한국   대만   중국   일본 
Siksto Madona ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Siksto Madona

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Siksto madona )
Siksto Madona
Menininkas Rafaelis
Metai apie 1513 -14
Meno kryptis Auk?tasis renesansas
Med?iagos, technika aliejinis paveikslas, drob?
Matmenys 256 cm × 196 cm
Miestas (vieta) Dresdenas
Muziejus Sen?j? meistr? paveiksl? galerija

Siksto Madona ? vienas pa?i? garsiausi? ital? renesanso dailininko ir architekto Rafaelio ( 1483 ? 1520 ) k?rini? bei vienas ?ymiausi? paveiksl? meno istorijoje. Saugomas Dresdeno Sen?j? meistr? paveiksl? galerijoje .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Paveikslas buvo u?sakytas 1512 m. [1] popie?iaus Julijaus II . Rafaelis ?? darb? atliko iki 1514 m. ?Siksto Madona“ laikoma paskutiniu Rafaelio darbu, kur? meistras vis? atliko sav?ja ranka (v?lesni b?davo atliekami su mokini? pagalba). Buvo versij?, kad paveikslas gal?jo b?ti skirtas Julijaus II pomirtiniam kapui, ta?iau dabar labiausiai paplitusia versija teigiama, kad paveikslas i? pat prad?i? buvo skirtas Pja?encos benediktin? San Sisto (?v. Siksto) vienuolynui. Tuo Julijus nor?jo atiduoti pagarb? savo d?dei popie?iui Sikstui IV ir savo gimin?s glob?jui ?v. Sikstui. Tai gal?jo b?ti dovana naujai pastatytam benediktin? vienuolynui tik k? prie popie?iaus valstyb?s prijungtoje Pja?encoje.

1550 m. Giorgio Vasari paveiksl? apib?dino kaip ? ret? ir unikal? “. Kadangi paveikslas buvo Italijos provincijos mieste, toli nuo turistini? mar?rut?, ?Siksto Madona“ kelet? am?i? buvo menkai ?inoma. Lenkijos karalius ir LDK kunigaik?tis, Saksonijos kurfiurstas Augustas III su popie?iaus Benedikto XIV leidimu ?sigijo j? i? vienuolyno u? ma?daug 25 000 Romos eskud? sum?, kuri tuomet buvo laikoma ypa? didele. [2] Pja?encos ba?ny?ia buvo labai ?siskolinusi ir priversta parduoti paveiksl?. I?girdus apie Augusto pirkin? buvo bandoma blokuoti paveikslo i?ve?im? i? Italijos. Derybos d?l paveikslo i?gabenimo u?truko apie 2 metus nuo 1752 iki 1754 m. Anot legendos, parsigaben?s paveiksl? ? Dresden? Augustas III, ?eidamas ? r?mus, su?uko: ? Viet? did?iajam Rafaeliui “. Pagal kit? legend?, Augustas III liep? patraukti sost? , kad lankytojai geriau matyt? ?Siksto Madon?“. Sunku pasakyti, kiek tikros ?ios legendos, nes 1747 m. Augusto paveiksl? kolekcija jau buvo perkelta i? kurfiursto pilies ? kitas patalpas. ?ias legendas populiarino 1859 m. Adolph von Menzel paveikslas, vaizduojantis ?Siksto Madonos“ atgabenim? ? kurfiursto r?mus. [3] Visgi sp?jama, kad ?Siksto Madonos“ autoritetas augo palaipsniui ir paveikslas tik po keleto ?ymi? vokie?i? pasig?r?jimo i?sirei?kim? XVIII a. pabaigoje u?temd? kit? Dresdeno galerijos ??ymyb? ? Kored?o paveiksl? ? Piemen? pagarbinimas “.

