Siksto Madona
? vienas pa?i? garsiausi?
ital?
renesanso
dailininko
ir architekto
Rafaelio
(
1483
?
1520
) k?rini? bei vienas ?ymiausi? paveiksl? meno istorijoje. Saugomas
Dresdeno Sen?j? meistr? paveiksl? galerijoje
.
Paveikslas buvo u?sakytas
1512
m.
[1]
popie?iaus
Julijaus II
.
Rafaelis
?? darb? atliko iki
1514
m. ?Siksto Madona“ laikoma paskutiniu Rafaelio darbu, kur? meistras vis? atliko sav?ja ranka (v?lesni b?davo atliekami su mokini? pagalba). Buvo versij?, kad paveikslas gal?jo b?ti skirtas Julijaus II pomirtiniam kapui, ta?iau dabar labiausiai paplitusia versija teigiama, kad paveikslas i? pat prad?i? buvo skirtas
Pja?encos
benediktin?
San Sisto (?v. Siksto) vienuolynui. Tuo Julijus nor?jo atiduoti pagarb? savo d?dei popie?iui
Sikstui IV
ir savo gimin?s glob?jui ?v. Sikstui. Tai gal?jo b?ti dovana naujai pastatytam benediktin? vienuolynui tik k? prie
popie?iaus valstyb?s
prijungtoje Pja?encoje.
1550 m.
Giorgio Vasari
paveiksl? apib?dino kaip ?
ret? ir unikal?
“. Kadangi paveikslas buvo Italijos provincijos mieste, toli nuo turistini? mar?rut?, ?Siksto Madona“ kelet? am?i? buvo menkai ?inoma. Lenkijos karalius ir
LDK
kunigaik?tis,
Saksonijos
kurfiurstas
Augustas III su popie?iaus
Benedikto XIV
leidimu ?sigijo j? i? vienuolyno u? ma?daug 25 000 Romos
eskud?
sum?, kuri tuomet buvo laikoma ypa? didele.
[2]
Pja?encos ba?ny?ia buvo labai ?siskolinusi ir priversta parduoti paveiksl?. I?girdus apie Augusto pirkin? buvo bandoma blokuoti paveikslo i?ve?im? i? Italijos. Derybos d?l paveikslo i?gabenimo u?truko apie 2 metus nuo 1752 iki 1754 m. Anot legendos, parsigaben?s paveiksl? ?
Dresden?
Augustas III, ?eidamas ? r?mus, su?uko: ?
Viet? did?iajam Rafaeliui
“. Pagal kit? legend?,
Augustas III
liep? patraukti
sost?
, kad lankytojai geriau matyt? ?Siksto Madon?“. Sunku pasakyti, kiek tikros ?ios legendos, nes 1747 m. Augusto paveiksl? kolekcija jau buvo perkelta i? kurfiursto pilies ? kitas patalpas. ?ias legendas populiarino 1859 m.
Adolph von Menzel
paveikslas, vaizduojantis ?Siksto Madonos“ atgabenim? ? kurfiursto r?mus.
[3]
Visgi sp?jama, kad ?Siksto Madonos“ autoritetas augo palaipsniui ir paveikslas tik po keleto ?ymi? vokie?i? pasig?r?jimo i?sirei?kim? XVIII a. pabaigoje u?temd? kit? Dresdeno galerijos ??ymyb? ?
Kored?o
paveiksl? ?
Piemen? pagarbinimas
“.
1799 m. ??ymus vokie?i? kult?rinis veik?jas
Augustas Vilhelmas ?l?gelis
para?? ekspresyv? komentar? apie paveiksl? ?urnale ?Athenaeum“, tuo pla?iai paskleisdamas ?ini? apie j? pla?iajai Vokietijos visuomenei. 1816 m. buvo pakeista paveikslo pakabinimo vieta galerijoje stengiantis imituoti sp?jam? Rafaelio paveikslo suvokimo intencij? ? kai lankytojas tamsioje ba?ny?ioje eina altoriaus link, Madona i?nyra dangi?koje ?viesoje, tarsi ?engdama ?ingsn? jo pasitikti.
