Spekuliacija ( lot. speculatio ? 'sekimas, steb?jimas') ? prekyba , kuria siekiama (greitai ir lengvai) pasipelnyti. ^[1] Nepainiotina su arbitra?u . ^[2]

Spekuliacij? vykdantys asmenys perka nekilnojam?j? turt? , kolekcinius daiktus, automobilius ar ?vairias ?aliavas ( naft? , dujas , var? , kvie?ius ir kt. ateities sandori? pagalba, ta?iau fizi?kai j? ne?sigija) ne savo poreikiams ar nor?dami perdirbti ar kitaip apdoroti ir ne tod?l, kad nuolat jomis prekiauja, bet siekdami gauti peln? i? vienkartinio j? perpardavimo. Be to, spekuliantas siekia gauti naud? d?l vertybiniu popieri? kitimo, prie?ingai nei gauti tiesioginio pelno, pvz., akcij? dividend? , obligacij? pal?kan? pavidalu. ^[3]

Spekuliantai paprastai orientuojasi ? trumpalaik? investavim? (kai kurie i? j? laiko akcijas ar kit? finansin? turt? ne ilgiau nei vien? darbo dien?). Jie prisiima finansin? rizik?, atid?iai seka poky?ius ir greitai ? juos reaguoja. Spekuliantas spekuliuoja tiek fiziniu, tiek finansiniu turtu tik?damasis, kad po kurio laiko jam susidarys palanki situacija ir jis i? to gaus naudos (nepaisant krentan?i? ar kylan?i? vertybini? popieri? kain?; gali parduoti skolon ). ^[4]

SSRS spekuliacija buvo laikoma ekonominiu nusikaltimu, rinkos ekonomikos ?alyse ji nei?vengiama (reguliuoja pasi?l? bei paklaus? ir didina rinkos likvidum? , kapitalo pritraukimo galimybes), bet spekuliacija juodojoje rinkoje deficitin?mis prek?mis (pavyzd?iui, maistu per kar?, embarg? , stichines nelaimes, bilietais ? sporto var?ybas ar kitus renginius) u?traukia administracin? ar baud?iam?j? atsakomyb?. ^[3]

D?l agresyvaus greito pelno siekio s?voka ?spekuliantas“ turi neigiam? atspalv?. ^[4] Tarybiniame (dalinai ir v?lesniame) kult?riniame kontekste ?odis ?spekuliacija“ tur?jo negatyv? atspalv? ir rei?k? nelegaliai ar pusiau legaliai nusipirkto, gauto juodosios rinkos r?muose ar tiesiog atstov?jus ilgoje eil?je ?gyto daikto perpardavim?. Toks m?stymas buvo pagr?stas tuo, kad planin?je ekonomikoje da?nai preki? savikaina buvo ma?esn? negu jos rinkos kaina, tod?l dalis preki? buvo deficitin?s ir jos b?davo paskirstomos. Ilgos eil?s ribodavo j? pasi?l?, o spekuliantai siekdavo j? gauti perpardavimui, parduoti didesne kaina ir u?dirbti pinig?. ^[3]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose ?

Spekuliacija