1799 m. ??ymus vokie?i? kult?rinis veik?jas Augustas Vilhelmas ?l?gelis para?? ekspresyv? komentar? apie paveiksl? ?urnale ?Athenaeum“, tuo pla?iai paskleisdamas ?ini? apie j? pla?iajai Vokietijos visuomenei. 1816 m. buvo pakeista paveikslo pakabinimo vieta galerijoje stengiantis imituoti sp?jam? Rafaelio paveikslo suvokimo intencij? ? kai lankytojas tamsioje ba?ny?ioje eina altoriaus link, Madona i?nyra dangi?koje ?viesoje, tarsi ?engdama ?ingsn? jo pasitikti. [4] Ir tik nuo 1816 m. paveikslui galerijoje buvo skirta centrin? vieta. 1843 m. paveikslas buvo apsaugotas stiklu. [5] 1855 m. ?Siksto Madona“ perkelta ? nauj? Zemperio r?m? sparn? ir ?kurdinta nuo to laiko ?prastos raudonos spalvos kambaryje. Paveikslui buvo skirtas atskiras kambarys, stengiantis pabr??ti jo status?. [6] 1856 m. paveikslas ?r?mintas per nauj?. [7]

Antrojo pasaulinio karo prad?ioje ?Siksto Madona“, kartu su kitais geriausiais galerijos darbais, buvo pasl?pta prie Dresdeno esan?i? kalv?, vadinam? Saksonijos ?veicarija, vienoje i? apleist? ?acht?. 1945 m. ?acht? atrado TSRS kareiviai. Anot legendos, es? soviet? kareiviai i?gelb?jo paveikslus ne?dami i? purvinos ir dr?gnos ?achtos per vandens balas. Pa?i? dalyvavusi? kareivi? liudijimu, tai t?ra tik romantinis prasimanymas. Es? ?achta buvo ventiliuojama ir sausa, nors ventiliacijos sistemos jos atradimo metu ir buvo sugedusios. Pats paveikslas es? buvo d???je, nors kiti ? Rembrandto, Rubenso ? i?m?tyti ant ?em?s ar sukrauti vienas ant kito. Taip apra?o Leonidas Volinskis, kuris buvo atsakingas u? meno k?rini? paie?k? ir dalyvavo ?achtos atidaryme. [8] Dailininko Michailo Volodino, kuris irgi dalyvavo paveiksl? paie?kose, liudijimu, vis? operacij? asmeni?kai pri?i?r?jo mar?alas Ivanas Konevas ir generolas Ivanas Petrovas, kurie liep? kareiviams neliesti k?rini? pakol neatvyks restauratoriai. Dalis paveiksl? i? tikro buvo rimtai pa?eisti. [9] ?Siksto Madona“ buvo pergabenta ? Maskv? ir laikoma Pu?kino muziejaus fonduose. Pri?mus sprendim? paveikslus gr??inti ? Dresden? 1955 m. ?Siksto Madona“ buvo vienintel? kart? eksponuota Taryb? S?jungoje Pu?kino muziejuje. [10] Ilg? laik?, per kur? paveikslas i?buvo Maskvoje, tuometin? sovietin? vald?ia ai?kino b?tinybe j? restauruoti. ?i? versij? iliustravo 1985 m. Michailo Korneckio paveikslas ?I?gelb?toji Madona“, kuriame vaizduojami ties atrastu paveikslu 2 soviet? kareiviai ir restaurator? su lupa . ?iuo metu tikima, kad tai buvo tik atsikalbin?jimas, nors paveikslas i? tikro buvo kiek restauruotas. [11] 1956 m. ?Siksto Madona“ ir kiti paveikslai buvo ?kurdinti atstatytoje Dresdeno Sen?j? meistr? paveiksl? galerijoje.

?Siksto Madona“ naujajame r?me

2012 m. paveikslas buvo ?r?mintas ? nauj? r?m?, kuris imituoja XVI a. Italijos ba?ny?iose kurtus altorini? paveiksl? r?mus. Perkeltas ? kit? kambar?, o senoje vietoje pakabintas gobelenas , vaizduojantis senesn? paveikslo aplink? ? taip, kaip lankytojai j? matydavo ateidami i? toli per apie 150 ankstesni?j? met?. Buvo organizuota 500-?j? paveikslo u?sakymo met? jubiliejin? paroda Sen?j? meistr? paveiksl? galerijoje. ?iuo metu paveikslas yra vienas ?ymiausi? vaizduojamojo meno k?rini? pasaulyje. Paveikslo apa?ioje vaizduojami cherubai tapo vienu da?niausiai reprodukuojam? meno fragment?. Pradedant ?vairiomis atvirut?mis, baigiant saldaini? ir vaist? d??ut?mis, net tualetiniu popieriumi. [12]

