Stefanija Paliulyt?-Ladigien? ( 1901 m. sausio 23 d. Vabalninkuose ? 1967 m. rugs?jo 18 d. Vilniuje ) ? Lietuvos visuomen?s veik?ja, ateitinink?, pedagog?, publicist?, tremtin?.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gim? mokytojo Tomo ir Natalijos Paliuli? ?eimoje. T?vas tur?jo didel? trob?, garin? mal?n?, prijaut? knygne?iams, pas save sl?p? knygas. Stefanija tur?jo vyresnias seseris: siuv?j? Natalij?, aku?er? Severin?, Kotryn?, tapusi? vienuole kult?riete bei gera kulinarijos specialiste. U? Stefanij? jaunesni buvo: Irena, kuri irgi tapo vienuole ir Aloyzas, tap?s mokytoju.

1915 m. baig? Bir?? keturi? klasi? miesto mokykl? ir d?l karo i? karto pasitrauk? ? Rusij?. Petrograde dvejus metus mok?si gimnazijoje, tre?iuosius ? Tambovo ??iburio“ gimnazijoje, kuri? 1918 m. baig? aukso medaliu.

1918 m. gr??o ? Lietuv?, dirbo korespondente Vilniuje. Persik?lusi ? Kaun? , dirbo ?em?s ?kio ministerijoje . 1920 m. rugs?jo 12 d. i?tek?jo u? karininko Kazio Ladigos . Su juo susilauk? ?e?i? vaik?: Algio Marijono (g. 1922 m.), Irenos (g. 1925 m.), Prano Lino (g. 1926 m.), Benedikto (g. 1929 m.), Marijos (g. 1931 m.), Joanos Irenos (g. 1932 m.).

1920 m. pabaigoje ? 1921 m. prad?ioje redagavo pirmuosius laikra??io ?Moteris“ numerius. Dirbo ?Lietuvos“ redakcijoje, sta?avosi ?veicarijoje , ?ekoslovakijoje . Marijampol?s gimnazijoje d?st? pranc?z? kalb? ir k?no kult?r?. Trejus metus studijavo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete filosofij?, pedagogik?, psichologij? ir sociologij?. 1926 m. nuo katalik? bloko buvo i?rinkta ? 3-i?j? Seim? . Por? met? iki 1927 m. kartu su Pranu Dovydai?iu redagavo ?urnal? ateitinink?ms ? Naujoji vaidilut? “. Pasi?ym?jo ai?kiomis to meto feministin?mis pa?i?romis, tai yra, kad moteris turi sugeb?ti u?sidirbti sau duonai, tur?ti savo nuomon? ir kiek ?manoma daugiau lavintis. D?l to kviet? moteris neu?sidaryti tik nam? r?pes?iuose.

D?l politini? pa?i?r? vyrui i??jus ? atsarg?, 1927 m. ?eima persik?l? gyventi ? Gulbin?n? dvar? , kur K. Ladiga buvo ?k?r?s pavyzdin? ?k?. ?ia ir toliau retsykiais ra?? straipsnius aukl?jimo klausimais bei reng? ir ved? trij? dien? kursus kaimo moterims ?vairiose Lietuvos vietose. Gyvendama ?kyje ji pati savo ?e?iems vaikams suteik? prad?ios moksl? bei paruo?? gimnazijai.

Kasdienyb?s rutina, gyvenimas toli nuo sostin?s ir jos kult?rinio gyvenimo, anot Onos Beleckien?s, j? sl?g?. ?Mano mintys toli toli nuo t? bulvi? ir lupyn?... Kai man labai sunku, a? tyliai u?giedu ar u?dainuoju. Tada sieloj nejau?iu kart?lio.“ (Esame, p. 117) D?l to, gyvendama savo ?kyje, ir toliau organizavo vietinius ?mones, steng?si pagyvinti parapijos gyvenim?. Anot dukters Marijos, per Kal?das organizuodavo Betliejaus gyv?j? paveiksl?, kur vaidindavo vietiniai vaikai. Daug d?mesio skyr? parapijos chorui, pati tur?jo labai ger? klaus? ir sodr? bals?, akompanuodavo vargonais, kas tais laikais buvo did?iul? retenyb?. (Esame, p. 68)

1940 m. rugpj??io 12 d. sovietams are?tavus Kaz? Ladig?, ji su vyresniais vaikais Irena ir Linu persik?l? gyventi ? Vilni?, kur pragyvenimui u?sidirbo mokydama matematikos amat? mokykloje. Irena ir Linas lank? gimnazij? Vilniuje, Algis studijavo Vytauto Did?iojo universitete Kaune, Benedikt?, Maryt? ir Joan? Gulbin?nuose globojo sesuo Natalija Paliulyt?. 1941 m. Lietuv? okupavus vokie?iams, Gulbin?n? dvaras buvo gr??intas. ?kiu iki pat bol?evik? sugr??imo r?pinosi vyriausias s?nus Algis.

1944 m. pavasar? S. Ladigienei ? namus atved? ?ydait? ? Iren? Veisait? . ^[1] Nepaisydama rizikos, sutiko j? pasl?pti ir priglausti. ?ia Veisait? liko gyventi iki pat S. Ladigien?s are?to 1946 m. kovo 14 d. Kal?jo Luki?k?se , Pe?ioros lageryje, Tai?ete . 1956 m. paleista i? lagerio, tolimesn? tremt? praleido Irkutsko srityje kartu su i?tremtais s?numis Algiu ir Benu. 1957 m. kartu su jais gr??o ? Lietuv? bei apsigyveno pas dukr? Marij?.

Stefanija Ladigien? mir? 1967 m. Vilniuje. ^[2] Palaidota Saltoni?ki? kapin?se , Vilniuje.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Esame: Stefanija Ladigien?: dienora?tis, atsiminimai, lai?kai, publikacijos (sud. Ema Mikul?nait? ). ? Vilnius: Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2003. ? 370 p.: iliustr. ? ISBN 9986-757-57-6

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• LADIGIEN? Stefanija (1901?1967) | lrs.lt