Sofija Kymantait?-?iurlionien?
(
1886
m.
kovo 13
d.
Joni?kyje
,
Rusijos imperija
?
1958
m.
gruod?io 1
d.
Kaune
. Palaidota
Petra?i?n? kapin?se
.) ? lietuvi? ra?ytoja, visuomen?s veik?ja, literat?ros ir meno kritik?, dramaturg?, poet?, vert?ja.
Joni?kio klebonijos vikariatas (Ba?ny?ios g. 3, statytas 1845 m.), kuriame gim? S. Kymantait?-?iurlionien?
|
?io puslapio ar jo dalies
stilius
neatitinka
Vikipedijos kalbos standart?
.
Jei galite, pakoreguokite stili?, kad tikt? enciklopedijai. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?.
|
Gim? be?emio
bajoro
?eimoje. Leonas Kymantas ir El?bieta Jarulaityt?-Kymantien? ? jos t?vai ? materialiai vert?si sunkiai, tod?l ?eimai 1893 m. teko persikelti gyventi ? Kulius pas motinos brol? klebon?
Vincent? Jarulait?
. Klebonas mergait?s t??iui pasi?l? ?kininkauti klebonijos ?kyje, mama pad?jo ?eimininkauti klebonijoje, o ma??j? Sofij? leido priva?iai mokytis bendr? lavinimosi dalyk? ir muzikos. 1898 m. Kuliuose Sofija susipa?ino su kunigu
Juozu Tumu-Vai?gantu
, kuris tapo jos pirmuoju lietuvi? kalbos mokytoju (iki tada ji skaityti ir ra?yti mok?jo tik lenki?kai ir ?iek tiek rusi?kai). V?liau Kymantait? mok?si Palangos prad?ios mokykloje mergait?ms, po to Peterburgo ?v. Kotrynos gimnazijoje. V?liau mok?si
Rygos
lietuvi? gimnazijoje, kur susipa?ino su inteligento
Prano Ma?ioto
?eima. Pas juos Kymantait? lankydavosi da?nai ? ten ji dalyvavo slaptame mokini? savi?vietos ratelyje, skait? savo pirmuosius eil?ra??ius. 1904 m. baigusi gimnazij? atva?iavo ? Krokuv? studijuoti medicin?, ?stojo ? ?R?tos” draugij?, ta?iau ?ios mokslo srities atsisak? ir Krokuvos universitete prad?jo studijuoti filosofij? ir literat?r?.
1907 m., susiklos?ius aplinkyb?ms, iki universiteto baigimo likus vos metams, ji nebegal?jo t?sti studij? Krokuvoje ir gr??o ? Lietuv? (v?liau diplominio stoka jai bus kli?tis d?styti
Vytauto Did?iojo universitete
). J. Tumas-Vai?gantas pasi?l? jai dirbti naujai steigto ?Vilties” laikra??io redakcijoje. Sofija sutiko ir prad?jo dirbti: ra?? straipsnius, recenzavo knygas, o Vai?gantas ir toliau mok? j? Lietuvi? kalbos, tobulino ra?ymo stili?. Redakcijoje ji susipa?ino su
J. Jablonskiu
, kur? ji laik? savo gyvenimo mokytoju.
Sofija Kymantait? tapo aktyvi visuomeninio moter? s?j?d?io dalyv? ? b?dama vos dvide?imt vieneri? met? ji dalyvavo pirmajame Lietuvos moter? suva?iavime Kaune ir jame skait? prane?im?.
Kartu su M. K. ?iurlioniu 1908 metais
Sofija ?iurlionien? ? ?Saul?s“ kurs? lietuvi? kalbos mokytoja (1911 m.)
Sofija ?iurlionien? ir ?entas
Vladys Zubovas
1938 m. vasar?
Mikaloj? Konstantin? ?iurlion?
ra?ytoja sutiko Vilniuje, pirmosios lietuvi? dail?s parodos atidaryme. U?simezgus judviej? draugystei Sofija mokydavo kompozitori? lietuvi? kalbos, tod?l jo sulietuv?jimas siejamas b?tent su ja. 1909 m. sausio 1 d.
