Spauda

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spausdinimo procesas

Spauda  ? spaud?iant ir elektromagnetiniam laukui veikiant pur?kimo b?du ant popieriaus gauto teksto tira?avimas , atliekamas atitinkamai paruo?us spausdinimo formas. Taip pat spauda gali b?ti vadinama spaustuv?s , leidyklos , redakcijos ir kit? pana?i? organizacij? produkcija.

Skirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Spauda pagal leidinio ir laiko ry?? skirstoma ? kelias grupes:

  • periodin? spauda ? reguliariai leid?iam? leidini? (tuo pa?iu pavadinimu, vienodai ?formint?, numeruot? bei datuot?, da?niausiai vienodos apimties ir vienodo formato) visuma. Pvz.: laikra?tis , ?urnalas , biuletenis .
  • neperiodin? spauda ? nereguliariai leid?iamos visuomen?s informavimo priemon?s, ?vairi? pavadinim?, apimties ir formato, skirtingai ?forminti leidiniai. Tai gali b?ti ?vairi reklamin? produkcija, literat?ros gaminiai. Pvz.: knyga , bro?i?ra , rinkinys, lankstinukas, albumas . [1]

I?radimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Johanas Gutenbergas , vokie?i? spaustuvininkas, XV a. ketvirtajame de?imtmetyje pagamino rankin? raid?i? ? judan?i? liter?  ? liejimo prietais? ir rankin? spaustuv?s atspaud? pres?. Visa tai prad?jo naudoti savo spaustuv?je Mainco mieste. I?lik?s 1445  m. i?spausdintas ?Sibil?s knygos“ fragmentas ?Paskutinysis teismas“. 1456  m. J. Gutenbergas baig? spausdinti 42 eilu?i? Biblij? (200 egzempliori?), 1457  m. pareng? ir i?leido Mainco psalmyn?, taip pat kitus ma?esnius leidinius: E. Donato lotyn? kalbos gramatikos vadov?l? (po 1456 m.), ?Turk? kalendori?“ (1455 m.), ?Turk? bul?“ (1456 m.), ?Astronomijos kalendori?“ (tarp 1457?1459 m.). Iki 1501 met? Europoje buvo 1000 spaustuvi?, kuriose buvo i?leista 35000 knyg? ir 20 milijon? kopij?.

V?liau, kaip manoma, Gutenbergo i?radimas buvo vystomas Nyderlanduose . Daugelis band? imtis leidybos verslo, bet j? mesdavo, nes buvo blogai organizuojamas knyg? platinimas. Be to, buvo ma?as ra?tingumas, o dauguma ?moni? visai nemok?jo skaityti. Galiausiai ?is i?radimas paskatino ?mones ne tik dom?tis ar ?av?tis knyg? kult?ra, bet ir patiems mokytis skaityti.

Gutenbergas siek? parodyti, kad spausdinta knyga gali b?ti tiek pat gra?i, kiek ir kaligrafi?kai perra?yta to meto brangiai apmokam? ra?to meninink?. Spauda paspartino mokslin?s minties pl?tros spart? ir mokslo atradim? greitesn? realizavim? gyvenime. Tai v?liau l?m? kit? gyvenimo sri?i? poky?ius. J. Gutenbergo spausdinimo preso i?radimas padar? perversm? knygos istorijoje, nes buvo greitas ir efektyvus. Taip gal?jo plisti ?vairios ?inios, visuomen? tobul?jo ir lav?jo. Be to, Gutenbergo i?radimas pasitarnavo antikos ra?ytinio palikimo suradimui ir i?populiarinimui.

Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvoje spauda atsirado XVI a. Pirmiausia prad?ta spausdinti knygas. XVIII a. vid. pasirod? laikra?tis, o XIX a. prad?ioje ? ?urnalas.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • ?urnalistikos enciklopedija, 1997 Vilnius
  • P. Vilei?is ?Apie Jon? Gutenberg? ir apie tai, kaip ?mon?s skaityti ir ra?yti i?moko“, 1900 m.
  • S. Dabu?is ?Jonas Gutenbergas ? spaudos i?rad?jas“, 1935 m., Kaunas
  1. https://skaitmena.lt 2023-03-09 spauda reklamos gamybos srityje.