Savi?udyb?s Lietuvoje

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    ?? puslap? ar jo dal? reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus .
Jei galite, sutvarkykite.

Savi?udyb? yra procesas, apimantis tokius etapus, kaip min?i?, ketinim?, plan? apie savi?udyb? atsiradimas, kuris gali baigtis mirtimi [1] . Kai kuriais atvejais savi?udyb? arba bandymas nusi?udyti b?na impulsyv?s. Da?nai savi?udyb?s procesas yra ilgas, iki m?ginimo nusi?udyti ?vyksta ?vairi? patir?i? ir i?gyvenim? [2] . Savi?udyb?s procesas prasideda mintimis apie savi?udyb?, kaip galimyb? nutraukti kan?i?; savi?udi?ki ketinimai atsiranda, kai m?stoma apie nusi?udymo b?dus; toliau gali b?ti apm?stomas ir kuriamas savi?udyb?s planas. Apsispr?nd?s nusi?udyti ?mogus gali imtis tam tikr? veiksm?, kaip atsisveikinti su artimaisiais, gr??inti skolas, arba kaip tik gali pager?ti emocin? savijauta [3] .

Savi?udyb?s gr?sm? apima ne tik bandymus nusi?udyti, bet ir savi?al? ir suicidines mintis. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau ? PSO), kiekvienai savi?udybei gali tekti daugiau kaip 20 savi?alos ar bandym? ?udytis atvej? [4] . Lietuvoje sud?tinga tur?ti tikslius savi?alos atvej? skai?ius d?l stigmos, trukdan?ios kreiptis pagalbos, d?l bandym? nusl?pti nuo artim?j? ar specialist?, savi?alos atvej? registravimo sistemos tr?kum? ir kita.

Savi?udybi? Lietuvoje statistika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1 paveikslas. Savi?udybi? skai?iaus (100 000 gyv.) pokytis Lietuvoje 2013?2022 m.

Visame pasaulyje savi?udybi? statistika skai?iuojama pagal tai, kiek savi?udybi? atvej? tenka 100 000 gyventoj? toje ?alyje ar vietov?je. Lietuvos savi?udybi? rodiklis (atvejai 100 000 gyventoj?) kasmet nuosekliai ma??ja [5] , i?skyrus kilim? 2013 m. po ?ymaus aktoriaus savi?udyb?s, kuri gal?jo tur?ti skatinam?j? poveik? [6] . Lyginant su 2013 metais, kai savi?udybi? skai?ius Lietuvoje buvo 36,68 atvejai / 100 000 gyventoj?, per devynerius metus savi?udybi? skai?ius suma??jo per pus? ir 2022 m. siek? 18,6 atvej? / 100 000 gyventoj? (?r. 1 paveikslas).

Ta?iau nepaisant stabilaus Lietuvos savi?udybi? rodiklio ma??jimo, jis vis dar i?lieka auk?tesnis nei Europos S?jungos (ES) vidurkis, kuris 2020 m. buvo 10,25 atvej? / 100 000 gyventoj?, o Lietuvos rodiklis 2020 m. buvo dvigubai didesnis ? 21,7 atvejai [7] .

2020 metais Lietuvoje u?registruoti 877 band? nusi?udyti ar save ?aloj? asmenys [8] , kurie ? gydymo ?staigas pateko 961 kart?. Lietuvoje 2020 m. 961 u?registruot? bandym? nusi?udyti / savi?alos atvej? ?vyko 617 savi?udybi?, t. y., vienai savi?udybei teko 1,6 bandymo nusi?udyti / savi?alos. ?is santykis nesiekia PSO skai?iavim?, pagal kuriuos kiekvienai savi?udybei gali tekti daugiau nei 20 bandym? ?udytis ar savi?alos atvej?.

Statistika pagal lyt? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Beveik visame pasaulyje stebimi vyr? savi?udybi? rodikliai nuo 2 iki 4 kart? auk?tesni nei moter? [9] ? skirtumas tarp ly?i? matomas ir Lietuvoje (?r. 2 paveikslas). Per pastar?j? de?imtmet? ma??jo bendras savi?udybi? skai?ius, visgi vyr? savi?udybi? skai?iai i?lieka gan auk?ti. 2013 m. vyr? savi?udybi? rodiklis moter? rodikl? vir?ijo 5,25 karto, o 2022 m. ?is skirtumas buvo 4,8 kartai. 2022 m. atlikto mokslinio tyrimo ?Savi?udi?kumo tendencijos ir sociokult?riniai suicidin?s rizikos veiksniai Lietuvoje: rekomendacijos nacionalin? ir regionin? savi?udybi? prevencij? kurian?ioms institucijoms“ duomenys rodo, kad 52,5 proc. asmen? yra kada nors galvoj? apie savi?udyb?, o 26,5 proc. asmen? tur?jo min?i? apie savi?udyb? per pastaruosius metus. Nors Lietuvoje vyr? nusi?udo daugiau, ta?iau min?i? apie savi?udyb? da?nis tiek tarp vyr?, tiek tarp moter? i?lieka pana?us ? apie 50 proc. [6]

