Medalis
Socialistinio darbo didvyris
(
rus.
Герой Социалистического Труда
) ?
TSRS
ir
Var?uvos sutarties organizacijos
?ali? garb?s vardas. Teiktas 1938?1991 m. Tai buvo auk??iausias pasi?ym?jimo ?alies ekonomikoje ir kult?roje ?enklas. Sprendim? d?l ?io vardo suteikimo priimdavo
TSRS Auk??iausiosios Tarybos Prezidiumas
.
?Is garb?s vardas ?steigtas 1938 m. gruod?io 27 d. TSRS Auk??iausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu. Socialistinio darbo didvyrio vardus Prezidiumas suteikdavo tiems pilie?iams, kurie prisid?jo prie soviet? pramon?s, ?em?s ?kio, transporto, prekybos, mokslo vystymo ir savo pasiekimais didino TSRS gali? ir ?lov?.
I? prad?i? socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas
Lenino ordinas
ir TSRS Auk??iausiosios Tarybos Prezidiumo pa?ym?jimas. Siekiant atskirti socialistinio darbo didvyrius nuo kit? Lenino ordino gav?j? nuo 1940 m. gegu??s 22 d. kartu buvo ?teikiamas ir auksinis ?K?jo ir pjautuvo“ medalis.
Dukart socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas antras ?K?jo ir pjautuvo“ medalis, darbo didvyrio gimtin?je b?davo pastatomas jo bronzinis biustas. Triskart socialistinio darbo didvyri? biustus planuota statyti ?alia Taryb? R?m?, bet tai nebuvo ?gyvendinta, nes r?mai taip ir nebuvo pastatyti. ?K?jo ir pjautuvo“ medalio autorius buvo A. Pomanskis.
Per vis? TSRS istorij? ?is garb?s vardas buvo suteiktas daugiau nei 20 t?kstan?i? kart?, tarp j? 201 ?moni? ? du kartus, o 15-kai ? triskart.
Pirmajam Socialistinio darbo didvyrio vardas buvo suteiktas
J. Stalinui
, jo 60-me?io proga 1939 m. ?domus faktas: J. Stalinas buvo ir
Taryb? S?jungos didvyris
, ta?iau sakydavosi nevertas ?io apdovanojimo ir niekada neseg?jo TSRS Didvyrio Aukso ?vaig?d?s, nors ?Pjautuvo ir k?jo“ medal? seg?jo nuolat.
Triskart Socialistinio darbo didvyriais buvo: akademikai
Anatolijus Aleksandrovas
, J. Zeldovi?ius,
Mstislavas Keldy?as
,
Igoris Kur?iatovas
, J. Charitonas, K. ??iolkinas; aviakonstruktoriai
Andrejus Tupolevas
bei S. Ilju?inas;
sunki?j? tank?
konstruktorius N. Duchovas, gynybin?s pramon?s organizatoriai B. Vanikovas bei J. Slavskis,
kol?kio
pirmininkas Ch. Tursunkulovas, Kazachstano komunist? partijos vadovas
Dinmuchamedas Kunajevas
ir TSKP CK Generalinis sekretorius
Konstantinas ?ernenka
.
TSKP CK Pirmasis sekretorius
Nikita Chru??iovas
, b?damas triskart Socialistinio darbo didvyriu, buvo dar ir Taryb? S?jungos didvyriu; triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui
A. Sacharovui
u? antitarybin? veikl? ?ie vardai buvo atimti, o
perestroikos
laikais ? gr??inti.
Taryb? S?jungos mar?alas
Dmitrijus Ustinovas
buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Taryb? S?jungos didvyris;
TSRS Auk??iausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas
mar?alas
Klimentas Voro?ilovas
buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Taryb? S?jungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius
Leonidas Bre?nevas
buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Taryb? S?jungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas ?is vardas ?
Kazachstano
daininink? B. Tulegenova (apdovanota 1991 m.
gruod?io 21
d.).
Socialistinio darbo didvyrio vard? Lietuvoje tur?jo
Antanas Snie?kus
,
Motiejus ?umauskas
,
Justas Paleckis
, poetas
Eduardas Mie?elaitis
, akademikas
Jonas Kubilius
, Kauno ?Apvijos" gamyklos brigadininkas Vytautas Naujokaitis, Naujosios Akmen?s cemento gamyklos ekskavatorininkas Antanas Gabalis, Klaip?dos j?r? uosto darbininkas ?eslovas Levickas, gydytojas Anzelmas Voi?ka, ?
Sigmos
“ gamyklos frezuotojas Pranas Svilainis, statybininkas Zenonas Jonaitis, ?emdirbys Kostas Gvazd?iauskas, gydytojas Leonas Merkelis, V. Mykolai?io-Putino mokyklos-internato direktorius, v?liau - LTSR Liaudies ?vietimo ministras Valentinas Spurga, klaip?dietis statybininkas Vytautas P?kas, statybininkas Aleksandras La?ukas,
Juknai?i?
tarybinio ?kio
direktorius Z. Dok?as, kol?kio Ukmerg?s raj. pirmininkas Juozas Kondrotas; ?iauli? r. ?Raudonosios v?liavos“ kol?kio traktorininkas Vytautas Vai?iulis,
Elektr?n? valstybin?s elektrin?s
direktorius
Pranas Noreika
, akademikas
Juras Po?ela
, akademikas
Juozas Matulis
, fizikas
Isakas Kikoinas
, kol?kio pirmininkas A. Malinauskas, fizikas
Aleksandras Lebedevas
.