?ateiki? ba?ny?ioje
S. Kymantait? ir M. K. ?iurlionis susituok?. Tais pa?iais metais vyrui susirgus, ji nuve?? j? gydytis ? Pustelninkus, netoli Var?uvos, o pati pasiliko pas studij? draug?s ?arnockait?s, netoli Minsko. 1910 m. bir?elio 12 dien? gim? jos dukrel?
Danut? ?iurlionyt?
. Palikusi sergant? vyr? gydytis Sofija, su naujagime mergaite, gr??o ? Lietuv? ir apsigyveno Kaune, kur buvo iki pat vyro mirties. Danutei buvo vos 10 m?nesi?, kai mir? jos t?vas, taip ir nebepamat?s savo dukters.
1911 m. po vyro mirties su dukrele Danute S. Kymantait?-?iurlionien? gyveno Kaune. Netrukus prad?jo d?styti lietuvi? kalb? ir literat?r? ?vietimo draugijos ?
Saul?
“ ?kurtuose mokytoj? kursuose. Pamokoms ruo?davosi atsakingai, ie?kojo nauj? med?iagos pateikimo b?d? ir metod?. Jaunoji mokytoja labai steng?si, kad jos mokiniai pajust? gimtosios lietuvi? kalbos turtingum?, vaizdingum? ir gro??, tod?l jos pamokose netr?kdavo lietuvi? liaudies pasak?, padavim? ir dain?.
Pirmojo pasaulinio karo metais Sofija Kymantait?-?iurlionien?, kaip ir dauguma Lietuvos inteligent?, persik?l? ? pab?g?li? centr?
Vorone?e
. Ir ?ia pedagog? aktyviai prisid?jo prie ?viet?ji?ko ir kult?rinio gyvenimo. Daugelis Lietuvos mokykl? taip pat buvo evakuota, i? Kauno ten persik?l? ir “Saul?s” kursai, taigi Sofija gavo pakvietim? t?sti mokytojos darb?. Be ?i? lietuvi? mokytoj? kurs? ji d?st? ir lietuvi? mergai?i? gimnazijoje. Sofijai labai r?p?jo ne tik moksleivi? ?vietimas, bet ir gyvenimas u? mokyklos rib?. Ji r?pinosi, ar yra tinkamos s?lygos mokytis, globojo mokinius tiek morali?kai, tiek materialiai, ugd? savaranki?kum?, gra?? elges? ir kult?ringum?. Mokytojaudama pareng? ir i?leido lietuvi? literat?ros vadov?li? cikl?, straipsni? rinkin? ?I? m?s? literat?ros“ (1913), vadov?l? ?Lietuvi? literat?ros istorijos konspektas“ (1918) ir ?Lietuvi? literat?ros istorijos konspekto chrestomatij?“ (1918), para?? mokyklini? dramos k?rini? ir pati re?isavo spektaklius.
Dar karo metais ?iurlionienei teko daug keliauti. 1916 met? vasar? ji gyd?si
Lipecke
(sirgo i?iju ? kojos nervo u?degimu), kit? met? vasar? buvo Duhoje, v?liau prie Juodosios j?ros. Galiausiai, 1918 met? pavasar?, Taryb? Rusijai pasira?ius taikos sutart? su Vokietija ir jos s?jungininkais, kaip ir kitiems pab?g?liams ir tremtiniams, ?iurlionienei su dukra buvo leista gr??ti ? Lietuv?. Gr??usios apsilank? Viek?niuose pas t?vus, po to apsistojo Vilniuje.
