Sofija Gubaidulina

?? biografin? straipsn? reik?t? sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus .
Jei galite, pra?ome sutvarkyti ?? straipsn?. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?.
Prie?astys, d?l kuri? straipsnis laikomas nesutvarkytu, ai?kinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai .

Sofija Asgatovna Gubaid?lina ( rus. Софи?я Асгатовна Губайду?лина , g. 1931 m. spalio 24 d., ?istopolis ) ? Rusijos kompozitor?.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1946?1949 m. studijavo Muzikos Akademijoje, v?liau ?stojo ? Kazan?s Konservatorij? (1949?1954). Kaip aktyvi k?r?ja prad?jo reik?tis nuo 1950 met? prad?ios.

1954?1959 m. studijavo Maskvos konservatorijoje pas Nikolaj? Peiko.

1959?1962 m. studijavo aspirant?r? Maskvoje, o 1961 m. tapo TSRS kompozitori? s?jungos nare.

1969?1970 m. dirbo Maskvos eksperimentin?je elektronin?s muzikos studijoje.

1984 m. pirm? kart? i?keliavo i? TSRS , gavusi leidim? vykti ? Suomijoje vykus? festival?.

1992 m. emigravo ? Vokietij? .

Karjera [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gubaidulina gim? Chistopolyje, Tatr? autonomin?je soviet? socialistin?je respublikoje, Rusijos SFSR, Soviet? S?jungoje, etni?kai mi?rioje Volgos totorio t?vo ir rus?s motinos ?eimoje. Jos t?vas Asgatas Masgudovi?ius Gubaidulinas buvo in?inierius, o motina Fedosiya Fyodorovna - mokytoja. Atradusi muzik? b?dama 5 met?, Gubaidulina pasin?r? ? komponavim?. Studijuodama vaik? muzikos mokykloje pas Ruvim? Poliakov?, Gubaidulina atrado Judaizmo dvasines id?jas toki? kompozitori?, kaip J. S. Bachas, W. A. Mozartas ir L. van Beethovenas k?riniuose. Gubaidulina laik? savo dvasinius interesus sl?pti nuo t?v? ir kit? suaugusi?j?, kadangi Soviet? S?jungoje buvo prie?inamasi bet kokioms religin?ms id?joms. ?i ankstyva dvasin? patirtis nul?m? tai, jog kompozitor? visuomet konceptualiai siejo muzik? ir religij?, komponavo k?rinius, i?rei?kian?ius ir tyrin?jan?ius dvasi?kai pagr?stas s?vokas. Ji studijavo kompozicij? ir fortepijon? Kazan?s konservatorijoje, kuri? baig? 1954 m. V?liau ji t?s? studijas Maskvos konservatorijoje pas Nikolaj? Peyko iki 1959 m., o paskui - su Shebalinu iki 1963 m. Ji buvo apdovanota Stalino stipendija. Studij? metais Soviet? Rusijoje jos k?ryba buvo laikoma ?neatsakinga“, kadangi tyrin?jo alternatyvias melodijas. Vis d?lto jos muzika buvo vertinama Dmitrijaus ?ostakovi?iaus, kuris vertindamas baigiam?j? egzamin? skatino j? toliau eiti savo keliu, nepaisant to, kad kiti ?vardino j? ?klaidingu“. Jai buvo leista i?reik?ti modernizm? partit?rose dokumentiniams filmams, ?skaitant 1968 m. film? ?On Submarine Scooters“, 70 mm juost?, nufilmuot? unikaliu Kinopanorama pla?iaekraniu formatu. Gubaidulina taip pat sudar? kompozicij? ?ymiam rus? animaciniam filmui ?Mowgli nuotykiai“.

A?tuntojo de?imtme?io viduryje Gubaidulina ?k?r? liaudies instrument? improvizacijos grup? ?Astreja“, kurioje dalyvavo kolegos kompozitoriai Viktoras Suslinas ir Via?eslavas Artyomovas. 1979 m. ?e?tajame Soviet? kompozitori? s?jungos suva?iavime u? neleistin? dalyvavim? kai kuriuose sovietin?s muzikos festivaliuose Vakaruose ji buvo ?traukta ? juod?j? s?ra?? kaip viena i? ?Chrennikovo septyneto“.