Paveikslo tema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Paveikslas buvo skirtas ?v. Siksto vienuolyno Pja?encoje ba?ny?ios altoriui . Jame vaizduojama Mergel? Marija (Madona) su k?dikiu J?zumi Kristumi ant rank?. ?alia Madonos vaizduojamas ?v. Sikstas , kuris turi pana?um? su popie?iumi Julijumi II . ?v. Siksto pad?t? rodo prie?ais stovinti popie?iaus tiara . Moteris Madonai i? kair?s yra ?v. Barbora . Marija ?engia ant debes?, jai i? u? nugaros esant? r?k? i? tikro sudaro daugyb?s angel? veidai. Vir? ?v. Barboros de?inio peties vaizduojamas mistinio miesto fragmentas, grei?iausiai, nurodo dangi?k?j? Jeruzal? arba rodo Barboros ry?? su Pja?encos miestu (abu, ?v. Sikstas ir Barbora, buvo minimo vienuolyno glob?jai).

Paveikslas sukomponuotas i? dviej? erdvi?: dangi?kosios scenos, kurioje yra Madona su K?dikiu, ?v. Sikstas ir ?v. Barbora, ir ?emi?kosios, kuriai priklauso scen? atverian?ios u?uolaidos, popie?iaus tiara ir baliustrada , ant kurios pasir?m? du cherubai. ?i? cherub? vaizdavim? paveiksle ai?kina dvi legendos. Es? Rafaelis tap? paveiksl?, o vaikai ateidavo pa?i?r?ti kaip jis dirba. J? poza buvo tokia, kad Rafaelis i?kart ?trauk? juos ? paveiksl?. Anot kitos legendos, kad Rafaelis pamat? vaikus eidamas gatve. Es? taip vaikai steb?jo bandeles, i?statytas kep?jo vitrinoje. Vienas cherubas vaizduojamas tik su vienu sparnu. ?v. Sikstas vaizduojamas tarsi su ?e?iais pir?tais (iliuzin? apgaul? ? ma?ylis pir?tas i? tikro yra delno dalis).

Ne?inoma apie Madonos ?vaizdyje vaizduojam? moter?. Menotyrininkai ??velgia ry?i? su tuomet tapytu Rafaelio portretu ?Dama su skraiste“ ( Piti r?muose Florencijoje). Sp?jama, kad tai gal?jo b?ti Rafaelio ?kv?p?ja Margherita Luti, praminta Fornarina . Daug variant? ir istorij? buvo sugalvota bandant paai?kinti Madonos ir K?dikio veido i?rai?kas. Tam d?m?sio skyr? Ny?? ir ?openhaueris . Buvo manoma, kad ?v. Sikstas pir?tu rodo ?i?rovo link, o Madona su K?dikiu ?i?ri ? ?i?rov? taip pat. ?iuo metu linkstama priimti A. Prager versij? ? ?Siksto Madona“ ba?ny?ioje buvo ant altoriaus, o prie?ais altori? tradici?kai b?davo krucifiksas . Taigi, Madona ir k?dikis Kristus mato savo ateit? ? Kristaus nukry?iavim? ir mirt?.

Atsiliepimai, kritika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Paveikslas Vokietijoje tapo sensacija, J. V. G?t? skyr? jam eil?ra?t?, R. Vagneris specialiai va?in?davo i? Veimaro ? Dresden? jo pamatyti. Pr?sijos karalien? Luiza u?sak? paveikslo tikr? i?matavim? kopij? menininkui Friedrich Bury ir 1804 m. padovanojo savo vyrui Frydrichui Vilhelmui III Berlyne. [13] Paveikslas buvo liaupsinamas meno istorik? ir kritik? bei tapo Dresdeno Sen?j? meistr? paveiksl? galerijos pasidid?iavimu. 1755 m. Vinkelmanas pavadino paveiksl? puikiausiu graiki?kojo idealo atgaivinimu ir idealia pagoni?kosios estetikos ir krik??ioni?kosios ?inios sinteze. [14] Tai buvo vienintelis krik??ioni?kasis k?rinys, apie kur? Vinkelmanas, apskritai, ra??. [15] Tokiam po?i?riui oponavo tuometinis Dresdeno galerijos kuratorius Heinekenas, kuris pavadino k?dik? Krist? ?piktu“ (angl. ?peevish child“) ir tikino, kad pats Rafaelis negal?jo b?ti nutap?s dviej? cherub? sava ranka. [16] Ny?? interpretavo Madonos ?vaizd? vadindamas j? ? ateities ?monos vizija “, G?t? pavadino ? visos ?monijos motina “, Tomas Manas paveiksl? ? savo ? did?iausiu potyriu tapyboje “. [17] Jakobas Burkhartas vertino paveiksl? klasikin?s ital? renesanso kult?ros vir??ne. [18]

