Svetlana Aleksijevi?
(
blrs.
Сьвятлана Алекс?ев?ч
;
1948
m.
gegu??s 31
d.) ? baltarusi? ra?ytoja, ?urnalist?, scenarist?.
2015
m. jai suteikta
Nobelio literat?ros premija
u? polifonin? proz?, ?am?inan?i? kent?jim? bei m?s? laik? heroizm?
[1]
. Ji yra pirmoji baltarusi? ra?ytoja, gavusi tok? apdovanojim?
[2]
.
2020
m.
Vytauto Did?iojo universitetas
suteik? VDU Garb?s daktaro vard?
[3]
.
|
?? biografin? straipsn? reik?t? sutvarkyti pagal Vikipedijos
standartus
.
Jei galite, pra?ome sutvarkyti ?? straipsn?. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?.
Prie?astys, d?l kuri? straipsnis laikomas nesutvarkytu, ai?kinamos straipsnyje
Nesutvarkyti straipsniai
.
|
|
?io puslapio ar jo dalies
stilius
neatitinka
Vikipedijos kalbos standart?
.
Jei galite, pakoreguokite stili?, kad tikt? enciklopedijai. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?.
|
Svetlana Aleksijevi?, rus? kalba ra?anti baltarusi? ra?ytoja, gim? 1948 metais gegu??s 31 dien? Ivano Frankivske, Ukrainoje. Jos t?tis ? baltarusis, o mama ? ukrainiet?. T?vui i??jus ? atsarg?, ?eima persik?l? gyventi ? Baltarusij?. 2020 met? rugs?j?, prasid?jus masiniam jud?jimui prie? Baltarusijos vadovo A. Luka?enkos re?im?, emigravo ? Vokietij?. .
S. Aleksijevi? yra ne tik ra?ytoja, bet ir ?urnalist?, dokumentini? film? scenarist? ? ?is jos u?si?mimas ry?kiai atsispindi ir jos prozoje, dokumentuojan?ioje gyvenim?, patirtis, istorinius ?vykius. Ji para?? daugiau nei 20 scenarij? dokumentiniams filmams ir 3 pjeses spektakliams. S. Aleksijevi? yra politi?kai aktyvi, pasisako prie? A. Luka?enkos re?im?, o nuo prasid?jusi? Krymo ?vyki? (2014 m.) va?in?ja po pasaul? ir kalba apie politikos, karo ir rus? literat?ros santyk?. 2022 metais rugs?jo 23-24 dienomis Vilniuje vykusiame lietart?ros festivalyje
Open Books
S. Aleksijevi? dalyvavo diskusijoje apie literat?r? Rusijos karo akivaizdoje
[1]
.
Labiausiai ji ?inoma u? menin?s dokumentikos proz?, t. y., u? knygas
Nemoteri?kas karo veidas, Cinko berniukai, ?ernobylio malda, Laikas i? antr? rank?.
?ios knygos, kartu su penkt?j? knyga
Paskutinieji liudytojai
, sudaro cikl?
Utopijos balsai
. Ciklo pavadinimas rodo, kad S. Aleksijevi? proza polifoni?ka, dokumenti?ka, joje nuskamba tikras gyvenimas ir patyrimai. Negana to, utopijos ?vardijimu sukuriamas sarkasti?kas / ironi?kas santykis su vald?ios organ? utopine laikyta Soviet? S?junga, nes cikle skamba v?lyvojo sovietme?io ir postsovietin?s epochos gyventoj? balsai, persmelkti ?vairi? sukr?tim? ir j? sukeltos kan?ios, liudijan?ios utopijos distopi?kum?, destruktyv? poveik? gyvenimams ? tai itin ry?ku
?ernobylio maldoje
.
Pirm?j? knyg? ? baltarusi? kaimo gyventoj?, persik?lusi? ? miest?, monolog? rinkin?
A? i?va?iavau i? kaimo
(rus.
Я уехал из деревни
) spaudai paruo?? dar 1976 metais, ta?iau knyga taip ir nebuvo i?spausdinta, nes spausdinim? sustabd? cenz?ra ? Komunist? partijos propagandos skyrius ? d?l re?imo kritikos ir ?alies agrarin?s politikos nesupratimo. Galiausiai autor? atsisak? ?i? knyg? spausdinti. 1983 metais para?? pirm?j? publikuot? knyg?
Nemoteri?kas karo veidas
(rus.
