?is straipsnis apie provincij?. Apie Grakijos miest? skaitykite straipsnyje
Sindas (Salonikai)
.
Sindhas
????
|
|
|
|
Valstyb?
|
Pakistanas
|
Administracinis centras
|
Kara?is
|
Rajon? skai?ius
|
23
|
|
Gyventoj?
(2023)
|
55 696 147
[1]
|
Plotas
|
140 914 km²
|
Tankumas
(2023)
|
395 ?m./km²
|
|
Vikiteka
|
Sindhas
Vikiteka
|
Sindhas
[2]
(
Sindas
,
urd.
????
) ? provincija
Pakistano
pietry?iuose. ?iaur?je ribojasi su
Pand?abu
, vakaruose su
Belud?istanu
, rytuose su
Indija
; i? piet? skalauja
Arabijos j?ra
. Administracinis centras ?
Kara?is
.
Provincija yra ties
Irano kalnyno
vakariniu pakra??iu, kur? ?ymi
Kirtaro kalnai
. Rytuose plyti
Taro dykuma
, o centrin? dal? u?ima derlinga
Indo-Gango lyguma
, besidriekianti apie
Indo up?
.
Klimatas tropinis, kar?tas, sausringas. Vasar? temperat?ra gali pakilti vir? 45 °C, ?iem? atv?sta nuo 15 °C laipsni? lygumose iki 2-5 °C kalnuose. Beveik visi krituliai i?krenta vasaros
musono
metu (liep?-rugs?j?), ta?iau j? kiekis vis vien yra ma?as (~170 mm per metus), bet kompensuojamas smarki? Indo potvyni?.
Pagrindinis straipsnis ?
Sindho istorija
.
Sindho provincija dalinai sutampa su kult?riniu-istoriniu Indijos subkontinento regionu. Senov?je Sindhe klest?jo
Indo sl?nio civilizacija
, ?ia yra i?likusi jos sostin?
Mohend?o Daras
. II t?kst. pr. m. e. region? apgyvendino indoeuropie?iai
arijai
, susiformavo ankstyvosios
ved? civilizacijos
arij? valstyb?s, tarp kuri? buvo ir
Sindho karalyst?
.
Nuo VI a. pr. m. e. iki V m?s? eros am?iaus Sindho regionas buvo valdomas svetim?ali? imperij?. J? kaip atskir? provincij? vald?
Achemenidai
,
Seleukidai
,
Maurijai
,
Gandhara
(
indo-graik?
,
indo-skit?
,
indo-part?
,
Ku?an?
,
ku?an?ach?
ir kt. dinastijos). Tik V a. Sindhas susik?r? kaip atskira valstyb? ir suklest?jo, valdant
Raj?
ir
?a??
dinastijoms. ?iuo laikotarpiu regione klest?jo
budizmas
, plito
hinduizmas
,
zoroastrizmas
.
711 m. Sindhas prijungtas prie
Kalifato
, ir prad?ta sparti kra?to islamizacija. Pradedant IX a. regionas atk?r? valstybingum?, i? prad?i? valdant emyr?
Habari?
ir
Sumr?
, v?liau sulton?
Sam?
dinastijoms. Sumrai ir Samai atgaivino sindhi kalbos naudojim?, prasid?jo sindh? kult?ros renesansas. Valstyb? nuolat tur?jo atremti agresyvi? imperij? (pvz.,
Gaznevid?
,
Delio sultonato
ir kt.) antpuolius, ir tam tikrais laikotarpiais joms priklausydavo.
Po trumpo afgan? kilm?s
Argun? dinastijos
valdymo XVI a., Sindhas atiteko
Mogol? imperijai
, kur buvo kontroliuojamas kaip
Tathos subahas
. XVIII a. prad?ioje atk?r? valstybingum? valdant belud?i? kilm?s
Kalhor?
ir
Talpur?
dinastijoms, kur? laik? priklaus?
Nadyr?acho
ir
Durani?
imperijoms.
XIX a. viduryje Sindh? nukariavo
Brit? imperija
, ir regionas tapo
Brit? Indijos
dalimi. Britai j? administravo kaip dal?
Bomb?jaus prezidencijos
, o v?liau ? kaip atskir? Sindho provincij?. 1947 m. Indijai i?kovojant nepriklausomyb?, musulmonai sindai buvo vieni pirm?j?, kurie pasi?l? atskiros Pakistano valstyb?s id?j? ir j? aktyviai r?m?. Suformuojant Pakistan?, visas Sindho regionas ??jo ? jo sud?t? kaip Sindo provincija. Kur? laik? ? Sind? masi?kai migravo musulmonai pab?g?liai i? ?iaur?s Indijos (
mud?ahirai
), kurie ir dabar sudaro didel? dal? kra?to populiacijos.
Dauguma Sindho provincijos gyventoj? yra
sindhai
. Taip pat yra
saraiki?
,
muhad?ir?
,
belud?i?
,
pu?t?n?
,
pand?ab?
. Vir? 50 % provincijos gyventoj? kalba
sind? kalba
, dar vartojamos
urdu
,
pand?ab?
,
pu?t?n?
kalbos. Beveik visi (91,32 %) gyventojai yra
musulmonai
(daugiausia
sunitai
, bet nema?ai
?iit?
). Sinde gyvena did?iausia Pakistane
hinduist?
bendruomen? (7,5 %), yra krik??ioni?, pars? ir kt.
Miestuose gyvena beveik 50 % gyventoj?. Did?iausi miestai:
Kara?is
,
Haidarabadas
,
Sukuras
,
Larkana
,
Navab?ahas
,
Mirp?r Chasas
,
D?eikobabadas
,
?ikarp?ras
.
Sindhas padalintas ? 23 rajonus (skliaustuose ? administracinis centras):
|
- Chairp?ro rajonas (
Chairp?ras
)
- ?ahid Benazir Abado rajonas (Navab?ahas)
- Dadu rajonas (
Dadu
)
- Kambar ?ahdadkoto rajonas (
Kambaras
)
- Larkanos rajonas (Larkana)
- Matiario rajonas (
Matiaris
)
- Gotkio rajonas (
Gotkis
)
- ?ikarp?ro rajonas (?ikarp?ras)
- D?eikobabado rajonas (D?eikobabadas)
- Sukuro rajonas (Sukuras)
- Ka?moro rajonas (
Ka?moras
)
|