Romos imperija valdant Septimijui Severui
Septimijus Severas
(
lot.
Septimius Severus
;
146
m.
baland?io 11
d.
Leptis Magnoje
,
Tunisas
, vakarin?je
Libijoje
?
211
m.
vasario 4
d.
Jorke
) ?
Senov?s Romos
generolas ir imperatorius nuo
193
m.
baland?io 9
d. iki
211
m.
Jis buvo pirmasis imperatorius, gim?s
Afrikoje
(dabartiniam
Tunise
, vakarin?j
Libijoje
).
Patekimas ? vald?i?
Lucijus Severas gim?
Leptis Magnoje
(dabar Libija, ? pietry?ius nuo
Kartaginos
). Jis kilo i? ?ymios ir turtingos
berber?
gimin?s. Jo ?eima tur?jo
raiteli?
rang?. Apie jo t?v? Publij? Septimij? Get?, kuris netur?jo svarbaus politinio posto, ?inoma nedaug, bet du jo pusbroliai buvo
konsulais
, valdant imperatoriui
Antoninui Pijui
. Fulvia Pija, jo motina, buvo i?
Fulvij?
?eimos at?akos, persik?lusios i?
Italijos
? ?iaur?s Afrik?. Tai sena ir ?takinga
pleb?j?
kilm?s gimin?. Jo giminai?iai buvo jaunesnis
Publijus Septimijus Geta
Septimija Pija. Severo pusbrolis i? motinos pus?s buvo
Pretorij? sargybinis
ir konsulas
Gajus Fulvijus Plaucijanas
.
Sever? 172 m.
Markas Aurelijus
padar? Romos
senatoriumi
. 190 m. jis tapo konsulu, o sekan?iais metais
Komodas
j? paskyr?
Panonijos
legion? vadu.
Kai 193 m. kariai u?mu??
Pertinaks?
,
Karnunte
kariai j? paskelb? imperatoriumi ir jis i?skub?jo ? Rom?. Buv?s imperatorius
Didijus Julianas
buvo Senato nuteistas mirti ir u?mu?tas, tad Severas u??m? miest? be pasiprie?inimo.
Ta?iau
Sirijos
legionai imperatoriumi paskelb?
Pescenij? Negr?
. Tuo metu Septimijus Severas nusprend? pasi?lyti
Klodijui Albinui
, ?takingam Britanijos gubernatoriui, kuris tikriausiai r?m? Didij? prie? j?, cezario titul?, kuris nurod? galim? ?p?dinyst?. Su saugiu u?nugariu, jis i?vyko ? Rytus ir sumu?? Pescenij? Negr?
Iso m??yje
. Po to atvirai paskelb? savo s?n?
Karakal?
?p?diniu, Britanijos legionai paskelb? Albin? imperatoriumi ir persik?l? ? Galij?. Severas, trumpam apsistoj?s Romoje, patrauk? ? ?iaur?. 197 m.
vasario 19
d.
Lugduno m??yje
su 100 t?kst.
Ilyrijos
,
Mesijos
ir
Dakijos
legionieri? Severas nugal?jo ir nu?ud? Klodij? Albin?, u?sitikrindamas absoliu?i? vald?i? imperijoje.
Imperatorius
Septimijus Severas ?irdyje buvo karys ir siek? ?lov?s kariniais ?ygiais. 197 m. jis kovojo trump? ir s?kming? kar? su
Part? imperija
d?l to, kad ?i r?m? Pescenij? Negr?. Part? sostin?
Ktesifonas
buvo nusiaubta legion?, o ?iaurin?
Mesopotamijos
dalis sugr??inta Romai.
Jo santykiai su Romos senatu niekada nebuvo geri. Jis buvo nepopuliarus, nes nuo prad?i? r?m?si armija, ir atsak? pana?iais jausmais. Jis liep? nu?udyti daugyb? senatori?, apkaltin?s korupcija ar samokslu prie? j?, o juos pakeit? imperatoriaus favoritai. Jis i?formavo Pretorij? sargyb?, o vietoj jos surinko savo. Apie 50 t?kst. i?tikim? jam kareivi? buvo apgyvendinti Albane, netoli Romos (tikriausiai tam, kad suteikti imperatoriui centralizuot? rezerv?). Jo valdymo metu legion? skai?ius buvo padidintas nuo 25/30 iki 33. Jis padidino ir pagalbini? b?ri? (
numerii
) skai?i?, daug i? j? atvyko nuo rytini? sien?. Metin? kario alga buvo pakelta nuo 300 iki 500
denar?
.
Nors jo veiksmai Romoje ?tvirtino karin? diktat?r?, jis buvo populiarus tarp Romos pilie?i?, nes sutramd? Komodo laikais i?sikerojusi? korupcij?. Sugr???s po pergal?s prie? partus, jis Romoj pastat? Septimijaus Severo ark?.
Ta?iau pagal istorinius ?altinius, po 197 m. Severas pateko didel?n pretorij? prefekto Gajaus Fulvijaus Plaucijano, kuris tur?jo beveik vis? imperijos administracijos at?ak? kontrol?, ?takon. Jo dukra Fulvija Plautila buvo i?tek?jusi u? Severo s?naus Karakalos. Plauciano perd?ta vald?ia baig?s 205 m., kai imperatoriaus mir?tantis brolis j? atstatydino ir u?mu??. Po jo buv? du prefektai, tarp kuri? teisininkas
Emilijus Papilijanas
, tur?jo dar didesn? vald?i?.
Nuo 208 m. Severas ?m?si karini? veiksm? apginti Britanij? nuo
barbar?
, ?sak? atstatyti
Adriano sien?
, kai sunkiai susirgo Eburakume (
Jorkas
). Jis mir? 211 m.
vasario 4
d.
Po jo mirties Senatas j? sudievino, o sost? paveld?jo du nesutariantys jo s?n?s
Geta
ir
Karakala
, kuriems patarin?jo j? motina
Julija Domna
. Severo imperijai suteiktas stabilumas greitai i?garavo.
Septimijaus Severo 193 m.nukalta moneta pa?ym?ti legion?
XIIII
Gemina Martia Victrix
, paskelbus? j? imperatoriumi.
Nors Severo kariniai polinkiai daug kainavo imperijai, jis buvo stiprus imperatorius, kaip tik tokio tuo metu reik?jo. Jis prad?jo karini? imperatori? sek?, kuri? prat?s? keli po jo vald? valdovai. Nors i? tam tikro ta?ko ?i?rint reikalingi, jo kariniai ?ygiai armijos naudai buvo kritikuojami bendraam?i? Kasijaus Dio ir Herodiano: pilie?iams nauja armija u?d?jo didesn? mokes?i? na?t?.
Septimijus Severas taip pat ?inomas d?l savo pastat?. Neskaitant triumfo arkos, turin?ios piln? jo vard? Romos forume, jis Romoj pastat? Septizodium? ir papuo?? gimt?j? miest? Leptis Magn? (?skaitant nauj? triumfo ark?, jam apsilankius 203 m.).
Severas tikslingai nepersekiojo krik??ionyb?s, bet jei ?mogus buvo tuo apkaltinamas, jis tur?jo prakeikti J?z? ar paaukoti auk? pagoni?kiems dievams. Nor?damas religijos harmonijos ir taikos jis skatino sinkretizm?, o tam prie?inosi ?ydai ir krik??ionys. Tad prasid?jo j? persekiojimai, ypa? ?iaur?s Afrikoje ir Egipte.