Seminolai
? muskog? grup?s
ind?n?
gentis, gyvenanti
Oklahomos
ir
Floridos
valstijose
JAV
.
[1]
Viena i?
Penki? civilizuot? gen?i?
.
Seminolai kalba viena muskog?-nat?ez? kalb?, i?pa??sta
krik??ionyb?
,
animizm?
. Genties prot?viai kalb?jo septyniomis skirtingomis kalbomis:
muscogee, hitchiti, koasati, alabama, natchez, yuchi
ir
shawnee
, i? kuri? ?iuo metu gyvai vartojamos tik dvi. ?ios kalbos niekada netur?jo ra?ytinio varianto. Gimtoji kalba b?davo ir teb?ra perduodama i? kartos ? kart?. Nema?ai Floridos miest?, upi? bei kit? vietovard?i? yra kil? i? kurios nors seminol? kalbos. Pavyzd?iui,
Miami
(
Majamis
) seminol? kalba rei?kia ?ta vieta”.
Seminolai u?si?m?
gyvulinkyste
ir ribota
?emdirbyste
, tod?l nuolat buvo balt?j? kolonizatori? interes? centre. Gin?? prie?astimi tapo ?em? ir naminiai gyvuliai. Baltieji sistemingai naikino seminolus, o
1835
?
1842
m. vyko ?iauriausias istorijoje JAV vyriausyb?s sankcionuotas karas prie? vietinius amerikie?ius, gav?s Antrojo seminol? karo vard?. Po ?io karo i? seminol? prot?vi?
muscogee
genties, tur?jusios ne ma?iau kaip 25 000, liko tik apie 300. Iki keli? ?imt? individ? suma??jusi gentis buvo pasmerkta i?nykti, kaip ir daugyb? kit? vietini? amerikie?i? gen?i?. Ta?iau istorija pama?u pakrypo seminol? naudai, ?inoma, ne be j? didvyri?k? pastang?.
XX a.
gyvi lik? seminolai vert?si med?iokle, gyvulininkyste, kartais dirbdavo kaip gidai bei kaip gyvi atrakcionai turistams.
1907
m. JAV Vidaus reikal? departamentas Floridoje paskyr? 540 akr? ?em?s plot?, kuris buvo atiduotas seminol? genties reikm?ms.
1911
m. JAV prezidentas
Viljamas Hovardas Taftas
trijose ? Martino, Browardo bei Hendry ? apygardose esan?ius ?em?s plotus atidav? seminolams ir paved? atsakingiems pareig?nams ?rengti vadinamuosius
ind?n? rezervatus
. Po ?io prezidento sprendimo b?ta ilgai trukusi? gin?? bei bylin?jim?si d?l ?em?s ? tiek su baltaisiais Floridos gyventojais, tiek tarpusavyje, mat nema?ai seminol? ? gyvenim? rezervatuose ?i?r?jo kaip ? pasity?iojim? i? j? laisv?s bei prigimtini? teisi?. Vienas i? ilgiausiai nagrin?t? seminol? ie?kini? prie? Florid? buvo i?spr?stas genties naudai tik
1992
m.
Did?iosios depresijos
pabaigoje (apie
1933
m.) buvo suformuota iki ?iol gyvuojanti Floridos seminol? rezervat? sistema. Seminolus vienijanti bendra savivaldos sistema tapo bene efektyviausia i? vis? vietini? amerikie?i? savivaldos sistem? JAV.
1957
m. buvo priimta Floridos seminol? genties konstitucija. Jos pagrindu sukurta ir iki ?iol s?kmingai veikia Genties taryba, vadovaujama prezidento bei viceprezidento. Tuo pat metu priva?ios kompanijos pagrindu ?steigta organizacija ?Seminole Tribe of Florida, Inc.”, turinti teis? pri?i?r?ti genties verslo reikalus ir atstovauti jos nariams.
Seminol? konstitucij? pripa??sta ir Jungtini? Valstij? federalin? vald?ia. Pagal j? visos seminol? genties savivaldos organizacijos yra atleistos nuo valstijos ar federalini? mokes?i?, nors privat?s asmenys privalo atsiskaityti su valstybe kaip ir bet kurie kiti Amerikos pilie?iai.
?iuo metu Floridos seminolai turi gerai i?pl?tot? ?vietimo sistem? bei ?vairiausiais gyvenimo atvejais genties nariams padedan?ius savivaldos padalinius bei departamentus. Ta?iau seminolai neturi savo policijos ar teism?. Jie dalyvauja ?vairiose valstyb?s remiamose programose, jie net turi savo ?iniasklaid? (garsiausias laikra?tis ? ?The Seminole Tribune“ ? leid?iamas su paantra?te ?Neu?kariaut?j? balsas“).
Pri?m? konstitucij? ir suorganizav? savivald? seminolai ?m?si ?iuolaikinio verslo. Jie buvo pirmieji, pasinaudoj? dalin?s autonomijos savo ?em?se teise ir prad?j? ?ia steigti neapmokestint? cigare?i? parduotuves, o v?liau ? kazino. Seminolai yra pirmoji Amerikos ind?n? gentis, ??engusi ? lo?im? versl?. Seminolams priklauso septyneri lo?imo namai Floridoje, ?Hard Rock“ kavin?s ir vie?bu?iai, kazino
Tampoje
bei
Holivude
. Ind?n? valdomi lo?imo namai populiar?s tarp rezervat? apylink?se gyvenan?i? balt?j?, kuri? miestuose bei miesteliuose kazino neretai yra neleid?iami arba j? kiekis bei veiklos mastai labai ribojami. Prie? prad?dama cigare?i? ir lo?im? versl?, gentis skend?jo skurde. JAV spaudos duomenimis, dabar daugiau nei 90 % genties biud?eto sudaro pajamos i? lo?im? verslo. Kiekvienas genties narys gauna m?nesin? dividend? nuo ?ios veiklos pajam?. I? genties verslo gaunamos pajamos investuojamos ? ?vietimo bei neturting?j? paramos programas, skiriamos kitoms socialin?ms reikm?ms. Dalis pajam? keliauja verslo pl?totei. Gentis aktyviai dalyvauja pelningame citrusini? vaisi? versle, taip pat valdo nema?ai ?em?s ?kio objekt?, vie?bu?i? versl? (nusipirko Vakar? kult?ros simbol? ? ?Hard Rock” prek?s ?enkl? su roko muzikos relikvijomis).