?iova laikotarpis
(
jap.
昭和時代 =
Sh?wa jidai
) ?
Japonijos istorijos
laikotarpis (1926?1988 m.). Laikotarpis apima imperatoriaus Hirohito, kuris buvo tre?ias modernios epochos Japonijos imperatorius, valdymo laikotarp?.
Pirmoji ?iovos laikotarpio dalis pasi?ym?jo Japonijos militarizmo augimu iki
Japonijos kapituliacijos
Antrajame pasauliniame kare
1945 m. Karo metu jaunasis imperatorius veikiamas generol? dav? ?sakymus u?pulti
Kinij?
,
Filipinus
ir
JAV
, nors pats tur?jo pacifistini? nuostat?. Pralaim?jusi Japonija buvo okupuota, o v?liau i?gyveno ekonomin? kilim?. ?iova ? tai
imperatoriaus Hirohito
valdymo devizas.
Taikinga
Tai?io
u?sienio politika, s?lygojama tiek tarptautini? faktori?, tiek ir susiformavusios dvipartin?s sistemos, k?l? kari?ki? ir nema?os politinio elito dalies nepasitenkinim?.
Japonijos ekonomik?
, labai suklest?jusi?
Pirmojo pasaulinio karo
metais, stipriai paliet?
pasaulin? 1929?30 m. depresija
. Labai i?augo nepasitenkinimas politin?mis rietenomis, finansini? klik?
zaibatsu
politine ?taka. Sustipr?jo kairiosios socialistin?s ir ypa? de?iniosios radikalios nacionalistin?s srov?s, kuri? ideologai teig?, kad vis? problem? prie?astis yra vakarieti?kos demokratin?s ir kapitalistin?s naujov?s, individualizmas, nuolaid?iavimas Vakarams. Ministras pirmininkas
Hamaguchi
, pasira??s Londono sutart?, mir? nuo ?aizd? po pasik?sinimo 1930 m. lapkrit?, kitas ministras pirmininkas ?
Inukai Tsuyoshi
buvo nu?udytas 1932 m. gegu??. Jo viet? u??m? admirolas, ir nuo to laiko iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Japonij? vald? militariniai nepartiniai kabinetai. Nors partijos ir toliau laim?davo rinkimus (1932, 1936, 1937 m.), parlamento ?taka vis ma??jo. 1940 m. partijos buvo formaliai u?draustos.
Visi ?ie rei?kiniai 1937?1945 m. suk?l?
Antr?j? pasaulin? kar?
, kurio metu Japonija vykd? intensyvius u?kariavimus
Ramiajame vandenyne
. Nors Japonijoje partijas formaliai pakeit? sk?tin? organizacija Pagalbos imperiniam valdymui asociacija, re?imas ne?gijo b?ding? totalitarizmui bruo??, i?liko nepakeista konstitucija, imperatoriaus institucija.
Douglas MacArthur ir Hirohito
Kare ?uvo 1,15 mln. Japonijos kari?ki? ir apie 950 t?kst. civili?, miestai sugriauti, pramon? ?lugusi. Pagal slaptas Jaltos sutartis, pietin?
Sachalino
dalis ir
Kuril? salos
buvo perduotos
Soviet? S?jungai
. ?alis buvo okupuota, formaliai ? s?junginink? (JAV, SSRS, Kinijos ir Britanijos sandraugos), ta?iau i? tikro visus klausimus sprend?
Tokijuje
?steigtas amerikie?i? Generalinis ?tabas, kuriam vadovavo S?jungini? valstybi? auk??iausios vadovyb?s vadas generolas
D. Makarturas
. SSRS, negavusi atskiros okupacin?s zonos, Japonijos reikaluose nedalyvavo. Okupacijos svarbiausias tikslas buvo demilitarizuotos ir demokratin?s valstyb?s suk?rimas. Tarptautinis tribunolas u? karinius nusikaltimus nuteis? mirties bausme buvus? ministr? pirminink?, generol? Tojo ir kitus 6 generolus (pakarti 1948 m. gruod?io 23 d.), 16 ? kal?ti iki gyvos galvos. Armija buvo demobilizuota, Imperinis armijos ?tabas likviduotas,
karinis laivynas
padalintas tarp keturi? did?i?j? valstybi?, buv? veik?jai ir vadovai atleisti i? pareig?, u?draustos nacionalistin?s organizacijos, militaristin? ir nacionalistin? propaganda,
?intoizmas
neteko valstybin?s religijos statuso.
