Sasanid? imperija pers. ?r?n?ahr
imperija
← 224 ? 651 →
V?liava Emblema
Sasanid? imperija did?iausio i?sipl?timo metu (620)
Sostin?	Istachras (224?226) Ktesifonas (226?637)
Kalbos	Pers?
Valdymo forma	Feodalin? monarchija
?achin?achas
224?241 (pirmas)	Arda?yras I
632?651 (paskutinis)	Jazdegerdas III
Istorija
- ?k?rimas	224 m., 224
- U?kariavo Kalifatas	651 m.

Sasanid? imperija ar Sasanid? dinastija ( pers? kalba : ???????? [s?s?nij?n] ^[1] ) ? tre?ioji Irano ir antroji ^[2] Persijos valdov? dinastija, vald?iusi nuo 226 ar 227 iki 651 ar 652 m., Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose. Sasanid? dinastij? ?k?r? Arda?iras I , nugal?j?s paskutin? part? karali? Artaban? IV (pers? kalba: ?????? Ardavan) ir u?baig? Jazdegerdas III (632?651 m.). pralaim?j?s 14 met? trukusi? kov? su ankstyvuoju Arab? Kalifatu , pirma islami?ka imperija. Imperijos tradicin? teritorija buvo visas Iranas , Irakas , Arm?nija , Afganistanas , rytin? Turkijos dalis, tam tikros Sirijos , Pakistano , Kaukazo , Centrin?s Azijos ir Arabijos sritys.

Sasanidai savo imperija vadino Eranshahr (?Iran?n? valdos“). Sasanid? laikotarpis, truk?s vis? v?lyv?j? Antik? , laikomas vienu svarbiausiu ir itakingiausiu laikotarpiu Irano istorijoje. Tuo metu Pers? civilizacija daugiausiai pasiek? prie? atsivertim? ? Islam?. Sasanid? Persija labai paveik? to meto Romos imperij? ^[3] ir Romos imperatoriai tik Sasanidus pripa?ino sau lygiais ir ? pers? ?ach? ?ach? ( Shahanshah ) lai?kuose kreipdavosi "Mano broli". Kult?rin? ?taka siek? toli u? imperijos sien? iki Vakar? Europos ^[4] , Afrikos ^[5] , Kinijos ir Indijos ^[6] , dar? pastebim? ?tak? Europos ir Azijos viduram?i? meno formavimuisi ^[7] .

Sasanid? kult?ros ?taka jau?iama ir ankstyvajame Islamo pasaulyje. Dinastijos unikali aristokrati?ka kult?ra islami?k? Irano u?kariavim? pavert? Pers? renesansu ^[8] . Daugelis dalyk? v?liau priskirt? Islamo architekt?rai, kult?rai ir literat?rai buvo perinta i? Sasanid? Persijos ir i?platinta po vis? Islamo pasaul? ^[9] .

Kilm? ir ankstyvoji istorija (205?310 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sasanid? dinastij? ?k?r? Arda?iras I (226?241 m.), kil?s i? deiv?s Anahitos ?ventik? ?eimos, gyvenusios Istakre, Persio provincijoje. Jo t?vas Papagas (taip pat tariama Babakas ar Papakas) i? prad?i? buvo ma?o miesto Kheiro valdytojas, bet sugeb?jo 205 m. nuversti Gocihr?, paskutin? Bazrangid? dinastijos (vietin? Persio dinastija, part? vasalai) karali? ir tapo nauju Persio valdytoju. Jo motina Rodhagh buvo Persio provincijos valdytojo dukt?. Dinastija pavadinta Arda?iro I senelio i? t?vo pus?s Sasano , did?iojo Anahitos ?ventiko, vardu.

Papago pastangos ?gyti vietin? gali? praslydo pro part? karaliaus Artabano IV akis, nes ?is kariavo su savo broliu Vologasu (Walakhsh) VI Mesopotamijoje . Tuo pasinaudodamas Papagas ir jo vyriausias s?nus ?apuras u?vald? vis? Persio provincij?. Kas buvo po to neai?ku d?l duomen? tr?kumo. Bet ?inoma, kad po Papago mirties apie 220 m. Arda?iras, tuo metu buv?s Darabgirdo valdytoju, kovojo d?l vald?ios su vyresniuoju broliu ?apuru. ?altiniai teigia, kad 222 m. ?apuras vykdamas ? susitikim? su broliu ?uvo, kai ant jo nugriuvo namo stogas ^[10] .

Tuo metu Arda?iras perk?l? savo sostin? ? Persio pietin? dal? ir ?k?r? Arda?ir-Kvar? ( Ardashir-Khwarrah , anks?iau Gur , dabar Firouzabadas ). Miest? supa auk?ti kalnai ir j? lengva ginti d?l siaur? per?j?, tad i? ?ia Arda?iras toliau pl?t? savo ?tak? regione. Be to miest? supo auk?ta siena, tikriausiai nukopijuota nuo Darabgirdo, ir ?iaurin? sienos dalis bei r?mus i?liko.