У войны не женское лицо
). Knyga paremta pokalbiais su moterimis, dalyvavusiomis
Did?iajame T?vyn?s
kare ir pirmiausia dalimis buvo i?spausdinta 1984 metais ?urnale
Spalis
(rus.
Октябрь
). 1985 m. k?rinys i??jo kaip atskira knyga, pagal j? v?liau buvo pastatyta nema?ai spektakli?.
1997 metais publikuota
?ernobylio malda
, kuri? sudaro ?ernobylio katastrofos liudinink? ir j? artim?j? monologais virt? pokalbiai su ra?ytoja. Knyga turi paantra?t?:
ateities kronika
, nes, kaip pati S. Aleksijevi? pastebi skyrelyje
Autor?s interviu su pa?ia savimi apie praleist? istorijos tarpsn?
:
?itie ?mon?s pirmieji... pamat? tai, k? mes tik manome esant. Kas visiems ? dar paslaptis. Bet apie tai papasakos jie patys... / Ne kart? man rod?si, jog u?ra?in?ju ateit?
. Knygoje parodoma, kaip vienu metu ?vyksta dvi katastrofos: ?mogaus sukeltos technologin?s ir socialin?s.
S. Aleksijevi? knygos apib?dinamos ?vairiai: dokumentin? proza, oratoriniai romanai, liudijimo romanai, kolektyviniai liudijimai, epochos choras, dokumentiniai monologai, literat?rin? ?urnalistika, reporta?ai, gyvieji balsai, ta?iau pati ra?ytoja eskaluojam? ?anr? ?vardija kaip jausm? istorij?.
Visos S. Aleksijevi? knygos yra paremtos pokalbiais su ?mon?mis, i?gyvenusiais ka?kok? sud?ting? ir likimus kei?iant? ?vyk? (kar?, ?ernobylio katastrof?), arba su t? ?moni? i?gyvenusiais artimaisiais, tod?l S. Aleksijevi? da?nai vadinama atminties saugotoja.
?ernobylio malda
(o kartu, tikriausiai, ir visa S. Aleksijevi? proza) tam tikru po?i?riu skirta atmin?iai ? vienaip ar kitaip, tai traumin?s patirties liudijimai, i?gyvenimai, jausmai, tai n?ra faktinis sausas ?vykio apra?ymas ? jo mastas atskleid?iamas per subjektyvius potyrius, per skirtingus atsiminimus, leid?ian?ius i? tikr?j? suvokti ir pamatyti visas ?vykio puses.
Labai ?dom?s pa?ios autor?s svarstymai, kod?l ji pasirinko b?tent tok? ?anr?, tok? ra?ymo b?d?. Yra neilgas tekstas rus? ir angl? kalbomispavadinimu
Ie?kant am?ino ?mogaus
jos tinklalapyje, skirtame
Utopijos balsams.
Geriausiai ra?ytojos ?anrin? pasirinkim? atskleid?ia ?ios eilut?s:
A? ilgai ie?kojau ?anro, kuris geriausiai atskleist? tai, kaip a? matau pasaul?. Kad pad?t? suprasti, kaip veikia mano akys, ausys. Band?iau save. Ir pasirinkau ?moni? bals? ?anr?. Savo knygas a? matau ir gird?iu gatv?se. U? lango. Jose real?s ?mon?s pasakoja apie svarbiausius savo laiko ?vykius ? kar?, sovietin?s imperijos ?lugim?, ?ernobyl?, ta?iau visi kartu jie kuria ?od? apie ?alies istorij?, bendr?j? istorij?. Sen?j? ir nauj?j?. Kiekvienas i? j? ? istorij? savo ma?o likimo. Su dokumentika dirbu daugiau nei 20 met?, para?iau 5 knygas, bet kaskart i? naujo ?sitikinu ir kartoju: menas daug ko apie ?mog? nepasako, nenumano ir tada ne?inomyb? dingsta be ?inios. Bet a? nera?au sausos, faktin?s istorijos, a? ra?au jausm? istorij?. J? galima pavadinti praleist?ja istorija. K? ?mogus galvojo, suprato, ?simin? apie savo liudijamus ?vykius? Kuo tik?jo ir netik?jo, kokios buvo jo iliuzijos, viltys, baim?s? K? jis suprato apie save ir pasaul?? Tai yra tai, ko ne?manoma pavaizduoti, i?galvoti. ?mogus kei?iasi. M?s? pasaulis kei?iasi. Kronika t?siasi.