2 paveikslas. Savi?udybi? skai?iaus (100 000 gyv.) pokytis pagal lyt? Lietuvoje 2013?2022 m.

Ly?i? skirtumai ai?kinami keleriopai [10] : galimai vyrai renkasi ?iauresnius, labiau mirtinus savi?udyb?s b?dus; savi?udi?kas elgesys susij?s su ?alingu alkoholio vartojimu ? da?nai vyrai alkoholio vartoja daugiau nei moterys. Be to, savi?udi?kas elgesys susij?s su vyri?kumo samprata  ? vyrai galimai daugiau slopina savo emocijas, nerodo vidini? i?gyvenim? aplinkiniams ir tuo pa?iu nesikreipia pagalbos. Taip pat ?vair?s gyvenimo ?vykiai, tokie kaip ekonominiai sunkumai, socialin?s ar ?eimynin?s pad?ties poky?iai gali b?ti siejami su vyri?kumu, ir per tai paveikia savi?udyb?s proces?. Vis d?lto, dar n?ra ai?ku, kokie b?tent vyri?kumo aspektai susij? su savi?udi?kumu [6] .

Statistika pagal am?i? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per pastar?j? de?imtmet? savi?udybi? Lietuvoje suma??jo beveik visose penkiamet?se am?iaus grup?se (?r. 3 paveikslas), i?skyrus 10?14 met? am?iaus grup?je ir 65?74 bei vyresni? nei 85 met? am?iaus grup?se, kuriose savi?udybi? skai?ius i?lieka ma?ai kintantis [5] . Mintys apie savi?udyb? vaik? ir jaunimo tarpe atsiranda d?l vieni?umo jausmo, r?pes?io, meil?s stokos j? gyvenime, sunkum? bendraam?i? tarpe ir kt. Vyresni? asmen? savi?udybi? skai?iui ?takos gali tur?ti vieni?umo jausmas, sveikatos problem? daug?jimas, nepakankamos pajamos ir kt. Atliktas tyrimas parod?, kad vyresnio am?iaus ?mon?s Lietuvoje yra ma?ai link? patys ie?koti psichologin?s ar kitos psichikos sveikatos srities specialist? pagalbos, ypa? vyrai [6] . Higienos instituto duomenimis pastebima, kad pra?jusi? penkeri? met? b?gyje, lyginant 2018 m. ir 2022 m. vidutin? savi?udybi? skai?i?, daugiausiai savi?udybi? suma??jo vidutinio am?iaus grup?se nuo 40 iki 59 m. ? 1,48 karto. Vizualiai matoma, kad vyresni ?mon?s nusi?udo da?niau nei jauni ?mon?s, kuri? skai?iai taip pat stabiliai ma??ja.

3 paveikslas. Savi?udybi? skai?ius Lietuvoje pagal am?iaus grupes 2018?2022 m.

Statistika pagal gyvenam?j? viet? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

4 paveikslas. Savi?udybi? rodikliai 100 000 gyventoj? pagal gyvenam?j? viet? Lietuvoje, 2010-2022 m.

Lietuvoje jau ilgai stebimas savi?udybi? atvej? statistikos skirtumas tarp kaimo ir miesto gyvenvie?i?, kai rodiklis 100 000 gyventoj? yra auk?tesnis kaimuose (?r. 4 paveikslas), o bendr? savi?udybi? atvej? fiksuojama daugiau miestuose (?r. 5 paveikslas). Lyginant savi?udybi? skai?i? 100?000 gyventoj?, 2010 m. kaimuose nusi?ud? 1,98 karto daugiau asmen? nei miestuose, 2022 m. ?is skirtumas suma??j?s iki 1,46 karto [5] .

5 paveikslas. Bendras savi?udybi? skai?ius pagal gyvenam?j? viet? Lietuvoje, 2010-2022 m.