Sutvirtin?s savo vald?i? Persyje, Arda?iras pl?t? savo teritorij?, reikalaudamas priesaikos i? Persio princ?, ir u?vald? Kermano, Isfahano, Susos ir Mesen?s provincijas. Ekspancij? greitai pasteb?jo Artabanas IV, Arda?iro I valdovas. Jis i? prad?i? ?sak? Kuzestano valdytojui ?ygiuoti prie? Arda?ir? 224 m., bet jo ?ygis baig?si didele Arda?iro pergale. ??kart pats Artabanas i??ygiavo prie? Arda?ir?. J? armijos susid?r? Hormizdegane ir Artabanas IV ?uvo m??yje. Po to Arda?iras ?siver?? ? vakarines ?lugusios Part? imperijos provincijas. 226 m. Ktesifone jis buvo kar?nuotas vieninteliu Partijos valdovu ir pasivadino Shahanshah ("Karali? karalius") (?ra?ai mini Adhur-Anahid kaip jo "Karalieni? karalien?, bet j? santykiai tiksliai nenustatyti) taip u?baigdamas 400 met? part? valdym? ir prad?damas Sasanid?.

Kitus kelerius metus imperijos pakra??iuose buvo mai?tai. Juos numal?in?s Arda?iras u??m? rytines ir ?iaur?s vakar? Sistano, Gorgano, Khorasano, Margianos (dabar Turkm?nijoje ), Balko, Chorasmijos provincijas. Be to jis prijung? prie savo imperijos Bahrein? ir Mosul? . V?lesni Sasanid? ?ra?ai liudija, kad Ku?ano, Turano ir Mekrano karaliai pripa?ino Arda?iro vir?enyb?, ta?iau remiantis to meto monetomis labiau tik?tina, kad ?ie nuopelnai priklauso jo s?nui ?apurui I. Vakaruose Hatros , Arm?nijos ir Adiaben?s antpuoliai nebuvo tokie s?kmingi. 230 m. Arda?iras ?siver?? giliai ? Romos imperij?, o rom?n? kontrataka po dvej? met? nebuvo s?kminga.

Arda?iro s?nus ?apuras I (241-272 m.) toliau pl?t? imperij?, u?kariavo Baktrij? ir vakarin? Ku?ano imperijos dal? bei kelis kartus ?siver?? ? Romos imperij?. Rom?n? Mesopotamijoje ?apuras u??m? Haran? ir Nisib? , bet 243 m. rom?n? generolas Timesit?jus nugal?jo persus Resenos m??yje ir atgavo prarastas ?emes. Romos imperatorius Gordianas III (vald? 238?244 m.) po to ?ygiavo palei Eufrato up?, bet buvo nugal?tas Mesich?s m??yje (244 m.) ir nu?udytas savo paties kari?. Tai leido ?apurui sudaryti nepaprastai nauding? taikos sutart? su nauju Romos imperatoriu Filipu Arabu (vald? 244?249 m.), pagal kuri? gavo 500 000 denar? i? karto ir v?liau metin? duokl?. Greitai ?apuras atnaujino kar?, nugal?jo rom?nus Barbaliso m??yje (252 m.), u?grob? Sirij?, nusiaub? Antiochij? (253 ar 256 m.). Romos imperatoriaus Valeriano (vald? 253?260 m.) kontrataka baig?si katastrofa, kai rom?n? armija buvo nugal?ta ir apgulta Edesoje, o pats Valerianas buvo paimtas ? nelaisv? per taikos derybas ir likus? gyvenim? liko ?apuro kaliniu. ?apuras I ?vent? ne?tik?tin? pergal? ir Romos imperatoriaus pa?mim? ? nelaisv? liepdamas i?kalti uolose reljefus Naqsh-e Rostame ir Bi?apure . Be to liep? padaryti ?ra?us graik? ir pers? kalbomis Persepolio apylink?se. Jis i?naudojo pergal? ?siver?damas ? Anatolij? (260 m.), bet Palmyros , rom?n? ir Odenato jungtin?s paj?gos j? sutriu?kino. Jo haremas pateko ? nelaisv? ir jis prarado u?imtas rom?n? teritorijas.

?apuras k?r? didelius pl?tros planus. Jis ?k?r? daugyb? miest?, kai kuriuos i? dalies apgyvendino emigrantai i? Romos imperijos. Jiems priklaus? krik??ionys , kurie Sasanid? imperijoje gal?jo i?pa?inti savo tik?jim?. Bi?apuro ir Ni?apuro miestai pavadinti jo vardu. ?apuras I ypa? buvo palankus manicheizmui . Jis saugojo prana?? Manis|Man? (kuris jam dedikavo vien? savo knyg?, ?aburagan?) ir i?siunt? ? u?sien? daugyb? misionieri?. ?apuras taip pat susidraugavo su Babilono rabinu Samueliu i? Nehard?jos. ?i draugyst? suteik? ?yd? bendruomenei atokv?p? nuo juos persekiojan?i? ?statym?.

V?lesni karaliai atmet? ?apuro religin? tolerancij?. Bahramas I (273-276 m.) spaud?iamas zoroastrizmo mag? persekiojo Man? ir jo pasek?jus. Bahramas I ?kalino Man? ir ?sak? j? nu?udyti. Viena legenda teigia, kad jis mir? kaleime nesulauk?s nuosprend?io ^[11] , pagal kit? j? nuplak? ir nukirsdino ^[12] .