1919 m. Vilni? u??m? Lenkijos kariuomen?, tod?l joms teko keltis ? Kaun?. ?ia Sofija Kymantait?-?iurlionien? prad?jo dirbti Kauno apsaugos ministerijos ?vietimo skyriuje, ?M?s? ?inyno” ir ?Kario” redakcijoje, reng? chrestomatijas Kauno karo mokyklai, va?in?jo po Lietuvos kariuomen?s dalinius ir skait? kariams paskaitas. ?Kari? kalendoriuje” ir ?Lai?kuose kareiviams” spausdino straipsnius, kuriuose ra?? apie moksl?, pilie?io pareigas, s?moningum? ir s??iningum?. U? nuopelnus Lietuvai, susijusius su kariuomen?s ?vietimu, 1927 m. apdovanota Vyties kry?iaus 2-os r??ies 3-iojo laipsnio ordinu.
Po kiek laiko Sofija susirgo ir gyd?si
Berlyne
. Gr??usi lank?si
?agar?je
,
Palangoje
, trumpai gyveno
Viek?niuose
ir 1923 metais gr??o ? Kaun? galutinai. ?ia ji palaik? artimus santykius su Vyd?nu, J. Jablonskiu ir kitais to meto ?viesuoliais. Sofija nor?jo ?sidarbinti Vytauto Did?iojo universitete, ta?iau jai trukd? diplominio stoka. Galiausiai, Jablonskio, rektoriaus ?epinskio ir Kr?v?s padedama ji prad?jo dirbti etatine lietuvi? kalbos lektore Humanitarini? moksl? fakultete. Tuo metu ji dar d?st? lietuvi? kalb? Valstyb?s teatro Vaidybos mokykloje bei para?? ?12 broli? juodvarniais laks?iusi?”.
1925
?
1938
m. d?st? lietuvi? kalb? ir lietuvi? kalbos d?stymo metodik?
Vytauto Did?iojo universiteto
Humanitarini? moksl? fakultete. Be pedagogin?s veiklos Sofija aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime - 1929 metais buvo paskirta Taut? S?jungos delegacijos nare, (buvo vienintel? moteris, tur?jusi balso teis?), pos?d?iuose, vykuosiuose ?enevoje, dalyvavo 1929?1931 ir 1935?1938 metais. 1932 metais tapo Neolithuan? korporacijos garb?s nare. Dalyvavo tarptautiniuose moter? suva?iavimuose.
Bendradarbiavo leid?iant almanachus ir rinkinius ?Gabija“, ?Auk?tyn“, ?Pirmasai baras“, ?Lop?elis“, ?Lietuvos vaikas“, ??emai?iai“, periodik?:
?Au?rin?“
,
?Dabartis“
, ?K?rybos keliais“,
?Lietuva“
, ?
Lietuvi? laikra?tis
“, ?
Lietuvos ?inios
“, ?
Moteris ir pasaulis
“, ?
Motina ir vaikas
“, ?
Naujoji romuva
“, ?
Vilniaus ?inios
“,
?Vyturys“
ir kt. Pasira?in?jo
slapyvard?iais
:
A.S.?.
,
K.S.
,
Pragiedrulis
,
Sofija
,
Z.K.
,
S.?.