De?imtojo de?imtme?io prad?ioje Gubaidulina tapo geriau ?inoma u?sienyje d?l jos sukomponuoto Gidono Kremerio u?sakyto smuiko koncerto ?Offertorium“. Ji sulauk? tarptautin?s ?lov?s de?imtojo de?imtme?io pabaigoje. 2000 m. ?Internationale Bachakademie Stuttgart“ u?sak? kompozicij? Gubaidulinai kartu su Tan Dun, Osvaldo Golijov ir Wolfgang Rihm . Projektas vadinosi ?Passion 2000“ ir jis buvo skirtas Johannui Sebastianui Bachui atminti. Jos dalis buvo Johaneso pasija. 2002 m. Gubaidulina sukomponavo Hanover Rundfunk u?sakyt? k?rin? "Johannes-Ostern" (Velykos pagal Jon?). ?ie du k?riniai kartu sudaro Kristaus mirties ir prisik?limo ?diptik?“ - did?iausi? jos darb? iki ?i? dien?. Pakviesta Walterio Finko, ji tapo 13-aja kompozitore ir pirmaja moterimi, pristatyta 2003 m. Kasmetiniame ?Rheingau Musik“ festivalyje. 2007 m. jos antr?j? smuiko koncert? ?Tempus Praesens“ Lucernos festivalyje atliko Anne-Sophie Mutter. Jo suk?rimas buvo atvaizduotas Jano Schmidto-Garre'o filme ?Sophia - smuiko koncerto biografija“.

Nuo 1992 m. Gubaidulina gyvena Hamburge, Vokietijoje. Ji yra muzikos akademik? Frankfurte, Hamburge ir Karali?koje ?vedijos muzikos akademijoje.

Estetika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gubaidulinai muzika buvo tarsi pab?gimas nuo sovietin?s Rusijos socialin?s ir politin?s atmosferos. D?l ?ios prie?asties ji susiejo muzik? su ?mogaus transcendencija ir mistiniu dvasingumu, pasirei?kian?iu kaip ilgesys ?monijos sieloje surasti tikr?j? b?t?, kuri? ji nuolatos bando u?fiksuoti savo darbuose. ?ios abstrak?ios religin?s ir mistin?s asociacijos Gubaidulinos kompozicijose yra konkretizuojamos ?vairiais b?dais. Gubaidulina yra pamaldi Rusijos sta?iatiki? ba?ny?ios nar?. Elektronin?s muzikos ir improvizacini? metod? ?tak? iliustruoja ne?prastas kontrasting? element? derinys, nauji instrumentai ir tradicini? rus? liaudies instrument? panaudojimas jos solo ir kameriniuose k?riniuose, pavyzd?iui, ?De profundis bayan“, ?Et expecto-Sonata for bayan“, ir ?Croce“ violon?elei ir vargonams ar saksofonui. ?Koto“ - tradicinis japon? instrumentas - jos k?rinyje ?Med?io ?e??lyje“, kuriame vienas solistas groja trimis skirtingais instrumentais - ?Koto“, ?Bass Koto“ ir ?Chang“. "Saul?s kantika" (The Canticle of the Sun) yra violon?el?s koncerto ir chorinio k?rinio hibridas, skirtas Mstislavui Rostropovi?iui. K?rinyje naudojami ?emiausi violon?el?s registrai atveria naujas instrumento galimybes, o ribotas choro panaudojimas kuria misti?k? k?rinio atmosfer?.

Dar viena improvizacijos metod? ?taka yra jos susi?av?jimas mu?amaisiais instrumentais. Neapibr??t? perkusini? tembr? pob?d? ji sieja su mistiniu ilgesiu ir galimomis ?mogaus transcendencijos laisv?mis. Interviu su ?iuolaikiniu brit? kompozitoriumi Ivanu Moody'u Gubaidulina paai?kina, kaip mu?amaisiais jos darbai naudojami pademonstruoti dvasingum?. Ji sako:

"... mu?amieji turi akustin? debes?, kurio ne?manoma analizuoti. ?ie instrumentai yra ties riba tarp ap?iuopiamos tikrov?s ir pas?mon?s, nes jie turi ?i? akustik?. Tai kuria grynai fizin?s timpan? ir membranofon? savyb?s. Kai oda vibruoja palie?iama mediena, kyla klausytojo reakcija. Garsas patenka ? t? m?s? s?mon?s sluoksn?, kuris n?ra logi?kas, esantis ties riba tarp s?monin?s ir pas?mon?s “.