Bahramas II (vald? 276?293 m.) t?s? t?vo religin? politik?. Jam valdant Sasanid? sostin? Ktesifon? nusiaub? Romos imperatororius Karas (vald? 282?283 m.). Be to did?ioji dalis Arm?nijos, po pus?s ?imtme?io pers? valdymo, buvo atiduota Diokletianui (284?305 m.) ^[13] .

Po to vald? Bahramas III (293 m.) ir Nars? (293-302 m.) prad?jo nauj? kar? su rom?nais. Po ankstyvos pergal?s prie? imperatori? Galerij? (293?305 m. Cesaris , 305?311 m. Augustas ) prie Kaliniko ?alia Eufrato 296 m., Nars?s paj?gos buvo visi?kai sutriu?kintos pasaloje, kai jis pats su haremu buvo Arm?nijoje 297 m. Pagal taikos sutart? persai prarado 5 provincijas ? rytus nuo Tigro ir sutiko nesiki?ti ? Arm?nijos ir Gruzijos reikalus ^[14] . Po pralaim?jimo Nars? atsistatydino 301 m. ir mir? sielvarte kitais metais. Nars?s s?nus Hormizdas II (vald? 302?309 m.) u??m? sost? ir, nors jis numal?ino mai?tus Sistane ir Ku?ane, buvo silpnas valdovas, nesugebantis suvaldyti kilming?j?. J? med?iokl?je u?mu?? beduinai 309 m.

Pirmasis Aukso am?ius (309?379 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Hormizdo II mirties arabai prad?jo pl??ti pietinius imperijos miestus, netgi pasiekdami Persio provincij?, Sasanid? gimtin?. Tuo metu pers? kilmingieji nu?ud? vyriausi? Hormizdo s?n?, apakino antr?j?, ?kalino tre?i?j? (v?liau jis pab?go pas rom?nus). Sostas buvo rezervuotas negimusiam vienai i? Hormizdo ?mon? vaikui. Sakoma, kad ?apuras II (309-379 m.) tikriausiai yra vienintelis karalius istorijoje kar?nuotas gimdoje: kar?na buvo pad?ta ant motinos pilvo. ?apuro jaunyst?je imperij? kontroliavo jo motina ir kilmingieji. U?aug?s jis prad?jo pats valdyti ir ?rod? es?s aktyvus ir stiprus valdovas.

I? prad?i? jis ved? ma??, bet disciplinuot? armij? ? pietus prie? arabus, kuriuos jis nugal?jo ir u?tikrino pietini? sien? apsaug? ^[15] . Po to jis prad?jo pirm? kampanij? prie? rom?nus vakaruose, kur persai laim?jo kelet? m??i?, bet negavo nauj? teritorij? d?l to, kad niekaip negal?jo u?imti Nisibio, o rom?nai s?kmingai atgavo Singaros ir Amidos miestus, kuriuos buvo u??m? persai. Kar? su rom?nais nutrauk? klajokli? gentys, kurios ?siver?? per rytin? imperijos sien? ir k?l? gr?sm? Transoksianai , strateginei sri?iai ?ilko kelio kontrolei. Taigi ?apuras pasira?? taikos sutart? su Konstancijumi II (353?361 m.), pagal kuri? abi pus?s susitar? laikinai viena kitos nepulti.

Po to ?apuras i??ygiavo ? Transoksian? pasitikti klajokli?. Jis sumu?? Centrin?s Azijos gentis ir prijung? j? valdas kaip nauj? provincij?. Jis galutinai u?kariavo teritorij?, kur dabar yra Afganistanas . Po ?ios pergal?s sek? kult?rin? ekspancija ir per Turkm?nij? pers? menas pasiek? Kinij?. ?apuras II su klajokli? vadu Grumbatu 359 m. prad?jo nauj? kar? su rom?nais ir v?l u??m? Singar? ir Amid?. Atsakydamas ? tai Romos imperatorius Julianas (vald? 361?363 m.) ?siver?? giliai ? pers? ?emes, nugal?jo ?apuro paj?gas prie Ktesifono, bet neu??m? miesto. Julianas buvo nu?udytas, kai band? gr??ti ? rom?n? teritorij?. Jo ?p?dinis Jovianas (363?364 m.) ?kliuvo rytiniame Tigro krante ir tur?jo gr??inti visas Persijos Romai 298 m. atiduotas provincijas bei Nisib? ir Singar? u? saug? keli? jo armijai i? Persijos.

?apuras II vykd? nuo?mi? religin? politik?. Jam valdant buvo baigta Avesta , ?venta zoroastrianizmo knyga, buvo persekiojamos erezijos, tik?jimo i?si?ad?jimas bei krik??ionys. Pastar?j? persekiojim? suk?l? Konstantino Did?iojo (apie 272?337 m.) Romos imperijos sukrik??ioninimas. ?apuras II, kaip ?apuras I, buvo draugi?kas ?ydams, kurie tur?jo santykin? religin? laisv? ir privilegij?.

?apurui II mirus Pers? imperija buvo stipresn? nei bet kada. Arm?nija buvo j? vald?ioj, o prie?ai rytuose numal?inti.