Pirm?j? okupacij? ra?ytoja pri?m? kaip stichin? nelaim?. Kaip ir daugelis inteligent? ji tik?josi laisv?s kult?rai, band? j? i?saugoti. Ta?iau sulaukus 1941 m. bir?elio ?vyki? viltis i?silaisvinti vis tapo ma?esn?. Jos ir dukros ?eimos nepaliet?, ta?iau daugelis artim?j? ir gimini? atsid?r? Sibire. Po to prasid?jo karas, kurio metu Sofija pad?jo gelb?ti ?yd? vaikus ? sl?pdavo juos namuose. Daug siaubing? akimirk? suk?l? praeinantis frontas. Sofijai kartu su Zubov? ?eima teko sl?ptis po?emin?je sl?ptuv?je, ?alia j? skraid? ?valgybiniai l?ktuvai, krito bombos, deg? namai. Neramum? laikotarpiu daug inteligent? buvo pasitrauk? ? Vakarus. M. Vaitkus kalbino trauktis ir J?, ta?iau ji ry?tingai atsisak?:
“Niekur a? pati i? savo kra?to neb?gsiu ? jau?iu, kad b?siu ?ia ?mon?ms reikalinga”
. Pasilikusi Lietuvoje ?iurlionien? para?o poemas: ?Giri? ?ali?j?”, ?M?s? jauj?” ir ?Vaiv?”. “?emaiti?koje poemoje” atsiranda komi?k? tuometionio gyvenimo motyv?. Ne?i?rint pa?lijusios sveikatos, moteris sugeb?jo kautis u? savo leidyb?. I?leistas tritomis (?iandien jau yra i?leisti a?tuoni ?iurlionien?s ra?t? tomai. Trys pirmieji tomai, kuriuose sud?ti jos gro?iniai k?riniai, buvo i?leisti jai dar esan?iai gyvai, jos septyniasde?imtme?io proga. Po ra?ytojos mirties, sovietme?io pabaigoje, prad?tas leisti i?samesnis ra?t? rinkinys, kuriame spausdinami lai?kai, straipsniai ir kt.) Kai tik atsirado ry?ys su tremtiniais, ?iurlionien? i? vis? j?g? jiems steng?si pad?ti, r?m? moraliai ir materialiai.
Susilpn?jus sveikatai, 1938 m. S. Kymantait?-?iurlionien? pasitrauk? i? pedagogin?s praktikos, bet vis? likus? gyvenim? ji nenutrauk? ry?i? su jaunimu, nuolat lankydavosi vidurin?se ir auk?tosiose mokyklose, skaitydavo paskaitas, bendraudavo su pedagogais ir aptardavo kilusias problemas, dalydavosi atsakingos ra?ytojos darbo patirtimi.
1956 m. Sofijos Kymantait?s-?iurlionien?s 70?ojo gimtadienio proga buvo surengtas i?kilmingas min?jimas Kauno vie?ojoje bibliotekoje. ?vent?je, po vis? jaudinan?i? sveikinim?, ji pati pasak? kalb? apie meil? Gimtajai kalbai ir pareig? j? saugoti.
S. Kymantait?-?iurlionien? mir? 1958 met? gruod?io 1 d. Per laidotuves jos karst? nuo Kauno vie?osios bibliotekos K. Donelai?io gatv?je iki stoties kaunie?iai lyd?jo p?s?iomis, nuo ten ? Petra?i?n? kapines ?mon?s buvo ve?ami autobusais. Procesija nusit?s? per vis? tuometin? Lenino (dabar ? Vytauto) prospekt?.
“A? turiu tok? jausm?, lyg b?t? mirusi visos Lietuvos motina”
? taip apie mirusi? Sofij? Kymantait?-?iurlionien? kalb?jo Juozas Ma?ys.
II Jubiliejin? skau?i? stovykla Pa?aislyje, kurioje dalyvauja Sofija Kymantait?-?iurlionien? ir Prezidentas
Antanas Smetona
1938 m.
Atminimo lenta Kaune, ?emai?i? g. 10
Nuo 1932 met? tapo skau?i? vade. Kad su skaut?mis jai buvo gera liudija lai?kas, ra?ytas dukrai Danutei tais pa?iais metais:
“Liepos 14 d.
Stovykla
Danusytis brangiausia, kad tu ?inotum, kaip gerai. Miegojau puikiausiai savo baltoj palapin?j ? ?ilta ? o pu?ys kvepia. Ryt? 6:30 trimitas prik?l? ? anoj pus?j Nemuno rugiai banguoja ? ramu ? tik mergait?s mank?t? daro ? ? Nemun? b?ga praustis ? tvarko palapin?j.”
