? suk?r? pusiau legendin? tauta sirikvai (sp?jama, kalb?j? ku?it? kalbomis ). Manoma, kad jie vyst? prekyb? su Svahili? pakrante rytuose, Did?i?j? e?er? regionu vakaruose, o galb?t ir su Etiopija ?iaur?je. Jiems priskiriamas didelis Engarukos miestas. Vakarin?je Tanzanijoje, kaip ir gretimose Ruandos , Burund?io , Ugandos teritorijose vald? pusiau legendin?s Batembuzi? ir Ba?vezi? dinastijos.

XV a. svahili? kra?t? atrado portugalai , kurie pasinaudojo technologiniu (kariniu) prana?umu prie? vietos sultonatus, ir juos nukariavo. Tai su?lugd? brand?i? vietos civilizacij? ir prad?jo tamsi?j? am?i? laikotarp?. Nors Portugalija nominaliai laik? Tanzanijos teritorij? dalimi savo Ryt? Afrikos , jos nekontroliavo. D?l svahili? prekybos nusilpimo smuko ir sirikv? kult?ra.

Tuo pat metu Did?i?j? e?er? ir sirikv? regionus stipriai paveik? postaralistini? taut? i? ?iaur?s ? nilot? antpl?dis. Nilot? migracijos metu apie XVI a. barbarai i? ?iaur?s stipriai keit? vietos socialin? strukt?r?. Atsirado klas?s, susiformavo smulkios Viktorijos e?ero valstyb?s . Tanzanijos teritorijoje svarbiausios tarp j? buvo Karagv? , Buhaja , Buha , Buzinza , Bud?id?i ir kt.

XVII a. pirmoje pus?je hegemonij? Svahili? krante i? portugal? paver?? stipri musulmoni?ka Omano imperija , kuri v?l sustiprino islamo pozicijas Ryt? Afrikos pakrant?je. Omanui Svahili? krantas tapo toks svarbus, kad 1840  m. visos imperijos sostin? buvo perkelta i? Omano ? Zanzibar? , o 1856 m. atsiskyr? kaip nepriklausomas Zanzibaro sultonatas . Jis suklest?jo i? verg? prekybos ir prieskoni?, ypa? gvazdik?li? .

Nors Zanzibaras tiesiogiai kontroliavo tik paj?rio ruo??, jis suk?r? prekybini? keli? sistem?, nusidriekusi? ? Afrikos gilum?. ?ie keliai siek? Viktorijos e?ero valstybes, Lubos , Bembos , Kazemb?s valstybes dab. Zambijoje , Kongo Demokratin?je Respublikoje . Verg? prekyboje aktyviausi buvo njamvezi? pirkliai, tap? svarbiausiais tarpininkais tarp pakrant?s ir ?emyno gilumos. Prekybos d?ka visoje Tanzanijos teritorijoje ir dar toliau paplito svahili? kalba , tapusi pagrindine tarpgentinio bendravimo kalba.

1890 m. Zanzibaro sultonato teritorijas pasidalino Brit? imperija ir Vokietija . Tokiu b?du dabartin?s Tanzanijos ?emynin? teritorija iki 1919 met? buvo Vokietijos kolonija ( Vokietijos Ryt? Afrika ), o Zanzibaro sal? kaip protektorat? kontroliavo britai. Vokietijai pralaim?jus kar?, Vokietijos valdos ( Tanganikos mandatas ) per?jo Britanijos kontrolei, ir joje i?buvo iki 1961.

1961 metais Tanganika paskelb? nepriklausomyb? kaip respublika, o 1964 metais susijung? su kaimynine Zanzibaro valstybe. Taip atsirado ?alies pavadinimas Tanzanija. Tanganikoje ?sigal?jo TANU partija (vadovaujama Julius Nyerere ), o Zanzibare ? Afro-?irazi? partija . 1977 m. joms susijungus suformuota Revoliucin? partija ( suah. Chama cha Mapinduzi ).