Tarpinis laikotarpis (379?498 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo ?apuro II mirties iki Kavado I (488-531 m.) pirmos kar?nacijos Sasanid? imperija buvo stabili valstyb? ir kariavo tik kelis karus su Bizantijos imperija . Tuos metu karali? vykdoma religin? politika buvo labai skirtinga. Nepaisant eil?s siln? karali? ?apuro II sukurta administracin? sistema veik? gerai.

?apurui II mirus 379 m., jis paliko imperij? pusiau broliui Arda?irui II (379-383 m., Vahramo i? Ku?ano s?nui) ir jo s?nui ?apurui III (383-388 m.). Pirmasis buvo silpnas valdovas, o antrasis per daug melancholi?kas, kad k? nors pasiekt?. Bahramas IV (388?399), nors ne toks neveiklus kaip jo t?vas, irgi nenuveik? nieko ?sp?dingo imperijai. Jam valdant Arm?nija buvo padalinta pagal Bizantijos ir Sasanid? taikos sutart?: persams atiteko Did?ioji Arm?nija, o Bizantijai ma?yt? vakarin? jos dalis.

Bahramo s?nus Jazdegerdas I (399-420 m.) da?nai lyginamas su Konstantinu I. Abu buvo galingi fizi?kai ir diplomati?kai. Abu buvo opurtunistai ir toleranti?ki visoms religijoms. Jazdegerdas I nutrauk? krik??ioni? persekiojim? ir baud? ?ynius ir kilminguosius, kurie juos persekiojo. Jo valdymas buvo gan taikus laikotarpis. Jis sudar? ilgalaik? taikos sutart? su Bizantija ir priglaud? jaun?j? Teodosij? (408?450 m.) Jis taip pat ved? ?yd? princes?, kuri jam pagimd? s?n? Nars?.

Jazdegerdo ?p?dinis buvo jo s?nus Bahramas V (421?438 m.), vienas i? ?ymiausi? Sasanid? ir daugelio mit? herojus. ?ie mitai i?liko net kai arabai sunaikino Sasanid? imperij?. Bahramas V, geriau ?inomas kaip Bahram-e Gur , gavo sost? po staigios t?vo mirties (ar nu?udymo) prie? didik? vali?, bet jam pad?jo arab? Al-Mundhir? dinastijos atstovas i? al-Hiros. Bahramo motina buvo Soshandukht , ?yd? eksilarcho dukt?. 427 m. jis nugal?jo klajokli? heftalit? invazij? rytuose, i?pl?t? savo ?tak? Centrin?jeAzijoje, kur jo atvaizdas daugyb? ?imtme?i? buvo naudojamas Bucharos monetose ( Uzbekija ). Bahramas V nuvert? persams priklausan?ios Arm?nijos vasalin? karali? ir padar? j? provincija.

Bahramas V labai m?gstamas pers? tradicijoje ir i?liko daugyb? pasakojim? apie jo dr?s? ir gro??, pergales prie? rom?nus, turkus , indus, afrikie?ius, nuotykius med?iokl?je ir meil?je. Jis vadinamas Bahram-e Gur , o Gur rei?kia onagr? (laukin? asil?), nes m?go med?ioti ir ypa? onagrus. Jis kovojo d?l sosto su broliu ir ilgai kovojo su u?sienio prie?ais, bet daugiausia laiko praleido med?iokl?je ir r?m? puotose garsi? dam? draugijoje. Jam valdant para?yti geriausi Sasanid? literat?ros k?riniai, didel? dalis Sasanid? muzikos ir tokios sporto r??ys kaip polo tapo karali? laisvalaikio praleidimo b?du, ?i tradicija i?liko daugyb?je karalys?i? iki ?i? dien? ^[16] .

Bahramo V s?nus Jazdegerdas II (438-457 m.), palyginus su Jazdegerdu I, buvo vidutini?kas monarchas, kuris persekiojo religines ma?umas, ypa? krik??ionyb? ^[17] .

Valdymo prad?ioje Jazdegerdas II surinko daugiataut? armij? ir 441 m. u?puol? Bizantij?, bet po nedideli? grumtyni? buvo atstatyta taika. Tada jis surinko savo paj?gas prie Nei?aburo ir 443 m. prad?jo ilg? kar? su kidaritais. Galiausiai jis juos sumu?? ir nust?m? u? Okso up?s 450 m ^[18] .

Rytin?s kampanijos metu jam kilo ?tarim? krik??ioni? at?vilgiu ir Jazdegerdas II i?vijo juos i? armijos ir vald?ios aparato. Po to jis persekiojo krik??ionis ir, ne taip ar?iai, ?ydus ^[19] . Kad atkurt? zoroastrism? Arm?nijoje Vartanantzo m??yje 451 m. sumu?? sukilusius Arm?nijos krik??ionis. Ta?iau Arm?nija liko krik??ioni?ka ?alimi. Gyvenimo pabaigoje jis v?l kovojo su kidaritais iki savo mirties 457 m. Hormizdas III (457-459 m.), Jazdegerdo jaunesnis s?nus, tapo valdovu. Per savo trump? valdym? jis nuolat kovojo su vyresniuoju broliu Perozu, kur? r?m? kilmingieji ^[20] , ir su heftalitais Baktrijoje. J? nu?ud? brolis Perozas 459 m.