Taip pat stebimi dideli savi?udybi? rodikli? netolygumai tarp Lietuvos savivaldybi?. Skirtumas pagal savi?udybi? atvejus 100 000 gyventoj? tarp 20 proc. did?iausi? ir 20 proc. ma?iausi? savi?udybi? skai?i? turin?i? savivaldybi? yra net 2,89 karto (?r. 6 paveikslas).

6 paveikslas. Savi?udybi? rodiklis Lietuvos savivaldyb?se, 2020?2022 m. vidurkis

Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrim? centro atliktas Savi?udybi? prevencijos sistemos veiksmingumo tyrimas savivaldyb?se (2019?2021 m.) parod?, kad dalyje savivaldybi?, o galimai ir visoje Lietuvoje, pagalbos nusi?udyti ketinantiems asmenims sistema i?vystyta menkai ir nesudaro atsvaros savi?udyb?s rizikos veiksniams [6] .

Lietuvos savivaldybi? specialistai, dirbantys su savi?udybi? prevencija, kaip da?niausi? savi?udybi? prie?ast? savo rajone nurod? su alkoholio ir kit? psichoaktyvi?j? med?iag? vartojimu susijusias problemas [6] . Rizika galvoti apie savi?udyb? ar bandyti ?udytis atsiranda tuomet, kai alkoholis vartojimas kaip netinkamas ?veikos mechanizmas, siekiant numal?inti psichologin? skausm?, ?veikti sunkias emocijas ir pana?iai [6] .

Savi?udybi? ir savi?udyb?s gr?sm?s rodikli? duomen? kokyb? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savi?udybi? statistikoje naudojami duomenys ir j? fiksavimo b?dai ne visada leid?ia apskai?iuoti tikslius savi?udybi? ir savi?alos rodiklius. ?vair?s Lietuvoje atlikti tyrimai atskleid?ia ?vairias duomen? tikslumo problemas. Galimai savi?udyb?s ?vykdytos tam tikrais, ma?iau akivaizd?iais, metodais gali b?ti koduojamos kitomis mirties prie?astimis [11] . Pavyzd?iui, neai?ki? ir nepatikslint? mirties prie?as?i? skai?ius Lietuvoje ( 2019 met? duomenimis ) gerokai vir?ija Europos S?jungos ?ali? vidurk? [12] : mir?i?, kai mirties prie?astis neai?ki (TLK-10 AM kodai R98-R99 ) ES fiksuojamas vidurkis 2011?2016 m. buvo nuo 15,73 iki 17,96 atvej? 100 t?kst. gyventoj?. 2019 m. Lietuvos rodiklis buvo 24,03 atvejai - 1,5 karto didesnis.

Nepatikslint? ketinim? ( Y10-Y34 kodai ) kategorijos standartas yra ne daugiau kaip 2 atvejai i? 100 t?kst. gyventoj?, Lietuvoje 2019 m. buvo 8,09 atv. 100 t?kst. gyventoj?. Atsitiktini? apsinuodijim? ( X40-X49 kodai ) da?nis taip pat didesnis u? ES vidurk?. Standartizuotas mir?i? 100 t?kst. gyventoj? skai?ius ES ?alyse 2011?2016 m. buvo apie 2,5 atv. (2,47?2,68 atv.), kai Lietuvos rodiklis 2019 m. buvo 8,74 atvejai ? 3,5 karto daugiau nei ES vidurkis.


Taip pat galimi tr?kumai fiksuojant su savi?udybe susijusias b?kles ir diagnozes. Pavyzd?iui, tik nedidelei daliai nusi?ud?iusi? asmen? per metus iki mirties fiksuojamos su savi?udybe susijusios diagnoz?s, yra atvej?, kada u?fiksuotos su savi?udyb?s gr?sme siejamos paslaugos, bet ne diagnoz?s ir kt. Atliktas mokslinis tyrimas su reprezentatyvia Lietuvos imtimi (N = 1824) atskleid?, kad net 52,5 proc. tyrimo dalyvi? (n = 957) yra kada nors galvoj? apie savi?udyb?, 5 proc. (n = 91) tyrimo dalyvi? yra band? nusi?udyti [6] .