Nyerere buvo svarbiausia asmenyb? ?alies gyvenime per vis? ?alt?j? kar?. Jis ie?kojo Afrikai tinkamiausi? valdymo form?, d?l ko pasi?lyta savita Ud?ama ( suah. Ujamaa ) ideologija. Ji r?m?si vienpartiniu valdymu ir specifiniu socializmu, kuris pasirod? ekonomi?kai ?lugdantis ir buvo vienas veiksni?, atvedusi? ?al? prie maisto nepritekliaus ?lugus kolektyviniams ?kiams. Nepaisant to, Tanzanija ne?sijung? n? ? vien? ?altojo karo blok? ir bendradarbiavo tiek su socialistin?mis, tiek su kapitalistin?mis valstyb?mis. 1979 metais Tanzanija paskelb? kar? Ugandai po ?ios m?ginimo aneksuoti dal? teritorijos ?alies ?iaur?je.

Nuo 1995 met? spalio baig? galioti vienpartin? sistema ir ?alyje surengti pirmieji daugiapartiniai rinkimai. Nepaisant to, vis? rinkim? metu daugum? pa?m? revoliucin? partija. Visi keturi Tanzanijos prezidentai, ?skaitant dabartin?, priklaus? ?iai partijai.

Politin? sistema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tanzanijos politin? sistema .

Tanzanija yra prezidentin? demokratin? respublika . Valstyb?s ir vyriausyb?s vadovas yra penkeriems metams visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris skiria ministr? pirminink? ir vyriausyb?s narius. ?statym? leid?iamoji vald?ia priklauso tiek vyriausybei, tiek ir 324 viet? parlamentui, kurio 309 nariai renkami penkeri? met? kadencijai visuotiniuose rinkimuose, 10 skiriami prezidento, o likusius penkis narius i?renka Zanzibaro Atstov? r?mai.

?alyje veikia daugiapartin? sistema . Daugum? parlamente (257 vietas) po paskutini? rinkim? turi Revoliucin? partija (Chama Cha Mapinduzi).

Pagal Demokratijos indeks?, 2011 m. Tanzanija buvo ?vertintas kaip turintis hibridin? (pusiau demokratin?) re?im? ir u??m? 90 viet? tarp 167 valstybi?. ^[5]

Tanzanija priklauso tokioms tarptautin?ms orgzanizacijoms kaip Afrikos S?junga , Ryt? Afrikos Bendrija , Tarptautinis rekonstrukcijos ir pl?tros bankas , Tarptautinis valiutos fondas , Interpol , JTO , UNESCO , Pasaulio Prekybos Organizacija , bei kitoms.

U?sienio politika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Tanzanijos u?sienio politika ir Lietuvos ir Tanzanijos santykiai .

Iki 2001 m. ?alis netur?jo oficalios u?sienio politikos, ji kito priklausomai nuo Tanzanijos vadov? ambicij?. Vadinamoji 2001 m. Naujoji u?sienio politika, kuria grind?iama ir dabartin? ?alies u?sienio politika, remiasi septyniais principais: suverenumu , liberalizmu , ger?ja kaimynyste, Afrikos vienybe , neutralumu , ekonomine diplomatija ir pasauliniu bendradarbiavimu siekiant ekonominio vystymosi ir taikos. ^[6]

Lietuva ir Tanzanija yra u?mezgusios diplomatinius santykius nuo 1993  m. lapkri?io 11 d. Tanzanija yra akreditavusi Lietuvai ambasador?, reziduojan?i? ?vedijoje . Tuo tarpu Lietuva Tanzanijai akreditavusi ambasadoraus n?ra, ta?iau Tanzanijos sostin?je Dar es Salame yra atidariusi Lietuvos garb?s konsulat?. 2018  m. prekybos apimtys tarp valstybi? siek? 3,97 mln. eur?.

Ginkluotosios paj?gos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tanzanijos ginkluotosios paj?gos .