[3]
Knyga
?ernobylio malda
i?leista pakankamai seniai, 1997 metais, ta?iau ji vis dar nepraranda aktualumo. Ypa? po to, kai visus ?iuos tragi?kus ?vykius primin? pasaulin?s s?km?s sulauk?s
HBO serialas
?ernobylis
. Labai da?nai teigiama, kad kompanijos HBO serialas
?ernobylis
yra sukurtas b?tent pagal S. Aleksijevi? knyg?
?ernobylio malda
. Vis d?lto, skirtingai nei seriale, knygoje pagrindinis d?mesys skiriamas ne pirmosioms dienoms ir likvidavimo darbams, o gyvenimui po visko. ?ia sukaupti, sudokumentuoti ?moni?, kuriuos paliet? avarija, liudijimai. S. Aleksijevi? kalbint? ?moni? spektras labai platus: tai ir pirmieji likvidatoriai, gaisrininkai, kariai, ir vis? j? artimieji, vietov?s gyventojai, mokslininkai, mokytojai, senukai ir net vaikai. Skaitant atrodo, kad visos istorijos yra pana?ios, nes sukasi apie gyvenim? po ?ernobylio, buvim? ?ernobylie?iu, netektis, mirt?, bet vis d?lto ? vis? kalb?toj? likimai tokie skirtingi. Visi asmeni?ki pasakojimai knygoje pavadinti monologais, "vieni?ais ?moni? balsais", chorais, ir yra d?stomi vieni, be pa?alinio ?siterpimo, nors kartais ir atrodo, kad tur?jo b?ti autor?s klausimas, nes kalbantis monolog? ?mogus pakartoja klausimo dal?. Bet toks monologinis kalb?jimas, retoriniai klausimai tik dar labiau sustiprina ?jim? ? jausm? istorij?, tad monologai mus pasiekia tarsi i? ka?kokios nerealios anapusyb?s. Tai tarsi balsai tyruose, kurie ie?ko savo klausytojo.
Tad tie, kas mat? tik serial?, mano, kad knygoje viskas vyksta pana?iai kaip ir seriale, ta?iau serialui sukurti, kaip teigia scenarijaus autorius, buvo kur kas daugiau inspiracij?, ra?ant scenarij? perskaityta keliasde?imt knyg?, per?i?r?ti ankstesni filmai, tad S. Aleksijevi? knyga
?ernobylis
buvo tik viena i? daugelio dedam?j? dali?. Pati S. Aleksijevi? ? HBO pasi?lym? bendradarbiauti ir ? pat? serial? ?i?r?jo itin skepti?kai, nes jau buvo ma?iusi ne vien? film?, serial?, suprimityvinus? ?i? katastrof? ir ?moni? i?gyvenimus, tod?l bendradarbiauti su serialo k?r?jais atsisak?.
- Апошн?я сведк?. М?нск, 1985.
- У вайны не жаночае абл?чча: дак. аповесць. М?нск, 1991.
- Зачараваныя смерцю: Пер. з рус. М. С. Г?ля. М?нск, 1993.
- Чарнобыльская мал?тва: Хрон?ка прышласц?: Дак. аповесць. М?нск, 1999.
- Час сэканд-хэнд (Канец чырвонага чалавека). М?нск, 2014.
S. Aleksijevi? yra pelniusi daugyb? tarptautini? premij?, i? kuri? ?inomiausios ir svariausios yra ?ios: Remarko premija (2001), Nacionalin? kritik? premija (JAV, 2006), skaitytoj? simpatij? premija
Big Book
u? knyg?
Laikas i? antr? rank?: gyvenimas ant socializmo griuv?si?
, Kurto Tucholskio premija
U? literat?ros dr?s? ir orum?
, Andrejaus Siniavskio
U? literat?ros kilnum?
, Rusijos nepriklausom? ekspert? premija
Triumf
, Leipcigo
u? geriausi? politin? knyg?
, pranc?z? Medi?i apdovanojimas.
2013 metais S. Aleksijevi? Vokietijoje apdovanota Tarptautine taikos premija.
2015 metais S. Aleksijevi? gavo Nobelio literat?ros premij? u? polifonin? proz?, ?am?inan?i? kent?jim? bei m?s? laik? heroizm? ir tapo pirm?ja baltarusi? bei ?e?t?ja rusi?kai ra?an?ia k?r?ja, gavusia ?i? premij?.