[4]
Ir tik nuo 1816 m. paveikslui galerijoje buvo skirta centrin? vieta. 1843 m. paveikslas buvo apsaugotas stiklu.
[5]
1855 m. ?Siksto Madona“ perkelta ? nauj?
Zemperio r?m?
sparn? ir ?kurdinta nuo to laiko ?prastos raudonos spalvos kambaryje. Paveikslui buvo skirtas atskiras kambarys, stengiantis pabr??ti jo status?.
[6]
1856 m. paveikslas ?r?mintas per nauj?.
[7]
Antrojo pasaulinio karo
prad?ioje ?Siksto Madona“, kartu su kitais geriausiais galerijos darbais, buvo pasl?pta prie Dresdeno esan?i? kalv?, vadinam? Saksonijos ?veicarija, vienoje i? apleist? ?acht?. 1945 m. ?acht? atrado
TSRS
kareiviai. Anot legendos, es? soviet? kareiviai i?gelb?jo paveikslus ne?dami i? purvinos ir dr?gnos ?achtos per vandens balas. Pa?i? dalyvavusi? kareivi? liudijimu, tai t?ra tik romantinis prasimanymas. Es? ?achta buvo ventiliuojama ir sausa, nors ventiliacijos sistemos jos atradimo metu ir buvo sugedusios. Pats paveikslas es? buvo d???je, nors kiti ? Rembrandto, Rubenso ? i?m?tyti ant ?em?s ar sukrauti vienas ant kito. Taip apra?o Leonidas Volinskis, kuris buvo atsakingas u? meno k?rini? paie?k? ir dalyvavo ?achtos atidaryme.
[8]
Dailininko Michailo Volodino, kuris irgi dalyvavo paveiksl? paie?kose, liudijimu, vis? operacij? asmeni?kai pri?i?r?jo mar?alas
Ivanas Konevas
ir generolas Ivanas Petrovas, kurie liep? kareiviams neliesti k?rini? pakol neatvyks restauratoriai. Dalis paveiksl? i? tikro buvo rimtai pa?eisti.
[9]
?Siksto Madona“ buvo pergabenta ?
Maskv?
ir laikoma
Pu?kino muziejaus
fonduose. Pri?mus sprendim? paveikslus gr??inti ? Dresden? 1955 m. ?Siksto Madona“ buvo vienintel? kart? eksponuota Taryb? S?jungoje Pu?kino muziejuje.
[10]
Ilg? laik?, per kur? paveikslas i?buvo Maskvoje, tuometin? sovietin? vald?ia ai?kino b?tinybe j? restauruoti. ?i? versij? iliustravo 1985 m. Michailo Korneckio paveikslas ?I?gelb?toji Madona“, kuriame vaizduojami ties atrastu paveikslu 2 soviet? kareiviai ir restaurator? su
lupa
. ?iuo metu tikima, kad tai buvo tik atsikalbin?jimas, nors paveikslas i? tikro buvo kiek restauruotas.
[11]
1956 m. ?Siksto Madona“ ir kiti paveikslai buvo ?kurdinti atstatytoje Dresdeno Sen?j? meistr? paveiksl? galerijoje.
2012 m. paveikslas buvo ?r?mintas ? nauj? r?m?, kuris imituoja XVI a. Italijos ba?ny?iose kurtus altorini? paveiksl? r?mus. Perkeltas ? kit? kambar?, o senoje vietoje pakabintas
gobelenas
, vaizduojantis senesn? paveikslo aplink? ? taip, kaip lankytojai j? matydavo ateidami i? toli per apie 150 ankstesni?j? met?. Buvo organizuota 500-?j? paveikslo u?sakymo met? jubiliejin? paroda Sen?j? meistr? paveiksl? galerijoje. ?iuo metu paveikslas yra vienas ?ymiausi? vaizduojamojo meno k?rini? pasaulyje. Paveikslo apa?ioje vaizduojami cherubai tapo vienu da?niausiai reprodukuojam? meno fragment?. Pradedant ?vairiomis atvirut?mis, baigiant saldaini? ir vaist? d??ut?mis, net tualetiniu popieriumi.