Matyti, kad Lietuvos situacija prastesn?, lyginant su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) psichikos sveikatos apklausa [13] , atlikta 17-oje ?ali?, tik 9,2 proc. tyrimo dalyvi? yra kada nors galvoj? apie savi?udyb? ir 2,7 proc. yra band? ?udytis. 2020 met? metaanaliz?s rezultatai rodo [14] , kad epidemiologiniuose tyrimuose pasaulyje, kada nors apie savi?udyb? yra galvoje 10,57 proc. ?moni?. Vis tik, savi?udi?k? min?i? ir savi?alos registravimas sveikatos sistemoje auga [8] . Tik?tina, kad stebimas su savi?udybe susijusi? b?kli? fiksavimo, o ne savi?udi?k? min?i? ir savi?alos atvej? padid?jimas, nors vienareik?mi?kai atsakyti negalima.

Savi?udyb?s rizikos veiksniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rizikos veiksniai ? tai ?vair?s individual?s, santyki?, bendruomeniniai ir socialiniai faktoriai, kurie padidina tikimyb? tur?ti suicidini? min?i?, ketinim? arba (bandyti) nusi?udyti. Vieno ar keleto veiksni? patyrimas neb?tinai rei?kia, kad ?mogus bus savi?udyb?s gr?sm?je, ta?iau tikimyb? didesn? nei nepatiriant ?i? faktori?. Rizikos veiksni? pavyzd?iai [15] :

  • Individual?s : buv? bandymai ?udytis, depresijos, ?izofrenijos, bipolinio asmenyb?s sutrikimo ar kit? sunki? psichikos sveikatos sutrikim? istorija, alkoholio priklausomyb?, neigiamos vaikyst?s patirtys kaip smurtas, prievarta;
  • Santyki? veiksniai : patiriamos paty?ios, artimojo savi?udyb? arba bandymas ?udytis, santyki? nutr?kimas, artimojo netektis, socialin? atskirtis;
  • Bendruomeniniai : neprieinama sveikatos prie?i?ra, istorin? kolektyvin? trauma, patiriama diskriminacija, bendruomeninis smurtas ir stresas, savi?udyb?s i?auk?tinimas;
  • Socialiniai : stigma kreiptis pagalbos d?l psichikos sveikatos sunkum?, lengvai prieinamos nusi?udymo priemon?s, netinkamai ?iniasklaidoje pateikiamos savi?udyb?s.

M?ginimas nusi?udyti yra laikomas vienas svarbiausi? savi?udyb?s rizikos veiksni? [2] . Manoma, kad apie 15 proc. asmen? pakartotinai m?gina nusi?udyti per pirmus metus nuo ankstesnio savi?udyb?s bandymo. Su savi?udyb?s rizika siejamos praeityje patirtos psichologin?s traumos, nutr?k? socialiniai ry?iai, santykiai su artimaisiais, ?alingas alkoholio vartojimas ir kt. Suicidin? rizik? didina ir neigiamas visuomen?je vyraujantis po?i?ris ? emocij? rodym?, kreipim?si pagalbos psichikos sveikatos klausimais, psichikos sveikatos specialistus [7] .

Savi?udyb?s rizikos ?enklai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rizikos ?enklai ? siun?iami signalai, lyg pagalbos ?auksmas, kurie gali sl?pti mintis ir / ar ketinimus apie savi?udyb?, kuriuos laiku pasteb?jus galima ?mogui pad?ti. Visuomen?je vyrauja mitas, kad asmenys, kurie kalba apie savi?udyb? nenusi?udo, arba kad tiesus paklausimas apie savi?udyb? gali paskatinti nusi?udyti. Tai netiesa. Daugiau informacijos apie savi?udybi? mitus ir kaip pad?ti sau arba kitam svetain?je www.tuesi.lt

Svarbiausia ie?koti ne konkretaus ?enklo, o poky?io nuotaikoje, kalboje, elgsenoje. I?skiriami da?niausiai pasitaikantys ?sp?jamieji ?enklai, galintys atskleisti, kad asmuo galvoja apie savi?udyb? [3] :