V a. prad?ioje heftalitai (Baltieji hunai ) ir kitos klajokli? gentys u?puol? Persij?. I? prad?i? Bahramas V ir Jazdegerdas II laim?jo kelet? lemiam? m??i? ir i?vijo juos ? rytus. Am?iaus pabaigoje Baltieji hunai sugr??o ir nugal?jo Peroz? I (457?484 m.) 483 m. Po pergal?s hunai dvejus metus niokojojo rytin? Persijos dal?. Po to jie dar gavo didel? duokl?.

?ios atakos suk?l? suirut? ir nestabilum? valstyb?je. Perozas I v?l band? i?vyti heftalitus, bet pakeliui ? Herat?, j? ir jo armij? dykumoje u?puol? hunai. Perozas buvo nu?udytas, o jo armija sunaikinta. Po pergal?s hunai ?ygiavo ? Herat?, sukeldami chaos? imperijoje. Galiausiai kilmingas persas i? Kareno Zarmiras (ar Sokra) i? dalies atk?r? tvark?. Jis pasodino Bala?? (484-488 m.), vien? i? Perozo broli? ? sost?, bet hun? gr?sm? i?liko iki Khosrau I laik?. Bala?as buvo ?velnus ir dosnus valdovas, dar?s nuolaid? krik??ionims, ta?iau jis nesi?m? veiksm? prie? imperijos prie?us t. y. Baltuosius hunus. Bala?as, po ketveri? met? valdymo, buvo apakintas ir nuverstas (tai priskiriama did?i?nams) ir ? sost? s?do jo s?n?nas Kavadas I (488-531 m.).

Kavadas buvo energingas valdovas ir reformatorius. Jis r?m? komunistin? sekt?, kuri? ?k?r? Mazdakas, Bamdado s?nus, kuris reikalavo, kad turtingieji savo turtais ir ?monomis pasidalint? su varg?ais. Jis ketino pasinaudodamas mazdakit? mokymu palau?ti stipr?jan?ios aristokratijos ?tak?. D?l ?i? reform? jis buvo nuverstas ir ?kalintas "U?mar?ties pilyje" (Let?je) Susoje , o imperatoriumi tapo jo jaunesnysis brolis Djamaspas (496-498 m.). Ta?iau Kavadas pab?go 498 m. ir gavo prieglobst? pas balt?j? hun? vad?.

Djamaspas buvo geras karalius ir suma?ino mokes?ius, kad pad?t? valstie?iams ir varg?ams. Be to jis buvo Mazdako pasek?jas, nors tai jo broliui kainavo sost?. Jo valdymas baig?si, kai Kavadas I sugr??o ? sostine su balt?j? hun? vado duota armija. Djamaspas atidav? kar?n? savo broliui. Po sosto atsisakymo Djamaspas nebeminimas, bet manoma, kad su juo brolio r?muose buvo gerai elgiamasi ^[16] .

Antrasis Aukso am?ius (498?622 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Antrasis klest?jimo laikotarpis prasid?jo Kavadui I v?l tapus imperatoriumi. Remiamas heftalit? jis prad?jo kar? su Bizantija. 502 m. jis u??m? Teodosiopol? ( Erzurumas ?iuolaikin?je Turkijoje), bet greitai prarado. 503 m. persams pavyko u?imti Amid? (Diarbekr?). 504 m. vakar? hun? i? Kaukazo ?siver?imas ? Arm?nij? baig?si paliaubomis, pagal 506 m. taikos sutart? buvo prarasta Amida. 521/522 m. Kavadas prarado Lazic? , kurios valdovai per?jo ? Bizantijos pus?. Kaukazo iber? bandymas pasielgti taip pat 524/525 m. suk?l? kar? tarp Persijos ir Bizantijos. 527 m. bizantie?i? vykdomas Nisibio puolimas buvo atmu?tas ir i?kilo gr?sm? j? pozicijoms prie fronto. 530 m. Kavadas pasiunt? Firouzo Mirano vadovaujam? armij? u?imti pasienio miesto Daros . Armij? pasitiko generolas Belisarijus ir nors tur?jo ma?iau kari? nugal?jo persus Daros m??yje . Tais pa?iais metais Mihr-Mihroe vadovaujami persai pralaim?jo Sito ir Dorot?jaus vadovaujamiems bizantie?iams prie Satalos. Bet 531 m. pers? armija su lakmidais, vadovaujamais al-Mundhiro IV nugal?jo Belisarij? Kaliniko m??yje ir 532 m. buvo pasira?yta "am?ina" taika ^[21] . Nors nesugeb?jo i?sivaduoti nuo balt?j? hun? jungo, Kavadas ?ved? imperijoje tvark?, s?kmingai kovojo su Bizantija, ?k?r? kelet? miest?, i? kuri? keli pavadinti jo vardu, prad?jo tvarkyti mokes?ius ir administracij?.