J? taip pat domino eksperimentai su netradiciniais garso i?gavimo b?dais ir ne?prastais instrument? deriniais, pavyzd?iui Koncertas fagotui ir ?emiems styginiams (1975), ?Detto-I“ - sonata vargonams ir mu?amiesiems (1978), "D?iaugsmo ir li?desio sodas" fleitai, arfai ir altui (1980) ir ?Descensio“ 3 trombonams, 3 mu?amiesiems, arfai, klavesinui, Celestai ir Fortepijonui (1981).

Gubaidulina pa?ymi, kad du kompozitoriai, kuriems ji patiria nuolatin? atsidavim?, yra J.S. Bachas ir A. Webernas. Tarp reik?ming? nemuzikin? ?tak? tur?jusi? asmenybi? yra Carlas Jungas (?veicar? m?stytojas ir analitin?s psichologijos pradininkas) ir Nikolajus Aleksandrovi?ius Berdiajevas (rus? religijos filosofas, kurio darbai buvo u?drausti SSRS, ta?iau kompozitor? vis d?lto juos rado ir i?tyr?).

Stilius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

B?dama gilaus dvasingumo ?mogumi Gubaidulina apibr??ia religij? kaip ry?io tarp sav?s ir Absoliuto. ?? ry?? ji atranda per menin? proces? ir muzikos kalba suk?r? daugyb? simboli?, kuriais siek? i?reik?ti savo idealus. Tai yra kuriama remiantis siauromis intervalini? ir ritmini? ry?i? priemon?mis pirmin?je k?rini? med?iagoje, siekiant atrasti skambesio gilum? ir koduojam? mistik?. Taip pat - platesniu mastu, kruop??iai apgalvodama muzikin?s formos architekt?r?.

Melodi?kai Gubaidulinai b?dingas da?nas intensyvi? chromatini? motyv?, o ne ilg? melodini? frazi? vartojimas. Ji da?nai traktuoja muzikin? erdv? kaip priemon? susivienyti su dievi?kumu, konkre?iai pasirei?kian?iu striacijos garso erdv?je nebuvimu. Ji tai pasiekia pasitelkdama mikrochromatik? ir glissando, kaip ?vaizd?, jog kelyje ? dievi?kum? n?ra ??ingsni?“. ?i? mint? papildo kra?tutin? dichotomija, kuriai b?dinga chromatin? ir diatonin? erdv?s, pristatomos kaip tamsos ir ?viesos bei ?mogaus kasdienyb?s ir dievi?kosio dangi?kumo simboliai. Trump? motyv? segment? naudojimas leid?ia jai sukurti muzikin? pasakojim?, kuris atrodo atviras, ta?iau ne sklandus.

Savo k?riniuose Gubaidulina da?nai pritaiko trukmi? proporcijas siekdama sukurti laikinas kompozicijos formas. Ypa? ji yra linkusi naudoti ?Fibonacci“ skai?i? sekos arba ?Aukso pj?vio“ elementus, kuriuose kiekvienas skaitmuo yra lygus dviej? ankstesni? skaitmen? sumai. ?i skaitin? seka parodo subalansuot? jos muzikos pob?d?, kuomet k?rinio l?stel?s dauginasi tarp gyv?j? ir negyv?j? med?iag?. Ji mano, kad ?i abstrakti teorija yra jos asmenin?s muzikin?s rai?kos pagrindas. ?Aukso pj?vis“ tarp padal? visada yra pa?ymimas kokiu nors muzikiniu ?vykiu, o kompozitorius i?samiai tyrin?ja savo fantazij?, artikuliuodamas ?i? akimirk?.

Pirmasis darbas, kuriame Gubaidulina eksperimentuoja su ?ia proporcingumo samprata, yra ?Suvokimas" sopranui, baritonui ir septyniems styginiams instrumentams (1981, 1983?1986 per?i?r?ta). 12-ojoje dalyje ?Montys Tod“ (Mon?io mirtis) ?Fibonacci“ serijos pagrindu yra formuojama ritmin? strukt?ra, o atskir? epizod? ketvirtini? nat? skai?ius atitinka ?Fibonacci“ serijos skaitmenis.