  • Vyrauja tokie jausmai kaip neviltis, bej?gi?kumas, apatija, nerimas, susierzinimas, sumi?imas, g?da, kalt?, tolygus nuotaikos prast?jimas arba staigus pager?jimas;
  • Asmuo kalba apie tai, kad yra na?ta kitiems, jau?iasi kaip sp?stuose, nemato prasm?s gyventi, pasidalina tuo, kad patiria nepakeliam? skausm?, romantizuoja mirt?, paskelbia socialiniuose tinkluose apie savi?udyb? ar nor? mirti, atsisveikina su artimaisiais;
  • Pastebimi elgesio poky?iai : da?nesnis alkoholio, narkotik? ir / ar vaist? vartojimas, savi?udyb?s ar savi?alos b?d? / priemoni? paie?ka, da?nesnis neatsargus ir / ar agresyvus elgesys, ?prastos veiklos ignoravimas, svorio, i?vaizdos ar miego ?pro?i? pasikeitimas, atsiribojimas nuo artim? ?moni?, draug?, d?mesio problemos ir / ar akademin?s veiklos prast?jimas, staig?s nuotaikos ar elgesio pasikeitimai, pavyzd?iui, po u?sit?susios depresijos, staiga tampa ramus (-i) ir linksmas (-a), patiria ?vairi? fizini? skausm?.

Pagalbos galimyb?s Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

    ?io puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standart? .
Jei galite, pakoreguokite stili?, kad tikt? enciklopedijai. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?.
Nemokamos emocin?s pagalbos linij? Lietuvoje kontaktai

Emocin? pagalba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvoje teikiama nemokama emocin? pagalba telefonu, internetu ir susitikus gyvai. Paskambinus ? emocin?s pagalbos linij? konsultuoja savanoriai konsultantai arba profesional?s psichologai, pagalba yra anonimi?ka ir konfidenciali. Susitikus pagalba suteikiama pasirinktoje sveikatos prie?i?ros arba emocin? pagalb? teikian?ioje ?staigoje. Pagalba internetu suteikiama el. pa?tu, vaizdo skambu?iu ar tiesioginiu pokalbiu ( angl. chat ). Savi?udybi? prevencijos ?enklo ?TuEsi” interneto svetain?je www.tuesi.lt pateikiama naujausia ir aktualiausia informacija apie prieinam? emocin? pagalb? bei informacija specialistams, susiduriantiems su savi?udyb?mis.

Nemokama pagalba prieinama ir nusi?ud?iusi? arba band?iusi? ?udytis asmen? artimiesiems, kurie patys atsiduria padidintoje savi?udyb?s rizikoje. Nusi?ud?iusi?j? asmen? artimiesiems grupin? pagalb? teikia asociacija ?Artimiems“ adresu www.artimiems.lt , kuri organizuoja reguliarius, konfidencialius susitikimus ?vairiuose Lietuvos miestuose. Band?iusi? ?udytis asmen? artimieji pagalbos gali ie?koti savo savivaldyb?s visuomen?s sveikatos biure (daugiau informacijos Visuomen?s sveikatos biurai - Pagalba sau ), kurie taip pat vykdo grupines paramos grupes.

Psichologin? pagalba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 2018 met? liepos 26 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ?sakymu nr. V-859 Lietuvoje galioja “Pagalbos savi?udyb?s gr?sm? patiriantiems asmenims teikimo tvarkos apra?as” (atnaujintas 2022 metais). Pagalbos teikimo apra?as nustato savi?udyb?s gr?sm?s nustatymo, pagalbos organizavimo ir teikimo tvark?: konkre?iai apra?omi veiksmai, kuriuos turi atlikti pirminis pagalbos teik?jas, greitosios medicinos pagalbos brigada, skubiosios medicinios pagalbos skyrius, psichikos sveikatos centras bei ligonin?s. Tvarkos apra?e akcentuojama savalaik?, koordinuota ir t?stin? pagalba asmeniui, patirian?iam savi?udyb?s gr?sm?.