Po Kavado I vald? jo s?nus Khosrau I , taip pat ?inomas kaip Anu?irvanas ("su nemirtinga siela"; vald? 531?579 m.). Jis buvo labiausiai garbinamas Sasanid? valdovas. Khosrau I labiausiai ?inomas d?l savo administracini? reform?. Jis ?ved? mokes?i? rinkim? remiantis ?em?s nuosavyb?s apra?ymu, kur? band? ?vesti jo t?vas ir ?vairiais b?dais band? padidinti imperijos i?do ?plaukas. Anks?iau karaliaus vasalai par?pindavo armijai ginkluot?, karius ir tarnus. Khosrau I suk?r? naujas dehkan? arba "riteri?" paj?gas, kurias apr?pindavo centrin? vyriausyb? ^[22] ir biurokratija. Tokiu b?du biurokratai ir armija tapo labiau priklausomi nuo imperatoriaus nei didik?.

Nors Bizantijos imperatorius Justinianas I (527?565 m.) jam mok?jo 440 000 svar? aukso, kad i?likt? taika, Khosrau I 532 m. ?siver?? ? Sirij?, nusiaub? Antiochij? ir gavo dideles sumas i? kit? miest?. Po to 541 m. Lazica per?jo ? pers? pus?, o 542 m. Bizantijos antpuolis Arm?nijoje buvo nugal?tas Anglone. 545 m. pasira?ytos paliaubos nutr?ko, kai 547 m. kai Lazica v?l per?jo ? prie?? pus? su su Bizantijos pagalba i?vijo pers? karius. Karas apsiribojo Lazica, kuri i?liko Bizantijos rankose, kai buvo pasira?yta taikos sutartis 562 m.

565 m. Justinianas I mir? ir Justinas II (565?578 m.) tapo imperatoriumi ir nustojo mok?ti arab? vadams, kad jie nesiver?t? ? Bizantijai priklausan?i? Sirij?. Po met? Sasanid? paskirtas Arm?nijos valdytojas i? Suren? ?eimos pastat? ugnies ?ventykl? Dvine prie ?iuolaikinio Jerevano ir nu?ud? ?takingos Mamikon? ?eimos nar?, sukeldamas mai?t?, per kur? 571 m. buvo jis nu?udytas su savo sargybiniais. Be to sukilo Kaukazo Iberija. Justinas II tuo pasinaudojo kaip pretekstu nemok?ti Khosrau I u? Kaukazo per?j? gynyb?. Arm?nai tapo jo s?jungininkais ir Bizantijos armija 573 m. apgul? Nisib?. Ta?iau d?l nesutarim? tarp Bizantijos generol? ne tik, kad buvo nutraukta apgultis, bet jie paeiliui buvo apgulti pers? Daros mieste, kur? jie u??m? ir nusiaub? Sirij?, priversdami Justin? II mok?ti kasmetin? duokl? mainais ? penkeri? met? paliaubas Mesopotamijos fronte, nors karas t?s?si kitur. 576 m. Khosrau I vadovavo paskutinei savo kampanijai, ?siver?? ? Anatolij?, nusiaub? Siv? ir Meliten?, bet tai baig?si katastrofa: po pralaim?jimo u? Meliten?s persai patyr? dideli? nuostoli?, kai k?l?si per Eufrat? atakuojant Bizantijos paj?goms. Tuo pasinaudodami bizantie?iai giliai ver??si ? pers? ?emes, net rengdami desantines atakas kitapus Kaspijos j?ros . Khosrau pra?? taikos, bet nusprend? toliau kariauti, kai po jo generolo Tamkhosrau pergal?s Arm?nijoje 577 m., tad atsinaujino karas Mesopotamijoje. Arm?nijos mai?tas baig?si suteikus visuotin? amnestij? ir ji gr??o ? Sasanid? imperijos sud?t? ^[22] .

Apie 570 m. "Ma 'd-Karib" Jemeno karaliaus pusiau brolis papra?? Khosrau ?siki?imo. Khosrau I nusiunt? laivyn? ir ma?? armij?, vadovaujam? Varizo, ? vietov? netoli ?iuolaikinio Adeno , i? kur jie ?ygiavo ? sostin? San'a'l ir j? u??m?. Saifas, Mard-Karibo s?nus, lyd?j?s persus, tapo karaliumi tarp 575 ir 577 m. Taigi Sasanidai sugeb?jo ?gyti baz? piet? Arabijoje i? kur gal?jo kontroliuoti prekybos j?rin? keli? su Rytais. V?liau piet? Arabijos karalyst? atsisak? pripa?inti Sasanid? vir?enyb? ir persai 598 m. pasiunt? kit? ekspedicij?, kuri s?kmingai pavert? t? karalyst? Sasanid? provincija. Sasanidai vald?i? piet? Arabijoje i?laik? iki neramum? po Khosrau II ^[22] .

Khosrau I valdymo metu i?kilo dihkvanai (pa?od?iui kam? valdovai) smulki ?emvald?i? aristokratija, kurie v?lesniais laikais buvo Sasanid? provincij? valdymo ir mokes?i? rinkimo pagrindas ^[23] . Khosrau I buvo didis statytojas, puo?? sostin?, ?k?r? nauj? miest?, pastat? nauj? pastat?. Jis atstat? kanalus ir apr?pino fermas, kurias sugriov? karas. Be to jis pastat? stiprias tvirtoves per?jose, apgyvendino pavald?ias gentis kruop??iai parinktuose pasienio miestuose, kad jos gint? imperij? ?siver?imo metu. Jis buvo toleranti?kas visoms religijoms, ta?iau paskelb?, jog zoroaatrizmas yra valstybin? religija ir labai nesutriko, kai vienas i? jo s?n? tapo krik??ionimi.