[12]
Paveikslas buvo skirtas ?v. Siksto vienuolyno Pja?encoje ba?ny?ios
altoriui
. Jame vaizduojama
Mergel? Marija
(Madona) su k?dikiu
J?zumi Kristumi
ant rank?. ?alia Madonos vaizduojamas
?v. Sikstas
, kuris turi pana?um? su popie?iumi
Julijumi II
. ?v. Siksto pad?t? rodo prie?ais stovinti popie?iaus
tiara
. Moteris Madonai i? kair?s yra
?v. Barbora
. Marija ?engia ant debes?, jai i? u? nugaros esant? r?k? i? tikro sudaro daugyb?s
angel?
veidai. Vir? ?v. Barboros de?inio peties vaizduojamas mistinio miesto fragmentas, grei?iausiai, nurodo dangi?k?j?
Jeruzal?
arba rodo Barboros ry?? su Pja?encos miestu (abu, ?v. Sikstas ir Barbora, buvo minimo vienuolyno glob?jai).
Paveikslas sukomponuotas i? dviej? erdvi?: dangi?kosios scenos, kurioje yra Madona su K?dikiu, ?v. Sikstas ir ?v. Barbora, ir ?emi?kosios, kuriai priklauso scen? atverian?ios u?uolaidos, popie?iaus tiara ir
baliustrada
, ant kurios pasir?m? du cherubai. ?i? cherub? vaizdavim? paveiksle ai?kina dvi legendos. Es? Rafaelis tap? paveiksl?, o vaikai ateidavo pa?i?r?ti kaip jis dirba. J? poza buvo tokia, kad Rafaelis i?kart ?trauk? juos ? paveiksl?. Anot kitos legendos, kad Rafaelis pamat? vaikus eidamas gatve. Es? taip vaikai steb?jo bandeles, i?statytas kep?jo vitrinoje. Vienas cherubas vaizduojamas tik su vienu sparnu. ?v. Sikstas vaizduojamas tarsi su ?e?iais pir?tais (iliuzin? apgaul? ? ma?ylis
pir?tas
i? tikro yra delno dalis).
Ne?inoma apie Madonos ?vaizdyje vaizduojam? moter?. Menotyrininkai ??velgia ry?i? su tuomet tapytu Rafaelio portretu ?Dama su skraiste“ (
Piti r?muose
Florencijoje). Sp?jama, kad tai gal?jo b?ti Rafaelio ?kv?p?ja Margherita Luti, praminta
Fornarina
. Daug variant? ir istorij? buvo sugalvota bandant paai?kinti Madonos ir K?dikio veido i?rai?kas. Tam d?m?sio skyr?
Ny??
ir
?openhaueris
. Buvo manoma, kad ?v. Sikstas pir?tu rodo ?i?rovo link, o Madona su K?dikiu ?i?ri ? ?i?rov? taip pat. ?iuo metu linkstama priimti A. Prager versij? ? ?Siksto Madona“ ba?ny?ioje buvo ant altoriaus, o prie?ais altori? tradici?kai b?davo
krucifiksas
. Taigi, Madona ir k?dikis Kristus mato savo ateit? ? Kristaus nukry?iavim? ir mirt?.
Paveikslas Vokietijoje tapo sensacija,
J. V. G?t?
skyr? jam eil?ra?t?,
R. Vagneris
specialiai va?in?davo i?
Veimaro
?
Dresden?
jo pamatyti. Pr?sijos karalien? Luiza u?sak? paveikslo tikr? i?matavim? kopij? menininkui Friedrich Bury ir 1804 m. padovanojo savo vyrui
Frydrichui Vilhelmui III
Berlyne.
[13]
Paveikslas buvo liaupsinamas meno istorik? ir kritik? bei tapo Dresdeno Sen?j? meistr? paveiksl? galerijos pasidid?iavimu. 1755 m.
Vinkelmanas
pavadino paveiksl? puikiausiu graiki?kojo idealo atgaivinimu ir idealia pagoni?kosios estetikos ir krik??ioni?kosios ?inios sinteze.
[14]
Tai buvo vienintelis krik??ioni?kasis k?rinys, apie kur? Vinkelmanas, apskritai, ra??.