De?imtojo de?imtme?io prad?ioje ji prad?jo naudoti ?Fibonacci“ sek? kaip b?d? susisteminti k?rinio form?. Skaitmen? seka buvo ypa? patraukli, kadangi suteik? pagrind? kompozicijai, kartu leisdama ?kv?puoti“ formai. Seka vaidina svarb? vaidmen? tokiuose k?riniuose kaip ?Suvokimas“, ?Im Anfang War der Rhythmus“, ?Quasi hoketus“ ir simfonijoje ?Stimmen... Verstummen...".

K?riniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Solo instrumentui [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Serenade gitarai (1960)
Sonatina fleitai (1978)

Orkestrui [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Stimmen… Verstummen… dvylikos dali? simfonija (1986)
The Unasked Answer (Antwort ohne Frage) kolia?as trims orkestrams (1989)
Stufen orkestrui (1992)
Figures of Time (Фигуры времени) orkestrui (1994)
The Rider on the White Horse orkestrui ir vargonams (2002)
The Light of the End (Свет конца) orkestrui (2003)
Feast During a Plague orkestrui (2006)

Koncertai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Koncertas fagotui ir ?emo registro styginiams (1975)
Introitus koncertas fortepijonui ir kameriniam orkestrui (1978)
Offertorium (Жертвоприношение) koncertas smuikui ir orkestrui (1980, rev. 1982, 1986)
And: The Feast is in Full Procession (И: Празднество в разгаре) violon?elei ir orkestrui (1993)
Music for Flute, Strings, and Percussion fleitai, styginiams ir mu?amiesiems (1994)
Impromptu fleitai (taip pat alt. fl.), smuikui ir styginiams (1996)
Koncertas altui ir orkestrui (1996)
The Canticle of the Sun of St Francis of Assisi violon?elei, kameriniam chorui ir mu?amiesiems (1997)
Two Paths: A Dedication to Mary and Martha dviem altams solo ir orkestrui (1998)
Im Schatten des Baumes (В тени под деревом) koto, bosiniam koto, zheng ir orkestrui (1998)
Under the Sign of Scorpio ?e?i? heksakord? variacijos bajanui ir orkestrui (2003)
…The Deceitful Face of Hope and Despair fleitai ir orkestrui (2005)
In Tempus Praesens koncertas smuikui ir orkestrui (2007)
Glorious Percussion koncertas mu?amiesiems ir orkestrui (2008)
Fachwerk , koncertas bajanui, mu?amiesiems ir styginiams (2009)

Vokaliniai k?riniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Phacelia , vokalinis ciklas sopranui ir orkestrui, remiantis Mikhailo Prishvino poemomis (1956)
Night in Memphis , kantata mecosopranui, orkestrui ir vyr? chorui juostoje (1968)
Rubaijat , kantata baritonui ir kameriniam ansambliui (1969)
Hour of the Soul Marinos Tsvetaevos poema pu?iam?j? orkestrui ir mecosopranui/kontraltui (1974), mu?amiesiems, mecosopranui ir orkestrui (1976)
Perception sopranui, baritonui (kalb?jimas) ir 7 styginiams instrumentams (1981, rev. 1983, 1986)
Hommage a Marina Tsvetayeva a cappella chorui (1984)
Hommage a T.S. Eliot sopranui ir oktetui (1987)
Jauchzt vor Gott for chorui ir vargonams (1989)
Alleluja chorui, sopraninui, vargonams ir orkestrui (1990)
Aus dem Studenbuch Rainer Maria Rilke tekstais violon?elei, orkestrui, vyr? chorui ir moters balsui (kalb?jimas) 1991)
Lauda altui, tenorui, baritonui, naratorui, chorui ir orkestrui (1991)
Jetzt immer Schnee (Теперь всегда снега) Gennadi Aigi tekstais kameriniam ansambliui ir kameriniam chorui (1993)
Galgenlieder a 3 penkiolika pjesi? mecosopranui, mu?amiesiems ir kontrabosui (1996)
Galgenlieder a 5 keturiolika pjesi? mecosopranui, fleitai, mu?amiesiems, bajanui ir kontrabosui (1996)
Johannes-Passion sopranui, tenorui, baritonui, bosui, dviem chorams, vargonams ir orkestrui (2000)
Johannes-Ostern sopranui, tenorui, baritonui, bosui, dviem chorams, vargonams ir orkestrui (2001)