Po Khosrau I vald? Hormizdas IV (579?590 m.). Karas su Bizantija buvo nuo?mus ir nerezultatyvus, kol generolas Bahramas Chobinas , Hormizdo atleistas ir pa?emintas, 589 m. sukilo. Kitais metais Hormizd? nuvert? r?m? perversmas ir jo s?nus Khosrau II (590?628 m.), bet valdovo pasikeitimas nenuramino Bahramo, kuris nugal?jo Khosrau, privert? j? b?gti ? Bizantij? ir u??m? sost? kaip Bahramas VI. Padedamas Bizantijaus imperatoriaus Mauricijaus (582?602 m.) kari?, Khosrau II sukilo, Khosrau ir Bizantijos generol? Narso ir Jono Mystakono armijos nugal?jo Bahram? Ganzako m??yje (591 m.). U? Bizantijos pagalb? Khosrau II tur?jo jai gr??inti per kar? u?imtas teritorijas ir atiduoti vakarin? Arm?nijos ir Kaukazo Iberijos dal?.

Kai Mauricij? nuvert? ir nu?ud? Fokas (602?610 m.) 602 m., Khosrau II tuo pasinaudojo kaip pretekstu ?siver?ti ? Bizantij? ir d?l u?sit?susio pilietinio karo jis beveik nesutiko pasiprie?inimo. Khosrau generolai sistemingai u?imin?jo pasienio tvirtoves Arm?nijoje ir Mesopotamijoje, ruo?damiesi neeilinei ekspancijai. Sirija buvo v?l nuniokota, o Antiochija u?imta 611 m., o paties Bisantijos imperatoriaus Heraklijaus (610-641 m.) vadovaujama kontrataka buvo sutriu?kinta ?alia Antiochijos pers? generol? ?arbarazo ir ?ahino. po to persai ?ygiavo nesutikdami pasiprie?inimo. Jie u??m? Jeruzal? 614 m., Aleksandrij? 619 m., likus? Egipt? 621 m. Sasanid? svajon? atkurti Achemenid? sienas buvo beveik ?gyvendinta. Ekspancijos pikas atitiko Persijos meno, literat?ros ir muzikos suklest?jim?. Tuo tarpu Bizantija i?gyveno gili? kriz?.

Nuosmukis ir ?lugimas (622?651 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors i? pirmo ?vilgsnio Khosrau II kampanija buvo s?kminga, ji nuvargino pers? armij? ir u?krov? didelius mokes?ius gyventojams. Bizantijos imperatorius Heraklijus (610?641 m.) sutelk? ma?us nusiaubtos imperijos resursus, reorganizavo armij? ir s?kmingai kontratakavo. 622-627 m. jis kariavo su persais Anatolijoje ir Kaukaze, pasiek? eil? pergali? prie? Khosrau, ?arbarazo, ?ahino ir ?araplakano vadovajamus persus, nusiaub? zoroastrizmo ?ventykl? Ganzake , u?sitikrino kazar? ir Vakar? turk? kaganato param?. 626 m. Konstantinopol? apgul? slavai ir avarai , kurias i? kitos Bosforo pus?s r?m? ?arbarazo pers? armija, bet pers? bandymus persikelti su?lugd? bizantie?i? laivynas ir apgultis baig?si nes?kme. 627-28 m. ?iem? Heraklijus ?siver?? ? Mesopotamij? ir nepaisant to, kad j? paliko s?jungininkai kazarai, nugal?jo Razado vadovaujamus persus Ninev?s m??yje. Po to jis ?ygiavo palei Tigr? niokodamas kra?t? ir apipl??? Khosrau r?mus Dastagerde. Ta?iau Heraklijus neu?puol? Ktesifono, nes buvo sugriauti tiltai per Naravano kanal? ir jis po keli? antpuoli? gr??o u? Dijalos up?s ?iaur?s vakar? Irane.

Heraklijaus pergal?s, turtingiausi? Sasanid? imperijos teritorij? nusiaubimas, ?eminantis didelio presti?o objekt? Ganzake ir Dastagerde sunaikinimas pakirto Khosrau presti?? ir param? pers? aristokratijoje ir 628 m. prad?ioje jo s?nus Kavadas II (628 m.) nuvert? ir nu?ud? savo t?v?. Jis tuoj pat sudar? taik? su Bizantija, sutik?s atiduoti okupuotas teritorijas. Po keli? m?nesi? jis mir?, kilo chaosas ir pilietinis karas . Per keturiolika met?, kuomet paeiliui vald? dvylika karali?, ?skaitant dvi Khosrau dukras ir spabod? ?arbaraz?, Sasanid? imperija labai nusilpo. Centrin?s vald?ios galia atsid?r? generol? rankose. Prireik? keleri? met?, kol po daugyb?s perversm? atsirado stiprus karalius, bet Sasanidai niekada pilnai nebeatsigavo ^[23] .

