Studentas
(
lot.
studens
? uoliai dirbantis) ? ?mogus, kuris mokosi
auk?tojoje mokykloje
(kai kuriose ?alyse ? ir vidurin?se mokyklose, koled?e). Termin? prad?ta vartoti
Senov?s Romoje
. Tada taip buvo vadinami visi mokslo siekiantys, kur? nors moksl? studijuojantys ?mon?s.
XII a.
atsiradus
universitetams
, taip buvo vadinami ir j? lankytojai, ir d?stytojai. ?vedus universitet? d?stytoj? mokslo vardus (
magistro
,
profesoriaus
, daktaro,
docento
) prad?ta vadinti tik universitet? lankytojus.
Studentai sudaro
inteligentijos
dal?, savit? socialin?, demografin? grup?. Jai b?dinga bendra veiklos sritis (mokymasis, ?ini? ir ?g?d?i? ?gijimas, rengimasis tapti auk?tos kvalifikacijos specialistais), telkimasis kurioje nors miesto dalyje (pvz., student? miesteliuose), jaunas
am?ius
(dauguma pradeda studijuoti gav?
brandos atestat?
), laikinas darbas ir pramogos (kol studijuojama bendra programa, da?nai kartu leid?iamas ir
laisvalaikis
,
pramogaujama
).
Pagal pakop? gali b?ti studentas bakalaurantas (
bakalauro
studijos), magistrantas (
magistro
studijos), doktorantas (
doktorant?ra
). Studentas, rengiantis baigiam?j? (
diplomin?
) darb? ? diplomantas. Jaunasis mokslininkas ? postdoktorantas (
podaktarin?s studijos
), habilitantas (?
habilitant?ra
“). Vadinamasis ?fuksas“ (?nekamojoje kalboje) yra pirmakursis studentas (
Lietuvoje
).
Vokietijoje
n?ra pirmakursio s?vokos; studijuoti pradedantys asmenys vadinami ?pirmasemestriais“,
vok.
Erstsemester
(
studijos Vokietijoje
gali b?ti pradedamos bet kur?
semestr?
). Kursiokas ? to paties studij? kurso kolega (studijuojantis neb?tinai t? pa?i? studij? program?; kai kuriose auk?tosiose mokyklose pirmuosius 2 metus studentai gali studijuoti tuos pa?ius dalykus). Grupiokas ? studentas i? tos pa?ios grup?s (ar tos pa?ios studij? programos specializacijos, kai kursas yra skirstomas ? atskiras grupes pagal dalyko specializacijas).
Viduram?iais
student? buvo labai nedaug. Ir visi buvo tik vyrai, i? kuri? daugiausia buvo privilegijuot? klasi? atstovai. V?liau student? padaug?jo. ?is procesas paspart?jo atsiradus kapitalistiniams santykiams, i?augus auk?tojo mokslo, kvalifikuot? specialist? vaidmeniui gamyboje ir visuomen?s dvasiniame gyvenime. Prad?jo atsirasti ir studen?i? moter?, atsirado student? i? ?vairesni? socialini? sluoksni?.
Labai spar?iai student? skai?ius ir j? procentin? dalis palyginti su visais gyventojais did?ja
XX a.
, vykstant mokslinei technikos revoliucijai. Nuo
1955
m. iki
1966
m. pasaulyje student? padaug?jo net 3,2 karto.
1913
metais
Europos ?alyse
10 000 gyventoj? teko 7?11 student?, o
1934
m. jau 11?30 student?.
XIX?XX a. i?augo student? visuomeninis kult?rinis ir politinis aktyvumas. ?kurta daugyb? ?vairi?
organizacij?
. Visose ?alyse pastoviai did?jo moter? studen?i? skai?ius
XX a. auk?tasis mokslas buvo sunkiai prieinamas
darbinink?
ir
valstie?i?
vaikams. Studij? auk?tosiose mokyklose brangumas, nepakankamas
stipendij?
skai?ius ir dydis i?sivys?iusiose Europos ?alyse kelia tam tikr? student? sluoksni?, nepasitenkinimo bang?,
protestus
. Atsiranda ?vair?s student? jud?jimai. Po toki? jud?jim? atsiradimo, situacija prad?jo keistis ? ger?j? pus?: sudaromos realios galimyb?s studijuoti auk?tosiose mokyklose vis? socialini? sluoksni? ?eim? vaikams. Ypatingas d?mesys skiriamas gabiems vaikams. Jiems skiriamos lengvatin?s s?lygos ?stoti ? auk?t?j? mokykl?, organizuojami parengiamieji kursai. Nuolat didinami stipendij? fondai ir kitais b?dais gerinamos materialin?s student? gyvenimo s?lygos, r?pinamasi baigusi? moksl? student? ?sidarbinimu.
Pirmieji studentai i?
Lietuvos
apie
1380
metus studijavo
Prahos universitete
.
1579
m. ?steigus
Vilniaus universitet?
, beveik 3 ?imtme?ius dauguma Lietuvos jaunimo studijavo Vilniuje. XIX a. viduryje Vilniaus universitetui nustojus veikti iki
1922
m. susikuriant
Lietuvos universitetui
Kaune, lietuvi? studentai studijavo
Maskvos
,
Peterburgo
,
Var?uvos
auk?tosiose mokyklose.
1939
m.
Vytauto Did?iojo universitete
ir dar ?e?iose auk?tosiose mokyklose studijavo 3990 student?.