Kameriniai/ansambliniai k?riniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kvintetas fortepijonui ir stygini? kvartetui (1957)
Sonata fortepijonui (1965)
Pantomime kontrabosui ir fortepijonui (1966)
Musical Toys keturiolika pjesi? fortepijonui; skirtos vaikams (1969)
Vivente ? Non Vivente elektronikai (1970)
Concordanza kameriniam ansambliui (1971)
Stygini? kvartetas Nr. 1 (1971)
Ten Preludes solo violon?elei (1974)
Rumore e silenzio mu?amiesiems ir klavesinui (1974)
Sonata kontrabosui ir fortepijonui (1975)
Hell und Dunkel vargonams (1976)
Two Ballads dviem trimitams ir fortepijonui (1976)
Trio trimitams (1976)
Lied ohne Worte trimitui ir fortepijonui (1977)
Duo sonata dviem fagotams (1977)
Lamento t?bai ir fortepijonui (1977)
Misterioso 7 perkusininkams (1977)
In Croce violon?elei ir vargonams (1979), bajanui ir violon?elei (1991)
Jubilatio 4 perkusininkams (1979)
Garten von Freuden und Traurigkeiten fleitai, altui, klavesinui ir naratorui (1980)
Descensio 3 trombonams, 3 perkusininkams, arfai, klavesinui ir fortepijonui (1981)
Rejoice , sonata smuikui ir violon?elei (1981)
Sieben Worte violon?elei, bajanui ir styginiams (1982)
Quasi hoquetus altui, fagotui ir fortepijonui (1984)
Stygini? kvartetas Nr. 2 (1987)
Stygini? kvartetas Nr. 3 (1987)
Stygini? Trio (1988)
Horst Du uns, Luigi? Schau mal, welchen Tanz eine einfache Holzrassel fur Dich vollfuhrt ( rus. Слышишь ты нас, Луиджи? Вот танец, который танцует для тебя обыкновенная деревянная трещотка ) 6 perkusininkams (1991)
Gerade und ungerade ( rus. Чет и нечет ) 7 perkusininkams, taip pat cimbolams (1991)
Silenzio bajanui, smuikui ir violon?elei (1991)
Tartarische Tanz bajanui ir dviem kontrabosams (1992)
Dancer on a Tightrope (Der Seiltanzer) smuikui ir fortepijono stygoms (1993)
Meditation uber den Bach-Choral ?Vor deinen Thron tret' ich hiermit“ klavesinui, dviem smuikams, altui, violon?elei ir kontrabosui (1993)
Рано утром перед пробуждением trims 17 styg? ir keturiems 13 styg? japon? koto (1993)
Allegro Rustico: Klange des Waldes fleitai ir fortepijonui (1993)
Stygini? kvartetas Nr. 4 su juosta (1993)
In Erwartung (В ожидании) saksofon? kvartetui ir 6 perkusininkams (1994)
Ein Engel altui ir kontrabosui (1994)
Aus der Visionen der Hildegard von Bingen altui (1994)
Quaternion violon?eli? kvartetui (1996)
Ritorno perpetuo klavesinui (1997)
Risonanza 3 trimitams, 4 trombonams, vargonams ir 6 styginiams (2001)
Reflections on the theme B-A-C-H stygini? kvartetui (2002)
Mirage: The Dancing Sun a?tuonioms violon?el?ms (2002)
On the Edge of Abyss septynioms violon?el?ms ir dviem waterphone (2002)
Verwandlung (Transformation) trombonui, saksofon? kvartetui, violon?elei, kontrabosui ir tamtamams (2004)
The Lyre of Orpheus smuikui, mu?amiesiems ir styginiams (2006)
Ravvedimento violon?elei ir gitar? kvartetui (2007)
Pentimento , Ravvedimento aran?uot? kontrabosui ir trims gitaroms (2007)
Repentance , Ravvedimento aran?uot? violon?elei, kontrabosui ir trims gitaroms (2008)
Sotto voce altui, kontrabosui ir dviem gitaroms (2010/2013)
Labyrinth , 12 violon?eli? (2011)
So sei es smuikui, kontrabosui, fortepijonui ir mu?amiesiems (2013)

Film? muzika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Adventures of Mowgli (1967?1971)
The Cat Who Walked by Herself (1988)

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]