[15]
Tokiam po?i?riui oponavo tuometinis Dresdeno galerijos kuratorius Heinekenas, kuris pavadino k?dik? Krist? ?piktu“ (angl. ?peevish child“) ir tikino, kad pats Rafaelis negal?jo b?ti nutap?s dviej? cherub? sava ranka.
[16]
Ny??
interpretavo Madonos ?vaizd? vadindamas j? ?
ateities ?monos vizija
“, G?t? pavadino ?
visos ?monijos motina
“,
Tomas Manas
paveiksl? ? savo ?
did?iausiu potyriu tapyboje
“.
[17]
Jakobas Burkhartas
vertino paveiksl? klasikin?s ital? renesanso kult?ros vir??ne.
[18]
Ne ma?iau ?inomu paveikslas tapo Rusijoje. Pirmasis sustojimas Rusijos aristokratams, keliaujantiems po Europ? ir norintiems susipa?inti su jos kult?ra, buvo Dresdenas.
[19]
?Siksto Madona“ buvo auk??iausiai vertintas
Dostojevskio
. Es? ra?ytojas buvo suk?l?s ?urmul? tarp galerijos sarg?, nes lipo ant k?d?s, kad pamatyt? paveikslo detales geriau. Anot Dostojeskio ?monos Anos Grigorjevnos, paveiksl? ra?ytojas laik? ?
geriausiu ?monijos genijaus pasirei?kimu
“.
[20]
Ra?ytojas ?Siksto Madonos“ reprodukcij? laik? ant savo ra?omojo stalo. Reprodukcijas tur?jo
Aleksandras Pu?kinas
ir
Levas Tolstojus
.
[21]
Savo ruo?tu, XIX a. Rusijos revoliucionieriams paveikslas buvo visos senos kult?ros ir revoliucionieri? ??kio ?Batai geriau nei Rafaelis“ iliustracija. Anarchistas
Michailas Bakuninas
es? sak?, kad paveiksl? reikia i?statyti revoliucionieri? barikadose ? tuomet caro kareiviai nedr?s ?audyti.
[22]
Netr?ko ir nuosaiki? vertinim?.
Ivanas ?i?kinas
ra??, kad ?
Garsioji Madona nepalieka man jokio ?sp?d?io
“.
[23]
- ↑
A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
- ↑
Dresdeno galerijos informacija
Archyvuota kopija
2016-03-05 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
- ↑
Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 177
- ↑
Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 180
- ↑
Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 179
- ↑
Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 180
- ↑
Leonid Volynsky. ?Seven days“. Progress Publishers ? 1979.
ISBN 9780714713021
- ↑
Armen Apresyan. ?Myths and propaganda surrounding Raphael's 500-year old masterpiece“
[neveikianti nuoroda]
- ↑
A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
- ↑
A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
- ↑
A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
- ↑
Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 209
- ↑
Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 211
- ↑
Gert Schiff
. ?German Essays on Art History: Winckelmann, Burckhardt, Panofsky, and Others“. Continuum International Publishing Group, 1988. - 282 psl. p. 16
- ↑
Gail. Feigenbaum, Sybille Ebert-schifferer. ?Sacred possessions“. Getty Publications, ? 2011. - 248 psl. p. 177
- ↑
A.J. Goldmann. ?The Madonna Above the Cherubs“. The Wall Street Journal
- ↑
Gert Schiff. ?German Essays on Art History: Winckelmann, Burckhardt, Panofsky, and Others“. Continuum International Publishing Group, 1988 - 282 psl. p. XXXIV
- ↑
James H. Billigton. ?The Icon and the Axe: An Interpretive History of Russian Culture“. Knopf Doubleday Publishing Group, 2010. 880 p.
- ↑
Robin Feuer Miller. ?Dostoevsky's unfinished journey“. Yale University Press, 2007 - 242 psl. p.9
- ↑
Jeffrey Morrison, Florian Krobb
. ?Text Into Image: Image Into Text“. Rodopi, 1997 - 353 psl. p. 109
- ↑
James H. Billigton. ?The Icon and the Axe: An Interpretive History of Russian Culture“. Knopf Doubleday Publishing Group, 2010. 880 p.
- ↑
Armen Apresyan. ?Myths and propaganda surrounding Raphael's 500-year old masterpiece“
[neveikianti nuoroda]