Tanzanijos Liaudies Gynimo Paj?gos ( angl. Tanzania People's Defence Force , suah. Jeshi la Wananchi wa Tanzania ) ? ?alies ginkluotosios paj?gos. Jas sudaro penki padaliniai: sausumos paj?gos, oro paj?gos, j?r? laivynas, nacionalin? tarnyba ir ?tabo b?stin?. ^[7]

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tanzanijos regionai .

Tanzanija administraci?kai padalinta ? 31 region? (mkoa).

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tanzanijos geografija .

Tanzanija yra Ryt? Afrikoje , prie Indijos vandenyno . Did?i?j? dal? pavir?iaus u?ima Ryt? Afrikos plok??iakalnis , i?kylantis vir? 1000 m. Pagal vakarin? ir pietvakarin? pakra??ius driekiasi gili? tektonini? l??i? grup?, vadinama Afrikos riftiniu sl?niu . ?iaurin?je dalyje, netoli Kenijos sienos, i?kil? du ugnikalniai ? Kilimand?aras (u?ges?s, auk??iausia visos Afrikos vieta, 5895 m) ir Meru (veikiantis, 4567 m). Visoje ?iaurin?je ir vakarin?je dalyje b?dingas seisminis aktyvumas. Lygiagre?iai vandenyno pakrantei driekiasi siaura ?emum? juosta, o greta kranto gausu koral? supam? sal? ( Zanzibaras , Mafija , Pemba ir kt.). ?alyje yra svarb?s deimant? , alavo , titano , volframo , niobio r?d? telkiniai.

Tanzanijoje gausu dideli?, tektonin?s kilm?s e?er?. Jie susitelk? ?alies vakaruose: Viktorijos e?eras , Tanganika , Malavio e?eras , Rukva , Natrono e?eras , Ejasis ir kt. ?alies up?s priklauso daugiausia Indijos vandenyno baseinui: Rufid?is , Ruvuma , Did?ioji Ruaha , Panganis . Vakarin?s dalies up?s ( Kagera , Mara ) ir dauguma e?er? priklauso Nilo baseinui.

Vakarin? ir pietin? Tanzanijos dal? u?ima tropiniai sausieji retmi?kiai, pakrant?s ?emumoje ? parkin?s savanos , centriniuose rajonuose ? sausosios auk?ta?ol?s savanos. Kaln? ?laituose auga dr?gnieji tropiniai mi?kai. ?alyje ?steigta daug rezervat? ir nacionalini? park?: Serenge?io , Kilimand?aro , Meru , Rungvos, Manjaros e?ero, Ngurdoto kraterio, Seluso ir kt.

Klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tanzanijai b?dingas tropinis klimatas su vidutine +23 °C metine temperat?ra ir beveik 900 mm krituli? kiekiu. V?sesnis ir sausesnis sezonas trunka nuo gegu??s iki rugpj??io, o kar?tesnis ir lietingesnis ? nuo rugs?jo iki baland?io. Kalnuotose vietov?se klimatas v?sesnis.

Tanzanijos klimatas
M?nuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperat?ra °C	22,5	22,5	23	23	22	22	22	22,2	25	26	25	23	23
Krituliai mm	132	129	166	134	27	2	0	1	7	17	103	174	892
Duomenys: Tanzanijos klimatas [8] 2012 06 11

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tanzanijos ekonomika .

Tanzanijos pagrindinis pelnas yra gaunamas i? ?em?s ?kio. Auginama kava , arbata , skaistenis , sizalis , ry?iai , tabakas , cukranendr?s , medviln? , kopra , anakard?i? rie?utai , gvazdik?liai . Populiariausias pragyvenimo ?altinis yra ?kininkavimas, kukur?z? , kvie?i? , sor? , sorg? , dar?ovi?, banan? ir manijok? auginimas. Auginamos avys , o?kos ir galvijai. Tanzanijos ekonomikai svarbi raudonmed?io , tikmed?io , juodmed?io , mangrovi? mi?k? mediena. Be ?em?s ?kio produkt?, gaminamas popierius, plataus vartojimo prek?s, statyb? konstrukcijos, perdirbama nafta, liejami aliuminio produktai. Tanzanijoje taip pat kasami deimantai , auksas , druska , gipsas , fosfatai ir baltmolis .

