Sard? kalba
(
sardu, limba sarda, lingua sarda
) ?
roman? kalba
(
indoeuropie?i? kalb?
?eima), vartojama i? esm?s
Sardinijos
saloje, priklausan?ioje
Italijai
, gyvenan?i?
sard?
. Tai viena i? daugiausiai pana?um? su
lotyn? kalba
i?saugojusi? roman? kalb?. Kalban?i?j? skai?ius ? apie 1 mln. ?moni?.
Sard? kalba laikoma konservatyviausia i? vis? roman? kalb?, tod?l, palyginti su kitomis roman? kalbomis, ma?iausiai pakito nuo lotyn? kalbos. Be to, joje i?liko nema?as senosios, ikilotyni?kos Sardinijos kalbos (siejamos su
nurag?
kult?ra),
kalbinis posluoksnis
. Istorijos b?gyje sard? kalba patyr?
graik?
,
ispan?
,
ital?
,
katalon? kalb?
?tak?. ?i kalba n?ra savaime suprantama italams ir kartu su sen?ja
korsikie?i? kalba
sudaro atskir? roman? kalb? ?ak?.
Ilg? laik? Italija nepripa?ino sard? kalbos, o Sardinijos vaikai buvo ver?iami mokytis ital? kalbos, u? vie?? sard? kalbos vartojim? baud?iami. XX a. pab. sard? kalba pripa?inta kaip viena i? ma?um? kalb?, ta?iau Italijos kalbininkai teb?ra link? j? laikyti ital? kalbos
tarme
. D?l kalbos stigmatizavimo j? palaipsniui nyksta ? dalis sard? i?vyksta ? ?emynin? Italij? ir ten pradeda ?nek?ti bendrine ital? kalba, ta?iau ir pa?ioje Sardinijoje j? daugiausia vartoja vyresni, kaim? gyventojai (ypa?
Barbad?oje
), o vaikai mokykloje pereina prie tarmi?kos ital? kalbos. Nuo
2017
m. sard? kalba prad?ta d?styti Kaljario universitete.
Malda ?
T?ve m?s?
“ sard? kalba
Sard? kalba skirstoma ? dvi pagrindines tarmes ? kampidanesu (
Campidanesu
; salos pietuose) ir logudoresu (
Logudoresu
; salos ?iaur?je i?skyrus pa?i? ?iaurin? pakrant?).
Sard? kalba i?laik? kai kuriuos lotyn? kalbos bruo?us, kuriuos prarado kitos kalbos: pvz., trumpuosius balsius [i] ir [u] ?
lot.
siccus
>
sicu
(?sausas“, plg.
it.
secco
); sprogstamuosius [k] ir [?] prie? [e] ir [i] ?
centum
>
kentu
(??imtas“),
decem
>
deke
(?de?imt“),
gener
>
gheneru
(?s?n?nas“); taisykling?, ? dvibals? nevirstant? gars? [o] ?
bonus
>
bonu
(?geras“, plg.
isp.
bueno
,
it.
buono
). Atsirado ? fonetini? savitum?: lotyn?
-ll-
virto ? [??] (
villa
>
bidda
?miestelis“),
l
po
p, f
ir
c
virsta ?
r
(
platea
>
pratza
?aik?t?“,
ecclesia
>
cresia
?ba?ny?ia“), prie?
r
?od?io prad?ioje atsiranda
a
(
rivus
>
arriu
?up?“,
rota
>
arroda
?ratas“), duslieji [p, t, k] virsta ? aproksimantus.
Literat?ra sard? kalba kurta nuo pat viduram?i?. Vienas svarbiausi? ankstyv?j? ?altini? ? teisynas
Carta de Logu
, u?ra?ytas
1392
m. V?liau daugelis Sardinijos autori? ra?? lotyni?kai, ispani?kai, itali?kai, nors b?ta darb? ir sard? kalba. XIX a. ?ia kalba ra?? ?ymus sard? poetas
Melkjor? Murenu
(
Melchiorre Murenu
), vienas kitas Sardinijos ra?ytojas taip pat yra suk?r?s prozos ar poezijos sard? kalba.