632 m. pavasar? Khosrau I an?kas Jazdgerdas III , anks?iau slapst?sis, u??m? sost?. Tais pa?iais metais ? Persij? ?siver?? pirmieji arab? gen?i?, suvienyt? islamo , ?valgai. Karo metai i?sekino Bizantij? ir Persij?. Be to, Sasanidus dar labiau nusmukd? ekonominis nuosmukis, dideli mokes?iai, religiniai neramumai, socialinis susisluoksniavimas, did?janti provincijos ?emvald?i? galia ir da?na valdov? kaita. ?ie faktoriai leido arabams u?kariauti Persij?.

Sasanidai nesugeb?jo rimtai pasiprie?inti ?siver?usiems arabams. Jazdegerdas buvo tik berniukas ir visi?kai priklaus? nuo patar?j?, tad nesugeb?jo suvienyti mil?ini?kos ?alies, byran?ios ? ma?as feodalines karalystes, nepaisant to, kad Bizantija, irgi susid?rusi su arab? problema, nebek?l? gr?sm?s. Pasirod? disciplinuota Chalido ibn al Valido , Mahometo bendra?ygio, arab? armija. Po Chalido ibn al Valido at?aukimo ? Palestin?, Sasanidai arabus sumu?? Tilto m??yje. Naujos arab? paj?gos, vadovaujamos Sado ibn Abu Vako , nugal?jo didesnes Rostamo Farokzado pers? paj?gas Kadisijos m??yje ir 637 m. apgul? Ktesifon?, kuris krito po ilgos apgulties. Jazdgerdas pab?go ? rytus, palik?s mil?ini?k? imperijos i?d?, atitekus? arabams. Daugyb? imperijos valdytoj? band? susivienyti, kad i?vyt? u?kariautojus, bet sutrukd? centralizuotos vald?ios nebuvimas ir jie buvo sumu?ti Nehavendo m??yje .

I?gird?s apie Nehavendo m??io baigt?, Jazdgerdas III ir pers? kilmingieji b?go dar toliau ? rytus, ? Chorasano provincij?. 651 m. pabaigoje Merve j? nu?ud? mal?nininkas, o likusioji pers? aristokratija ?sik?r? Centrin?je Azijoje ir labai prisid?jo prie pers? kult?ros ir kalbos i?plitimo tose srityse bei pirmos vietin?s islami?kos Irano dinanstijos - Samanid? dinastijos - ?k?rimo. Samanidai siek? atgaivinti Sasanid? tradicijas.

Per penkerius metus Sasanid? imperija visi?kai ?lugo, o jos ?em?s buvo prijungtos prie Arab? Kalifato , bet daugyb? Irano miest? prie?inosi u?kariautojams net ne po vien? kart?. Tokie miestai kaip R?jus , Isfahanas ir Hamadanas mal?inant sukilimus arab? buvo triskart sunaikinti ^[24] . Vietiniai gyventojai savo noru pri?m? Islam? ir mok?jo Pagalv?s mokest? ( jizya ) ^[25] arba buvo priversti pakeisti religij?. D?l priverstinio atvertimo diskutuojama, nors dauguma atvertim? ?vyko Abasid? kalifate ^[26] . Arabai sunaikino Gundi?apuro akademij?, sudegino jos bibliotek?. Dauguma Sasanid? ra?t? ir literat?ros veikal? buvo sunaikinta. I?lik? buvo i?versti ? arab?, o v?liau ir ?iuolaikin? pers? kalb? ^[16] . Per arab? u?kariavimus daugyb? Irano miest? buvo sugriauti ar apleisti, r?mai ir tiltai sunaikinti, kaip ir ?sp?digi Persijos sodai ^[27] .

Sasanid? valdovai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Senov?s Persijos istorija
Proto-Elamo kult?ra
Elamas , D?irofto civilizacija
Kasitai , Mana
Senov?s Irano regionai:
Persija , Medija , Hirkanija , Parta , Margiana , Baktrija , Sogdas , Chorezmas , Arija , Arachosija , Drangiana , Gedrosija , Fergana , Turanas
Medijos imperija
Achemenid? imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai , Graikai-baktrai
Partai , Ku?anai
Sasanidai , Eftalitai
Irano istorija , Afganistano istorija

• Arda?iras I (224-241 m.)
• ?apuras I (241-272 m.)
• Hormizdas I (272-273 m.)
• Bahramas I (273-276 m.)
• Bahramas II (276-293 m.)
• Bahramas III (293 m.)
• Nars? (293-302 m.)
• Hormizdas II (302-309 m.)
• ?apuras II (309-379 m.)
• Arda?iras II (379-383 m.)
• ?apuras III (383-388 m.)
• Bahramas IV (388-399 m.)
• Jazdegerdas I (399-420 m.)
• Bahramas V (420-438 m.)
• Jazdegerdas II (438-457 m.)
• Hormizdas III (457-459 m.)
• Perozas I (457-484 m.)
• Bala?as (484-488 m.)
• Kavadas I (488-531 m.)
• Djamaspas (496-498 m.)
• Khosrau I (531-579 m.)
• Hormizdas IV (579-590 m.)
• Bahramas Chobinas (590-591 m.)
• Khosrau II (591-628 m.)
• Kavadas II (628 m.)
• Arda?iras III (628-630 m.)
• ?arbarazas (630 m.)
• Purandokta (630-631 m.)
• Hormizdas VI (631-632 m.)
• Jazdgerdas III (632-651 m.)

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Samanidai
• Indo-sasanidai

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.