I? Tanzanijos eksportuojami daugiausiai ?em?s ?kio produktai, deimantai bei kiti brangakmeniai . Importuojamos plataus vartojimo prek?s, ma?inos, transporto ?ranga, maistas ir chemikalai.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tanzanijos gyventojai .

Gyventoj? pasiskirstymas Tanzanijoje yra labai netolygus. Gyventoj? tankumas vienose teritorijose yra vos 1 ?mogus kvadratiniame kilometre, o kituose net ? 347 ?m/km². Svarbiausi gyventoj? koncentracijos ?idiniai yra pakrant? (istorinis Svahili? krantas ) ir vakarin?, ypa? ?iaur?s vakarin?, Tanzanija ( Did?i?j? e?er? regionas ), o visa vidurin? dalis yra ypa? retai gyvenama. Daugiau kaip 80 proc. gyventoj? gyvena kaime. Dar es Salamas yra did?iausias miestas (2,7 mln. gyventoj?) ir buvusi sostin? . Dodoma yra vadinama nauja ?alies sostine, nes ten ?sik?r?s ?alies parlamentas .

Tanzanijoje gyvena daugiau kaip 120 tautybi? gyventojai, kuri? dauguma ? bantai . Atokiose teritorijose yra i?lik? senesni? gyventoj? koisan? ( sandavi? ir hadz? ), ku?it? ( burungiai , gorovai , iraku ) palikuonys. Nuo XVIII a. Tanzanijos savanose gyvena ir nilotai : masajai ir datogai . Did?iausios bant? kalbomis kalban?ios etnin?s grup?s yra sukumai , njamveziai , ?agai , njakusai , hajai , hehiai , benai , gogai ir makond?iai . Tanzanijoje gyvena ir 70 t?kst. arab? bei 10 t?kst. europie?i?.

Nuo 1967 m. valstybiniuose sura?ymuose n?ra klausimo apie religij?. ^[9] Neoficialiais duomenimis, ?alyje dominuoja krik??ionyb? ir islamas . ^[10]

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tanzanijos kult?ra .

Muzika, literat?ra ir vaizduojamasis menas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kaip ir kitose ?alyse, muzika Tanzanijoje nuolat kinta ir skiriasi priklausomai nuo region?, atlik?j? ir prog?, kuriomis atliekama. Pagal BASATA klasifikacij? i?skiriami penki oficialios vietin?s muzikos ?anrai Tanzanijoje: ngoma , dansi , kvaja , tarabas ir bongo flava . ^{[11] [12]} Nuo 2000-?j? vidurio ?alyje i?kilo singeli , neoficialus svahili? muzikos ?anras, spontani?kai atliekamas Dar es Salamo bendruomen?se, nuo ma?daug 2020 m. tap?s dominuojan?iu ?anru ?alyje. ^[13]

Ngoma ( Bantu , kas rei?kia ?okis, b?gnas ir renginys) yra tradicin? ?oki? muzika , nuo seno labiausiai paplitusi Tanzanijoje. ^{[14] [15] [16] [17]} ?Dansi“ vadinama miesto d?iazas arba kolektyv? atliekama muzika. ^{[16] [18]} Taraba ? dainuojamoji kisvahili? poezija, paprastai atliekama muzikant? trup?s, akompanuojant stygin?iams instrumentams, kurios atlikimo metu publika da?nai raginama ?okti ir ploti. ^[16] ?Kvaja“ vadinama chorin? muzika, i?plitusi kolonizacijos metu ir prad?ioje naudota tik ba?ny?iose. Dabar chorin? muzika susieta su pasaulietiniu ?vietimu, socialiniais ir politiniais ?vykiais. ^{[14] [17]}