1932 m. Sofija ?iurlionien? su savo skaut?mis stovyklavo
Adelbodeno
stovykloje
?veicarijoje
, ten ji susipa?ino su
Pasaulin?s skaut? organizacijos
?k?r?jo
Roberto Baden-Powell
?mona skautininke
Olave
. 1933 m. garlaiviu
Calgaric
su Baden-Powell ?eima ir 650 brit? skaut? keliavo po
Baltijos j?ra
ir lank? skauti?kas organizacijas. Rugpj??io 17 d. 9 val. ryto garlaivis prisi?vartavo
Klaip?dos j?r? uoste
, juos jau lauk?
Skaut? paspirties draugijos
pirmininkas
Jurgis Alekna
, vyriausiasis skautininkas
Juozas ?arauskas
, skautinink?s
Elena Bar??iauskait?
ir Sofija Kymantait?-?iurlionien?. Sve?iai autobusais buvo nuve?ti ?
Palang?
, kur tuo metu veik?
Lietuvos skaut?
Tautin? stovykla
.
Juos pasitiko stovyklautoj? ??ksniai ?valio” ir ?bud?k”, kalbas pasak? Respublikos prezidentas
Antanas Smetona
ir kurorto burmistras
Jonas ?li?pas
. Prie didelio pavakari? stalo, i?dabinto samanom ir kankor??iais imituojant tautinius ornamentus, sus?do sve?iai ir vadovai, o prie ma?esni? stal? ? jaunesnieji skautai. Skamb?jo liaudies dainos; skaut?s, apsirengusios tautiniais r?bais, ?oko lietuvi?kus ?okius. Dienai baigiantis ?siliepsnojo tradicinis vakaro lau?as ir prasid?jo atsisveikinimo kalbos. Sve?i? nuomone, tai buvo viena ?sp?dingiausi? dien? per vis? kruiz?. Apie ?i? kelion? brit? skautinink? Rose Kerr i?leido dokumentin? knyg? ?The Cruise of the 'Calgaric' August 12th - 29th 1933“.
[1]
Po penkeri? met?
Pa?aislyje
?vyko antroji Tautin? Lietuvos skau?i? stovykla. Per tuos metus skaut? veikla tapo turninga, o ir pa?i? skaut? skai?ius labai i?augo. Buvo numatyta, kad kiekvienas rajonas pavaizduos gra?iausius ?vairi? Lietuvos viet? papro?ius, dainas ir ?okius. Vyriausia stovyklos vade buvo nutarta kviesti skautinink? ?iurlionien?. Stovykloje dalyvavo daugyb? sve?i? i? u?sienio ?ali?. Pakvietimai i?siuntin?ti skaut?ms Anglijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, ?veicarijoje, Italijoje ir ?vedijoje. Stovyklautojai ilgai atsimin? ?i? puiki? stovykl?. U?sienyje apie j? buvo para?yta per 40 straipsni?.
?iurlionien? labai did?iavosi savo skaut?mis, su didele meile ir energija, nepaisydama net blog?jan?ios sveikatos r?pinosi jomis. O ir skaut?s nepamir?o jos: ra?? lai?kus, siunt? dovanas ? verbas, stalties?les ir kt. Bet did?iausias turtas ? tai skau?i? i?leistas laikra?tis ?Vadov?”, kuriame ra?omi ne tik vertingi skau?i? straipsniai, bet ir daugelio to meto ?ymi? ?moni? ? A. Smetonos, ?alkauskio, Maceinos, P. Klimo ? min?i?.
Tel?iuose veikia Sofijos Kymantait?s ?iurlionien?s vyresni?j? skau?i? b?relis.
