Sebastiao Jose de Carvalho e Melo
(
1699
?
1782
) ?
?vietimo am?iaus
Portugalijos
politikas, Ministras pirmininkas, viena ?ymiausi? asmenybi?
Portugalijos istorijoje
.
1738
m. Sebastiao de Melo, talentingas Lisabonos dvarininko s?nus prad?jo diplomatin? karjer? kaip Portugalijos ambasadorius
Londone
, v?liau
Vienoje
. Portugalijos karalien?
Marija Ana Austr?
m?go Melo ir po jo pirmos ?monos mirties suorganizavo na?laujan?iam Melo antr? santuok? su
Austrijos
feldmar?alo
Leopoldo Jozefo dukterimi. Ta?iau Portugalijos karalius
Jonas V
nebuvo tuo patenkintas ir at?auk? Melo namo
1749
m. Kitais metais jis mir? ir
Jozefas I
tapo Portugalijos karaliumi. Naujasis karalius, prie?ingai nei t?vas, m?go Melo ir su motinos sutikimu paskyr? j? U?sienio reikal? ministru. Kai sustipr?jo jo pasitik?jimas naujuoju ministru Melo gavo dar daugiau vald?ios valstyb?je.
1755
m. Sebastiao de Melo tapo ministru pirmininku. Apstulbintas Brit? ekonomini? pasiekim?, kuriuos jis mat? b?damas ambasadoriumi, Melo s?kmingai ?vykd? pana?ias reformas Portugalijoje. Jis panaikino vergov? Portugalijoje ir jos valdose Indijoje, reorganizavo armij? ir laivyn?, pertvark? Koimbros universitet? ir u?baig? krik??ioni? sekt? persekiojim?.
Bet svarbiausios jo reformos buvo ekonomin?s ir financin?s. Jis ?k?r? kelias kompanijas ir gildijas reguliuoti bet koki? komercin? veikl?. Jis apribojo porto vyno gamybos region? ir u?tikrino jo kokyb? ir tai buvo pirmas bandymas Europoje kontroliuoti vyno kokyb?. Melo vald? tvirta rank?, ?ved?s grie?tus ?statymus visoms socialin?ms klas?ms nuo didiko iki skurd?iaus bei pla?iai tikrino ?alies mokes?i? sistem?. D?l ?i? reform? jis ?gijo daugyb? prie??, ypa? tarp didik?, kurie j? laik? i?si?ok?liu.
1755
m.
lapkri?io 1
d. ryte Lisabon? sukr?t? stiprus ?em?s dreb?jimas (sp?jama 9 balai pagal Richterio skal?). Miest? sugriov? iki pamat? ?em?s dreb?jimas,
cunamis
ir kil? gaisrai. Sebastiao de Melo per atsitiktinum? i?gyveno ir puol? atstatyti miest? su garsiu posakiu:
Kas dabar? Mes palaidosim mirusius ir pavalgydinsim gyvus.
Nepaisant katastrofos Lisabona nepatyr? epidemij? ir per netus buvo beveik atstatyta. Naujas Lisabonos centras buvo pastatytas taip, kad atlaikyt? ?em?s dreb?jimus. Buvo pastatyti architekt?riniai modeliai, o aplink ?ygiuojantys kariai imitavo ?em?s dreb?jim?. Naujas senamiestis i?liko iki ?i? laik? ir lankomas turist?. Melo prisid?jo prie
seismologijos
pl?tros suk?r?s speciali? tarnyb?, kurios atstovai buvo nusi?sti ? kiekvien? ?alies parapij?.
Po ?em?s dreb?jimo Jozefas I ministrui pirmininkui suteik? dar daugiau galios ir Melo tapo galingu progresyviu diktatoriumi. Augant galiai did?jo prie?? skai?ius ir gin?ai su didikais dar?si vis da?nesni.
1758
Jozefas I buvo su?eistas per pasik?sinim? nu?udyti. Tavora ?eima ir Aveiro kunigaik?tis buvo apkaltinti ir nubausti mirties bausme po greito teismo.
J?zuitai
buvo i?varyti i? ?alies, o j? turtas konfiskuotas. Sebastiao de Melo nerod? pasigail?jimo ir persekiojo visus ?sipainiojusius asmenis, net moteris ir vaikus. Tai buvo galutin? pergal? prie? ministro pirmininko prie?us aristokratus. Atsid?kodamas karalius
1559
m. suteik? Melo Oeiro grafo titul?.
Po Tavoros aferos niekas Melo nebesiprie?ino.
1770
m. jis tapo Pombalio markizu ir vald? ?al? iki Jozefo mirties
1779
m. Naujoji karalien? Marija I nem?go markizo ir u?draud? prie jos prisiartinti ar?iau nei 20 myli? ir taip apribojo jo ?tak?.