Bongo flava ? tai Tanzanijos populiarioji muzika, kilusi 2000-?j? prad?ioje i? muziki wa kizazi kipya, kas rei?kia ?naujos kartos muzika“. Pastaroji susiformavo devintojo de?imtme?io pabaigoje. Kizazi kipya formavimuisi reik?ming? ?taka dar? regis, ritmenbliuzas ir hiphopas, tuo tarpu bongo flava formavimuisi did?iausi? ?tak? dar? tarabas ir dansi. ^[19] Dabartinei bongo flava muzikai stipriausi? ?tak? daro afropopas, amapiano stiliaus muzika ( PAR ) ir tanzanieti?kas singelio ?anras. ^{[20] [21]} Singeli yra ngoma muzika, u?gimusi ?iaur?s vakar? Dar es Salame. ?iai muzikai b?dingas itin greitas ritmas ir repavimas bei reik?mingi muzikos atlikimo skirtumai, priklausomai nuo atlik?jo lyties. ^[13]

Nuo ?alies nepriklausomyb?s iki 1993  m. vis? muzikos ?ra?ym? ir platinim? grie?tai reglamentavo BASATA, pirmiausia per Tanzanijos Dar es Salamo radij? . ^[22] Buvo leista ?ra?yti ar transliuoti tik keturi? ?anr? tanzanieti?k? muzik?: ngom?, tarab?, kvaj? ir dansi. 1993 m. Transliavimo paslaug? ?statymas leido priva?ius transliuotojus ir ?ra?? studijas. ^{[23] [24]} Per kelerius metus iki 1993 m. akto hiphopas ?iek tiek ?sitvirtino Dar es Salame, Aru?oje ir Mvanzoje. ?iuo laikotarpiu buvo pereita nuo turtinguose miesto kvartaluose paplitusio angli?ko hiphopo prie skurdesniuose kvartaluose svahili? kalba atliekamos kizazi kipya muzikos. ^[25] Atlaisvinus radijo bang? suvar?ymus bongo flava paplito visoje ?alyje. ^[19]

Tanzanijos valstybinis himnas Mungu Ibariki Africa ( liet. Dieve, laimink Afrik? ), 1897 m. sukurtas Piet? Afrikos kompozitoriaus Enocho Sontongos , dav? prad?i? ir Zambijos ir poapartheidin?s PAR himnams. ^[26]

Tanzanijoje dominuoja ?odin? literat?ra. Knygos brangios ir didelei daliai vietini? neprieinamos. ?abanas bin Robertas (1909?1962) laikomas ra?ytin?s Tanzanijos literat?ros pradininku. Tuo tarpu vaizduojamasis menas yra santykinai ?inomas visame pasaulyje. Garsiausia srov? yra ry?ki? spalv? tingatinga . Jos pradininkas ? Edvardas Tingatinga .

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Populiariausia sporto ?aka ?alyje - futbolas . ^[27] Tanzanijoje organizuojama Tanzanijos Premier lyga , kurios paj?giausios komandos - Dar es Salamo Young Africans SC ir Simba SC . ?alies futbol? kuruoja Tanzanijos futbolo federacija .

Kitos ?alyje populiarios sporto ?akos ? krep?inis , netbolas , boksas , tinklinis , lengvoji atletika ir regbio s?junga . ^{[27] [28]} ?alies Informacijos, jaunimo, sporto ir kult?ros ministerijai pavaldi Nacionalin? sporto taryba atsakinga u? ?alies sporto politik?. ^[29]

Kita informacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Tanzanijos ry?iai
• Tanzanijos transportas
• Tanzanijos ?vent?s

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Tanzanija ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

Viki?odynas

Laisvajame ?odyne yra terminas Tanzanija

Bendros nuorodos:

• Tanzania.eu

?em?lapiai:

• Tanzanijos fizinis ?em?lapis
• Tanzanijos administracinis ? politinis ?em?lapis
• Tanzanijos pagrindini? keli? ?em?lapis
• Tanzanija per google ?em?lap?

Laikas ir orai:

• Tanzanijos laikas
• Tanzanijos orai