Nuo 1926 met? ra?ytojos namuose vykdavo ??iurlionien?s ?e?tadieniai” ? kalbinink? ir vert?j? susirinkimai. Svarbiausias susirinkusi?j? tikslas buvo vertimo nagrin?jimas. ?i? susirinkim? pradininkai buvo Jurgis Talmantas ir pati Sofija ?iurlionien?. V?liau prie j? prisijung? Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Vaitkus, Salom?ja N?ris, Vanda ir Balys Sruogai, Viktoras Kamantauskas, Kazys Bizauskas, Antanas Salys ir kiti. Be nuolatini? lankytoj? buvo ir sve?i? ? tai vert?jai, arba jauni literatai, kvie?iami paskaityti savo vertimo ar k?rinio. Da?nai savo vertinius skaitydavo ir pati ?iurlionien?. Vert?jams pritr?kus lietuvi?ko ?od?io jie vietoje sukurdavo naujadar?. Ta?iau did?iausias ??e?tadieni?” susirinkim? darbo vaisius buvo laikra??io ?Gimtoji kalba” pasirodymas. Leidinys greitai i?populiar?jo ir buvo perduotas naujai ?sik?rusiai ?Lietuvi? kalbos draugijai”, laikra?t? leido ?Sakalo bendrov?”. Ta?iau redaktoriais liko ??e?tadieni?” dalyviai, tod?l ?Gimtoji kalba” ir toliau liko labai artima savo ?steig?jams.
K?rinius prad?jo spausdinti
1905
m. Ra??
eil?ra??ius
,
tautosakines
poemas
,
dramos
k?rinius,
apsakymus
,
apysakas
, tarmi?kus
monologus
, i?spausdino literat?ros kritikos ir literat?ros istorijos straipsni?,
etiud?
, recenzij?, paskelb? memuar?, i?vert? u?sienio ra?ytoj? k?rini?:
?ano Batisto Moljero
??yk?tuol?”, ?Tartiuf?”, ?Don ?uan?”, Gustavo Flobero ?Ponia Bovari”, redagavo
Homero
?Iliados”
vertim?.
- Lietuvoje, kritikos knyga. ? Vilnius,
1910
m.
- Kas ir kaip skaityti, skaitymo vadov?lis. ? Vilnius,
1911
m.
- I? m?s? literat?ros, literat?ros kritikos straipsni? rinkinys. ? Kaunas,
1913
m.
- Pinig?liai, pjes?, 1918 m., [Kaunas], [1941] m.
- Vaik? teatras. ? Vilnius, 1918 m.
- Komedij?l?s: Cyp… cyp… cyp… Miau… miau… miau… .Gryb? barnis. Barbut? piemen?l?. ? S. l., 1918
- Lietuvi? literat?ros istorijos konspektas. ? Vorone?as, 1918 m.
- Kalinys: (tikras Lietuvos istorijos atsitikimas: skiriamas jaunuomenei vaidinti). ? Vilnius, 1919 m.
- Komedijos. ? Vilniuje = Kaune, 1920 m.
- Lai?kai kareiviui. ? Kaunas, 1920 m.
- Komedijos. ? Vilnius = Kaunas, 1920 m.
- Dolpelis ministerijoje tarnauja: monologas ir lai?kai. ? Til??, 1920]
- Kal?jime: sketch with violin and chimes/ Pilka ? Vanagaitis. Knygne?ys: monologue. ? Camden, [1920]
- Au?ros s?n?s, pjes?. ? Kaunas, 1923 m., pastatyta 1926 m.
- Dvylika broli? juodvarniais laks?iusi?, pjes?,
1932
m., ? Kaunas, 1945 m.
- ?ventmar?, apysaka, 1937 m., ? Vilnius, 1969 m.
- Giria ?alioji, poema
- Vaiva, poema
- M?s? jauja, poema
- Rinktiniai ra?tai. ? Vilnius, 1956 m.
- ?emaiti?ka poema: i?traukos: [plok?tel?]. ? Ryga, 1980 m.
- Ra?tai: penki tomai. ? Vilnius, 1986?1988 m.
- Tie metai: 3 veiksm? ir epilogo tragedijos kronika. ? [Kaunas], [1992] m.
- Giria ?alioji: penki? giesmi? poema. ? Vilnius, 1997 m.
- Pasijuokime kartu su Stefa Navardaitiene: [albumas]. ? Kaunas, 1997 m.
- Vilniaus skrajojamas teatras ?Vaidila“/ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos teatro istorijos ir tradicij? draugija. ? Vilnius, 2001 m.