Skirtingai nei Vokietijoje, okupacin? kariuomen? atliko valdymo funkcijas ne betarpi?kai, o per Japonijos vyriausyb? ir biurokratij?. Buvo paliktas ministr? kabinetas, suformuotas rugpj??io 17 d., kuriam vadovavo imperatoriaus pusbrolis princas Higashi-Kuni. Ta?iau kai kurie ministrai buvo apkaltinti obstrukcionizmu, ir spalio 5 d. buvo sudaryta nauja vyriausyb?, vadovaujama barono, tarpukario laikotarpiu buvusio u?sienio reikal? ministro
Kijuro Shidehara
. Sud?tingoje pokario situacijoje sunku buvo u?tikrinti stabilum?. Neai?kios buvo prie? pat kapituliacij? sudaryt? liberal?, socialist? ir kit? partij? platformos, jose buvo nema?a buvusi? ankstyvesnio re?imo veik?j?.
Pokario metai buvo gili? ir spar?i? permain? laikotarpis, primenantis
Meid?i period?
tuo, kad buvo perimamos Vakar? institucijos, normos, vertyb?s. Ypating? reik?m? tur?jo naujos konstitucijos rengimas. MacArthuro administracijos nepatenkino japon? parengtas variantas, ir jo administracija pateik? savo projekt?, kuris buvo pateiktas parlamentui 1946 m. baland?, priimta lapkri?io 3 d. ir ?sigaliojo 1947 m. gegu??s 3 d. Pagal nauj?j? konstitucij? suverenitetas paskelbtas priklausan?iu tautai, imperatorius kvalifikuojamas kaip valstyb?s ir tautos simbolis, atsisakyta karo kaip suverenios teis?s i?rai?kos ir ginkluot?j? paj?g? steigimo. 1952 m. atgavus suverenitet?, kai kurie straipsniai buvo reinterpretuoti: 1954 m. sukurtos savigynos paj?gos.
Okupacin? administracija ?vykd? radikali? agrarin? reform?, pagal kuri? fermeriai pusvel?iui ?sigijo nuomojam? ?em? ? vidutini?kai 1 ha kiekvienam ?kiui. Reformos ap?m? darbo, ?vietimo ir kitas sferas.
Pagrindin?s prie?karin?s partijos transformavosi ? Liberali?j? ir Progresyvi?j? (v?liau pasivadinusi? Demokratine) partijas. ?alia j? veik? socialist? ir komunist? partijos. Partin? sistema stabilizavosi 1948 m., ? vald?i? sugr??us Yoshida Shigeru kabinetui, kuris i?silaik? iki 1954 m. Konservatyvi Liberal? demokratin? partija suformuota 1955 m.
1951 m. rugs?jo 8 d. Japonija pasira?? Taikos ir saugumo sutartis su JAV, ir okupacija formaliai baig?si 1952 m. baland?io 28 d. Pagal Saugumo sutart? JAV ?sipareigojo u?tikrinti Japonijos saugum? ir tuo tikslu laikyti savo ginkluot?sias paj?gas Japonijos teritorijoje (did?iausia baz? buvo ?steigta
Okinavos
saloje, kuri iki 1972 m. buvo valdoma amerikie?i?).
Atgavus suverenitet?, politin?s j?gos persigrupavo. 1955 m. susivienijo socialistai ir sudar? Japonijos socialistin? partij? (JSP), o konservaryvios Liberal? ir Demokrat? partijos susijung?, sudarydamos
Liberali?j? demokratin? partij?
(LDP). Pastaroji, i?saugodama ry?ius su stambiuoju verslu ir akcentuodama ekonomin? pl?tr?, Japonijos vaidmen? pasaulyje ir artimus ry?ius su JAV, tapo dominuojan?ia j?ga. B?dingas ?ios partijos bruo?as tapo tarpusavyje konkuruojan?ios frakcijos, susietos su verslo pasauliu ir biurokratija. Socialistin? partija buvo nusista?iusi prie? tamprius ry?ius su JAV (karines bazes, Abipusio saugumo sutart?, Japonijos s?sajas su
Vietnamo karu
), skyr? daug d?mesio ekologin?ms problemoms.
Frakcij? kova liko sunkiai sprend?iama vidaus politikos problema. Per 1972?1962 m. laikotarp? pasikeit? 6 LDP vyriausyb?s vadovai, nesiliov? skandalai d?l politin?s korupcijos (1974 m. atsistatydino ministras pirmininkas Tanaka, 1983 m. nuteistas 4 metams kal?jimo ir sumok?ti 500 mln. baud? d?l ky?io pa?mimo i? ?
Lockheed Aircraft
“ korporacijos), 1989 m. atsistatydino du ministrai pirmininkai. Ministrui pirmininkui
Nakasonei
1982?87 m. pavyko kiek atstatyti partijos presti??.
