Strukt?rinis funkcionalizmas
arba tiesiog
funkcionalizmas
?
socialini? moksl?
kryptis, kurios pagrind? sudaro socialini? darini? (daugiausia socialini? institut?) sandaros ir funkcij? analiz?. Teigiama, kad visuomen?s socialin?s sistemos pusiausvyr? ir tvark? gali garantuoti tik vis? ?ios sistemos element? ir mechanizm? (posistemi?) tarpusavio s?veika sutarimo (
konsensuso
) principu.
Pamatus funkcionalizmo teorijai pad?jo
Ogiusto Komto
pozityvizmo id?jos. Toliau ?i? krypt? pl?tojo socialinis darvinistas
Herbertas Spenseris
. Strukt?rinio funkcionalizmo principus XX a. viduryje susistemino amerikie?i? sociologas
Talkotas Parsonsas
, kuris teig?, kad visos veikian?ios sistemos, jei joms pavyksta i?gyventi, turi atitikti 4 pagrindinius reikalavimus: jos turi gauti i? aplinkos atsarg? ir jas paskirstyti savo viduje (
adaptacija
), nustatyti prioritetus ir j? eili?kum? (tikslo siekimas), sistemos viduje santykiai turi b?ti koordinuojami ir reguliuojami (
integracijos
mechanizmo k?rimas), turi egzistuoti sistem? sudaran?i? asmen? motyvacijos rengimo
metodika
, kuri j? veikl? suderint? su
sistemos
tikslais (vertybini? standart? palaikymo mechanizmo k?rimas). Sistemin?je hierarchijoje jis i?skyr? vadinam?j? gyv?j? sistem?, kuri? sudaro fizin? chemin? (atlieka adaptacijos neorganin?je aplinkoje funkcij?), organin? (atlieka tiksl? siekimo funkcij?), transcendentin? (apima egzistavimo
transcendentines
s?lygas, atlieka vertybi? standart? palaikymo ir ?tampos pa?alinimo funkcij?), veiksmo (atlieka integracijos funkcij?) sistemos.
[1]
Kiti strukt?rinio funkcionalizmo svarbiausi atstovai ?
Kingslis Deivisas
, Vilbertas Muras,
Robertas K. Mertonas
,
Gabielis Almondas
, Bingamas Pauelas.
Socialin?je ir kult?rin?je
antropologijoje
funkcionalizmas i?pl?totas XX a. pr.
Bronislavo Malinovskio
. Tai daugiausia brit? antropolog? kryptis. Funkcionalizmo atstovai teigia, kad socialiniai institutai, socialin?s organizacijos formos, taip pat ir kult?ros rei?kiniai turi savo aktuali?j?, konkre?ioje
visuomen?je
(?ia ir dabar) atsiradusi? paskirt?, kuri yra j? gyvavimo pagrindas. Kitaip nei
evoliucionizmo
atstovai, atsiriboja nuo istorini? rekonstrukcij?, pabr??ia dabarties etnografinio tyrimo metodologin? reik?m?. Malinovskis atstovavo psichologin? funkcionalizm?: jis teig? kad ?mogaus k?no, tai yra biopsichologiniai, arba pirminiai, poreikiai sukuria socialinius, arba antrinius, poreikius. Konkreti visuomen? antriniams poreikiams tenkinti kuria socialinius institutus, kult?ros priemones, ?rankius. Kiekviena kult?ra yra integruotas vienetas, nelink?s kisti laike ir erdv?je, tod?l bet kurio papro?io kilm? galima nustatyti i? dabartin?s jo paskirties.
Gryn?j? strukt?rin? funkcionalizm? antropologijoje atstovauja
Alfredas Redklifas-Braunas
ir jo pasek?jai. Pasak Brauno, kiekviena socialin? sistema yra funkci?kai integruota tarsi organizmas, kurio sandaros pastovum? lemia vis? element? darni veikla bendram labui, tod?l kiekviena visuomen? turi siekti socialin?s veiklos vienyb?s.
Funkcionalizmo atstovai pirmieji pavartojo bei pl?tojo socialinio proceso (sinchroni?ka reguliari? pasikartojim? visuma), socialin?s funkcijos (kiekvieno socialinio vieneto paskirtis yra jo kaip elemento ?na?as ? vis? socialin? sistem?), socialin?s strukt?ros (organizuota sandara, kurios dalys ? asmenys, dalyvaujantys socialiniuose santykiuose, ? turi socialin? status? ir yra kontroliuojamos visuomen?s norm? bei taisykli?) kategorijas. Funkcionalizmo atstovai (ypa? B. Malinovskis) suk?r? ir pagrind? dalyvaujamojo steb?jimo metod? (etnografija). Funkcionalizmas, lyg antrin? evoliucionizmo kritika, atmet? spekuliacijas apie socialin? evoliucij? ir
difuzionistin?
papro?i? i?traukim? i? j? socialinio konteksto.
XX a. 7-ajame de?imtmetyje funkcionalizmas sulauk? kritikos, kad neatsi?velgia ? visuomenin? raid?, istorij?. Kaip atsak? ? funkcionalizm?,
Maksas Glukmanas
prad?jo Man?esterio mokykl?, telkusi? d?mes? ? socialin? kait?.
Evansas-Pri?ardas
siek? gr??inti ? funkcionalizm? istorin? perspektyv?.
[2]
XXI am?iaus prad?ioje funkcionalizmas su i?lygomis tebevyrauja Did?iosios Britanijos etnologijoje, sociologijoje ir kituose socialiniuose moksluose.
[3]