Strukt?rinis funkcionalizmas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Strukt?rinis funkcionalizmas arba tiesiog funkcionalizmas  ? socialini? moksl? kryptis, kurios pagrind? sudaro socialini? darini? (daugiausia socialini? institut?) sandaros ir funkcij? analiz?. Teigiama, kad visuomen?s socialin?s sistemos pusiausvyr? ir tvark? gali garantuoti tik vis? ?ios sistemos element? ir mechanizm? (posistemi?) tarpusavio s?veika sutarimo ( konsensuso ) principu.

Pamatus funkcionalizmo teorijai pad?jo Ogiusto Komto pozityvizmo id?jos. Toliau ?i? krypt? pl?tojo socialinis darvinistas Herbertas Spenseris . Strukt?rinio funkcionalizmo principus XX a. viduryje susistemino amerikie?i? sociologas Talkotas Parsonsas , kuris teig?, kad visos veikian?ios sistemos, jei joms pavyksta i?gyventi, turi atitikti 4 pagrindinius reikalavimus: jos turi gauti i? aplinkos atsarg? ir jas paskirstyti savo viduje ( adaptacija ), nustatyti prioritetus ir j? eili?kum? (tikslo siekimas), sistemos viduje santykiai turi b?ti koordinuojami ir reguliuojami ( integracijos mechanizmo k?rimas), turi egzistuoti sistem? sudaran?i? asmen? motyvacijos rengimo metodika , kuri j? veikl? suderint? su sistemos tikslais (vertybini? standart? palaikymo mechanizmo k?rimas). Sistemin?je hierarchijoje jis i?skyr? vadinam?j? gyv?j? sistem?, kuri? sudaro fizin? chemin? (atlieka adaptacijos neorganin?je aplinkoje funkcij?), organin? (atlieka tiksl? siekimo funkcij?), transcendentin? (apima egzistavimo transcendentines s?lygas, atlieka vertybi? standart? palaikymo ir ?tampos pa?alinimo funkcij?), veiksmo (atlieka integracijos funkcij?) sistemos. [1]

Kiti strukt?rinio funkcionalizmo svarbiausi atstovai ? Kingslis Deivisas , Vilbertas Muras, Robertas K. Mertonas , Gabielis Almondas , Bingamas Pauelas.

Antropologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Socialin?je ir kult?rin?je antropologijoje funkcionalizmas i?pl?totas XX a. pr. Bronislavo Malinovskio . Tai daugiausia brit? antropolog? kryptis. Funkcionalizmo atstovai teigia, kad socialiniai institutai, socialin?s organizacijos formos, taip pat ir kult?ros rei?kiniai turi savo aktuali?j?, konkre?ioje visuomen?je (?ia ir dabar) atsiradusi? paskirt?, kuri yra j? gyvavimo pagrindas. Kitaip nei evoliucionizmo atstovai, atsiriboja nuo istorini? rekonstrukcij?, pabr??ia dabarties etnografinio tyrimo metodologin? reik?m?. Malinovskis atstovavo psichologin? funkcionalizm?: jis teig? kad ?mogaus k?no, tai yra biopsichologiniai, arba pirminiai, poreikiai sukuria socialinius, arba antrinius, poreikius. Konkreti visuomen? antriniams poreikiams tenkinti kuria socialinius institutus, kult?ros priemones, ?rankius. Kiekviena kult?ra yra integruotas vienetas, nelink?s kisti laike ir erdv?je, tod?l bet kurio papro?io kilm? galima nustatyti i? dabartin?s jo paskirties.

Gryn?j? strukt?rin? funkcionalizm? antropologijoje atstovauja Alfredas Redklifas-Braunas ir jo pasek?jai. Pasak Brauno, kiekviena socialin? sistema yra funkci?kai integruota tarsi organizmas, kurio sandaros pastovum? lemia vis? element? darni veikla bendram labui, tod?l kiekviena visuomen? turi siekti socialin?s veiklos vienyb?s.

Funkcionalizmo atstovai pirmieji pavartojo bei pl?tojo socialinio proceso (sinchroni?ka reguliari? pasikartojim? visuma), socialin?s funkcijos (kiekvieno socialinio vieneto paskirtis yra jo kaip elemento ?na?as ? vis? socialin? sistem?), socialin?s strukt?ros (organizuota sandara, kurios dalys ? asmenys, dalyvaujantys socialiniuose santykiuose, ? turi socialin? status? ir yra kontroliuojamos visuomen?s norm? bei taisykli?) kategorijas. Funkcionalizmo atstovai (ypa? B. Malinovskis) suk?r? ir pagrind? dalyvaujamojo steb?jimo metod? (etnografija). Funkcionalizmas, lyg antrin? evoliucionizmo kritika, atmet? spekuliacijas apie socialin? evoliucij? ir difuzionistin? papro?i? i?traukim? i? j? socialinio konteksto.

XX a. 7-ajame de?imtmetyje funkcionalizmas sulauk? kritikos, kad neatsi?velgia ? visuomenin? raid?, istorij?. Kaip atsak? ? funkcionalizm?, Maksas Glukmanas prad?jo Man?esterio mokykl?, telkusi? d?mes? ? socialin? kait?. Evansas-Pri?ardas siek? gr??inti ? funkcionalizm? istorin? perspektyv?. [2]

XXI am?iaus prad?ioje funkcionalizmas su i?lygomis tebevyrauja Did?iosios Britanijos etnologijoje, sociologijoje ir kituose socialiniuose moksluose. [3]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Strukt?rinis funkcionalizmas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XXII (Sko??ala). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2012
  2. Vytis ?iubrinskas. SOCIALIN?S IR KULT?RIN?S ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
  3. Vytis ?iubrinskas Strukt?rinis funkcionalizmas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VI (Fau-Goris). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004