Pagrindin?s pagalbos priemon?s yra psichologo ir / arba psichiatro konsultacijos, psichosocialinis vertinimas, kurio metu vertinama savi?udyb?s gr?sm?, asmens aplinka ir parengiamas asmens savisaugos planas. Plane numatoma kompleksin? pagalba ? atliekamas psichosocialinis vertinimas ir 6 savai?i? laikotarpyje sudaromos galimyb?s gauti gydytojo psichiatro ir medicinos psichologo konsultacijas, kurias pri?i?ri atvejo vadybininkas. Taip pat numatoma, kaip bus teikiama specializuota psichologin? pagalba: CAMS metodu gr?stos t?stin?s konsultacijos, dialektine elgesio terapija gr?sti ir ASSIP intervencijos metodai bei kita.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Gailien?, D. "Savi?udybi? prevencijos Lietuvoje gair?s". Savi?udybi? prevencijos id?jos , sudarytoja Danut? Gailien?, Vilnius: Tyto alba, 2001, pp. 9-30.
  2. ↑ 2,0 2,1 Dada?ev, S. (2017). M?ginusi?j? nusi?udyti savi?udyb?s proceso patirtis. Daktaro disertacija. Vilnius: VIlniaus universiteto leidykla.
  3. ↑ 3,0 3,1 Nacionalin? ?vietimo agent?ra (2021). Savi?udyb?s kriz?. K? svarbu ?inoti paaugliams ir jaunimui. Informacin? med?iaga 9-12 klasi? mokiniams. https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2022/01/savizudybes-krize_mokiniams_galutinis.pdf
  4. ↑ Preventing suicide: a global imperative. Geneva: World Health Organization, 2014. https://www.who.int/publications/i/item/9789241564779
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Higienos institutas. https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=244
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 6,6 6,7 Gailien?, D., Skruibis, P., Dada?ev, S., Grigien?, D. (2022). ?Savi?udi?kumo tendencijos ir sociokult?riniai suicidin?s rizikos veiksniai Lietuvoje: rekomendacijos nacionalin? ir regionin? savi?udybi? prevencij? kurian?ioms institucijoms“, Vilniaus universiteto leidykla.
  7. ↑ 7,0 7,1 Rimkevi?ien?, J., Grigien?, D., Gele??lyt?, O., Ma?ulyt?-Ra?ytin?, E. (2023). ?Neprisibelsi ir nepasi?nek?si apie tai“: psichikos sveikatos specialist? sunkumai teikiant pagalb? asmenims, kurie v?liau nusi?ud?. Psichologija, 68, 24-41.  DOI:https://doi.org/10.15388/Psichol.2023.56
  8. ↑ 8,0 8,1 Na?l?n?, ?., Gurevi?ius, R. (2022). Savi?alos atvej? registravimo ypatumai Lietuvoje. Visuomen?s sveikata, 97, 48-55. https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2022.2(97)/VS%202022%202(97)%20ORIG%20Savizala.pdf
  9. ↑ World Health Organization (2019). Suicide worldwide in 2019: Global Health Estimates. Geneva: World Health Organization; 2021. Licence: CC BY-NC-SA 3.0 IGO
  10. ↑ Skruibis, P., Grigien?, D. (2022). Kod?l vyrai nusi?udo da?niau nei moterys?  https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1785681/kodel-vyrai-nusizudo-dazniau-nei-moterys
  11. ↑ Skruibis, P., Rimkevi?ien?, J., Dada?ev, S., Grigien?, D., Marcinkevi?i?t?, M., ?epulien?, A. A. (2021). Savi?udybi? prevencijos sistemos veiksmingumo tyrimas savivaldyb?se (2019-2021). Ataskaita. Vilnius. https://www.fsf.vu.lt/dokumentai/katedros/klinijkines-ir-organizacines/Suicidologijos_tyrim%C5%B3_grup%C4%97/Savizudybiu_prevencija_savivaldybese.pdf
  12. ↑ Rimkevi?ien?, J., Misevi?ius, R. (2020). Savi?udybi? registravimo sistemos tobulinimo projektas. Valstybinis psichikos sveikatos centro savi?udybi? prevencijos biuras. Vilnius. VPSC_savizudybiu registravimo tobulinimo projektas.pdf (lrv.lt)
  13. ↑ Nock MK, Borges G, Bromet EJ, Alonso J, Angermeyer M, Beautrais A, Bruffaerts R, Chiu WT, de Girolamo G, Gluzman S, de Graaf R, Gureje O, Haro JM, Huang Y, Karam E, Kessler RC, Lepine JP, Levinson D, Medina-Mora ME, Ono Y, Posada-Villa J, Williams D. Cross-national prevalence and risk factors for suicidal ideation, plans and attempts. Br J Psychiatry. 2008 Feb;192(2):98-105. doi: 10.1192/bjp.bp.107.040113. PMID: 18245022; PMCID: PMC2259024.
  14. ↑ Liu RT, Bettis AH, Burke TA. Characterizing the phenomenology of passive suicidal ideation: a systematic review and meta-analysis of its prevalence, psychiatric comorbidity, correlates, and comparisons with active suicidal ideation. Psychol Med. 2020 Feb;50(3):367-383. doi: 10.1017/S003329171900391X. Epub 2020 Jan 7. PMID: 31907085; PMCID: PMC7024002.
  15. ↑ Risk and protective factors. Centers for Disease Control and Prevention https://www.cdc.gov/suicide/factors/
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Savi?udyb?s_Lietuvoje&oldid=7210826 "