1952 m. Japonijos ekonomika pasiek? prie?karin? lyg? ir toliau augo nepaprastai spar?iai ? kasmet 10?15 proc. iki pat
1973 m. energetin?s kriz?s
. Prekybos ir pramon?s ministerijos 1959 m. suformuluota naujoji industrin? politika stimuliavo auk?tos kokyb?s
hi-tech
vartojim? preki? gamyb?, skirt? vidinei rinkai (1960 m. buvo priimtas pajam? padvigubinimo planas) ir eksportui. Per trump? laikotarp? Japonija tapo pirmaujan?ia ?alimi buitin?s elektronikos, laiv? statybos, plieno, automobili? gamybos ir kitose ?akose. Ta aplinkyb?, kad karo metais beveik visa pramon? buvo sugriauta, i??jo ? naud?, nes buvo statomos naujos ?mon?s, kuriose buvo panaudojamos moderniausios technologijos.
Japonijos ekonomin? pl?tra staigiai sul?t?jo 8-ajame de?imtmetyje. Amerikai 1971 m. atsisakius fiksuoto dolerio kurso ($35 u? uncij? aukso), pakilo
jenos
vert? ir atitinkamai pabrango Japonijos prek?s ir suma??jo j? eksportas. Rimtas neigiamas pasekmes tur?jo energetin? kriz?, naftos eksportuotojams pak?lus kainas. Japonijos BVP augimas suma??jo dvigubai ? iki 4?5 proc. kasmet, ir dar labiau sul?t?jo 10-ajame de?imtmetyje. Japonijos ekonomika atsid?r? stagnacijos b?kl?je.
Ekonominiai poky?iai s?lygojo socialin? kait?. Japonai tapo urbanizuota tauta (nuo 50 proc. 1945 m. iki 80 proc. 1970 m.), i?augo i?silavinimo lygis (karo metais ra?tingumas buvo nukrit?s iki 14 proc.), stabilizavosi gyventoj? skai?ius. I?saugodama daugel? tradicini? bruo??, japonai, ypa? jaunoji karta per?m? daug Amerikos kult?ros ir gyvenimo b?do element?. Ta?iau Japonijos ekonominis stebuklas tur?jo Vakaruose sunkiai ?sivaizduojam? pusi?: sausakim?as transportas, didel? dalis labai ma?? (12 m²) but?, park? stoka.
Tarptautin? Japonijos pad?t? s?lygojo jos pralaim?jimas kare. Soviet? S?junga okupavo ?iaurines teritorijas ? piet? Sachalin? ir Kuril? salas, JAV kontroliavo
Ri?ki?
salas. Visos kaimynin?s ?alis tur?jo didesnes ginkluot?sias paj?gas. San Francisko konferencijos (1951 m.) i?davoje buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kuri? Japonija atsisak? pretenzij? ?
Kor?j?
,
Taivan?
, ?iaurines teritorijas,
Peskador?
ir kai kurias kitas salas. SSRS dalyvavo konferencijoje, bet nepasira?? sutarties, palikdama Japonijai vilt? atgauti keturias Kuril? salas, kurias Japonija buvo ?sigijusi taikiu b?du. JAV-Japonijos saugumo sutartis (1951 m.) u?tikrino Japonijai ?individualios ir kolektyvin?s savigynos teis?“. Kaip buvo numatyta taikos sutartyje, Japonija v?liau pasira?? sutartis d?l reparacij? (prek?mis) su
Birma
(dabar Mianmaras) (1954 m.),
Filipinais
(1956 m.),
Indonezija
(1958 m.). 1956 m. buvo atkurti diplomatiniai santykiai su
SSRS
(ta?iau formali taikos sutartis nebuvo pasira?yta) ir tais pa?iais metais Japonija priimta ?
JTO
. D?l JAV nepritarimo, Japonija neu?mezg? diplomatini? santyki? su
Kinija
, ta?iau prekybiniai ry?iai vyst?si gana spar?iai, nors ir netolygiai. Po JAV ir Kinijos santyki? normalizacijos, Japonija 1972 m. u?mezg? diplomatinius santykius, o 1978 m. pasira?? taikos sutart? su kontinentine Kinija ir apribojo formalius ry?ius su Taivanu. Siekdama atstatyti savo teigiam? ?vaizd?
Pietry?i? Azijoje
Japonija teikia regiono ?alims didel? ekonomin? param?.
-
| ?iova
|
1
|
2
|
3
|
4
|
5
|
10
|
15
|
20
|
25
|
30
|
35
|
40
|
45
|
50
|
55
|
60
|
64
|
| Grigaliaus
|
1926
|
1927
|
1928
|
1929
|
1930
|
1935
|
1940
|
1945
|
1950
|
1955
|
1960
|
1965
|
1970
|
1975
|
1980
|
1985
|
1989
|