Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tain? kaimelio Kuboje atstatymas
Tainai
? iki
Kolumbo
pasirodymo buv? vietiniai
Baham?
ir
Did?i?j? Antil?
(
Kuba
,
Haitis
,
Puerto Rikas
ir
Jamaika
) gyventojai. Tik?ta, jog j?romis keliav? tainai buvo giminingi
Piet? Amerikos
aravak? gentims. Naujausi atradimai rodo labiau tik?tin? tain? kilm? i? And? gen?i?, ypa? koljas?. J? kalba priklauso Maipuro
kalb? ?eimai
, paplitusiai Piet? Amerikoje ir
Karibuose
bei laikomai didesn?s hipotetin?s aravak? kalb? grup?s dalimi.
Kai 1492 m. atvyko Kolumbas, Hai?io saloje buvo penkios tain? ?karalyst?s“ arba teritorijos, kiekviena kuri? buvo valdoma atskiro
kasiko
(
vado
), kuriam buvo mokama duokl?.
Ispan?
?siver?imo metu did?iausiose tain? gyvenviet?se gal?jo gyventi apie 3000 ?moni? ar daugiau. Nuo sen? laik? tainai gyveno ?alia ir kariavo su
karibais
, kita i? Piet? Amerikos kilusia grupe, daugiausia gyvenusia
Ma?uosiuose Antiluose.
Manoma, jog XVIII a. tain? bendruomen? buvo sunaikinta: i?mir? nuo atvyk?li? atve?t? lig? arba buvo kartu su afrikie?iais vergais prievarta ?darbinta plantacijose, kurias
Ispanija
?steig? savo kolonijose Karibuose. Ta?iau pagrindin? tain? i?nykimo prie?astis buvo ispan? vykdytos ?udyn?s. Ta?iau teigiama, jog vyko ry?kus
rasi? mai?ymasis
, o Kuboje keletas ind?n? kaimeli? i?liko iki XIX a. Pirmieji 1492 m. ? Bahamus, Kub? ir Hait?, o v?liau ? Puerto Rik? atvyk? ispanai neatsive?? moter?. Jie civilin?se ceremonijose vesdavo tain? moteris, kurios gimd? vaikus
metisus
.