Ne ma?iau ?inomu paveikslas tapo Rusijoje. Pirmasis sustojimas Rusijos aristokratams, keliaujantiems po Europ? ir norintiems susipa?inti su jos kult?ra, buvo Dresdenas. [19] ?Siksto Madona“ buvo auk??iausiai vertintas Dostojevskio . Es? ra?ytojas buvo suk?l?s ?urmul? tarp galerijos sarg?, nes lipo ant k?d?s, kad pamatyt? paveikslo detales geriau. Anot Dostojeskio ?monos Anos Grigorjevnos, paveiksl? ra?ytojas laik? ? geriausiu ?monijos genijaus pasirei?kimu “. [20] Ra?ytojas ?Siksto Madonos“ reprodukcij? laik? ant savo ra?omojo stalo. Reprodukcijas tur?jo Aleksandras Pu?kinas ir Levas Tolstojus . [21] Savo ruo?tu, XIX a. Rusijos revoliucionieriams paveikslas buvo visos senos kult?ros ir revoliucionieri? ??kio ?Batai geriau nei Rafaelis“ iliustracija. Anarchistas Michailas Bakuninas es? sak?, kad paveiksl? reikia i?statyti revoliucionieri? barikadose ? tuomet caro kareiviai nedr?s ?audyti. [22] Netr?ko ir nuosaiki? vertinim?. Ivanas ?i?kinas ra??, kad ? Garsioji Madona nepalieka man jokio ?sp?d?io “. [23]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?Siksto Madona“ apie 1965-75 m. Dresdeno galerijoje
  1. ↑ A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
  2. ↑ Dresdeno galerijos informacija Archyvuota kopija 2016-03-05 i? Wayback Machine projekto.
  3. ↑ A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
  4. ↑ Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 177
  5. ↑ Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 180
  6. ↑ Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 179
  7. ↑ Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 180
  8. ↑ Leonid Volynsky. ?Seven days“. Progress Publishers ? 1979. ISBN 9780714713021
  9. ↑ Armen Apresyan. ?Myths and propaganda surrounding Raphael's 500-year old masterpiece“ [neveikianti nuoroda]
  10. ↑ A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
  11. ↑ A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
  12. ↑ A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
  13. ↑ Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 209
  14. ↑ Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 211
  15. ↑ Gert Schiff . ?German Essays on Art History: Winckelmann, Burckhardt, Panofsky, and Others“. Continuum International Publishing Group, 1988. - 282 psl. p. 16
  16. ↑ Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 177
  17. ↑ A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
  18. ↑ Gert Schiff. ?German Essays on Art History: Winckelmann, Burckhardt, Panofsky, and Others“. Continuum International Publishing Group, 1988 - 282 psl. p. XXXIV
  19. ↑ James H. Billigton. ?The Icon and the Axe: An Interpretive History of Russian Culture“. Knopf Doubleday Publishing Group, 2010. 880 p.
  20. ↑ Robin Feuer Miller. ?Dostoevsky's unfinished journey“. Yale University Press, 2007 - 242 psl. p.9
  21. ↑ Jeffrey Morrison, Florian Krobb . ?Text Into Image: Image Into Text“. Rodopi, 1997 - 353 psl. p. 109
  22. ↑ James H. Billigton. ?The Icon and the Axe: An Interpretive History of Russian Culture“. Knopf Doubleday Publishing Group, 2010. 880 p.
  23. ↑ Armen Apresyan. ?Myths and propaganda surrounding Raphael's 500-year old masterpiece“ [neveikianti nuoroda]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Siksto_Madona&oldid=6927850 "