Sambo ( rus. самбо , santrumpa i? сам ооборона б ез о ружия 'savigyna be ginklo') ? imtyni? r??is ir savigynos veiksm? sistema, sukurta Taryb? S?jungoje , jungiant ?vairi? ?ali? kovos men? elementus.

Oficialiu sambo gimtadieniu laikoma 1938 m. lapkri?io 16 d., kai pasirod? Visas?junginio k?no kult?ros ir sporto komiteto prie TSRS Liaudies komisar? tarybos ?sakymas Nr.633 ?Apie laisvojo stiliaus imtyni? vystym?“ ^[1] ( О развитии борьбы вольного стиля ; sambo prad?ioje buvo vadinamas laisvojo stiliaus imtyn?mis ).

Nuo 1972 m. vyksta tarptautin?s sambo rungtyn?s. Sambo u?siima daugiau kaip 70 pasaulio ?ali?.

1981 m. TOK pripa?ino sambo olimpine sporto ?aka, ta?iau ? olimpini? ?aidyni? program? iki ?iol ne?traukiamas. Manoma, kad tokia neapibr??ta sambo pad?tis ma?ina sambo populiarum? ? daug sambist? ima dalyvauti dziudo rungtyn?se.
Praktikuojan?i? sambo skai?ius nuolat did?ja. Pagal Tarptautin?s m?g?ji?k? imtyni? asociacijos ( angl. International federation of associated wrestling styles; FILA ) duomenis sambo yra vienos i? keturi? pagrindini? tarptautini? suaugusi?j? imtyni? r??i?. Kitos trys ? laisvosios imtyn?s , graik?-rom?n? imtyn?s , dziudo.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pradininkai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Iki ?iol n?ra nutarta, kas yra sambo pradininkas. Oficialiai sambo k?r?ju laikomas Anatolijus Charlampijevas ( Анатолий Аркадьевич Харлампиев ), kurio knyga ?Борьба самбо“ ('Sambo imtyn?s') daug kart? buvo i?leista Taryb? S?jungoje. A. Charlampijevas pirmininkavo 1938 m. gegu?? vykusioje mokslin?je metodin?je konferencijoje ?1-asis Visas?junginis treneri? s?skrydis“ ( 1-ий Всесоюзный тренерский сбор ), kurioje buvo aptarin?jami pagrindiniai ?laisvojo stiliaus imtyni?“ k?rimo ir pl?tojimo klausimai. Jis tapo pirmuoju 1938 m. organizuotos Visas?jungin?s laisvojo stiliaus imtyni? sekcijos ( Всесоюзная секция борьбы вольного стиля ), b?simosios sambo federacijos, vadovu.

Daugelis ?inov? mano, kad sambo pagrindai buvo sukurti dar iki Charlampijevo. Tikraisiais sambo k?r?jais laikomi Charlampijevo mokytojas Vasilijus O??epkovas ( Василий Сергеевич Ощепков ) ir Viktoras Spiridonovas ( Виктор Афанасьевич Спиридонов )

V.O??epkovas buvo puikus dziudoistas, Kan? Jigor? mokinys. 1937 m. V.O??epkovas bvuo suimtas, apkaltintas ?nipin?j?s Japonijos naudai kartu su kitais 4-osios NKVD valdybos ?valgais ir po 10 dien? mir? kal?jime nuo ?irdies sm?gio. ^[2] .
V. Spiridonovas buvo carin?s Rusijos armijos karininkas, v?liau dirbo NKVD sistemoje. Jis dar iki Spalio revoliucijos studijavo d?iud?itsu . Sporto draugijoje ? Dinamo “ jis vadovavo taikomojo sporto sri?iai ?savigyna be ginklo“.

?uvus V.O??epkovui Visas?junginei laisvojo stiliaus imtyni? sekcijai ?m? vadovauti Charlampijevas. TSRS taut? imtyn?s kaip imtyni? veiksm? ?altinis buvo imtos studijuoti dar V.O??epkovo laikais. V. Spiridonovas buvo ir bokso bei savate ?inovas, bet ?i? ?ak? veiksmai kaip pavojingi traumomis nebuvo ?traukti ? sportin? sambo.

1947 m. ?urnale ?Ogoniok“ pasirod? ra?ytojo I. Rachtanovo apybrai?a ?Sambo istorija“, kurioje sambo pradininku buvo pavadintas A. Charlampijevas. Apybrai?oje buvo i?d?styta prakti?kai visi?kai pramanyta istorija, kaip sambo ?k?r?jas Charlampijevas, patartas t?vo, suk?r? laisvo stiliaus savigynos imtyni? sistem?. Charlampijevas, atseit, ap?jo daugyb? neseniai sukurtos TSRS sri?i?, kur ie?kojo vietini? nacionalini? imtyni? ?inov?. Sujung?s tinkamiausius j? parodytus veiksmus suk?r? nauj? imtyni? sistem?. Apybrai?a labai i?populiar?jo Taryb? S?jungoje, jis tapo gera sambo reklama. 1983 m. pagal ?i? apybrai?a buvo pastatytas meninis filmas ?Nenugalimasis“ ( Непобедимый ). Pats Charlampijevas niekada nepatvirtino ir nepaneig? ?ios legendos.

Stiliai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prad?ioje sambo buvo vieninga sistema, bet dabar yra penki visuotinai pripa?inti stiliai:

• sportinis sambo  ? rus. спортивное самбо; борьбa самбо ) ? stiliumi pana?us ? dziudo. Turi daug skausming? veiksm? ir metim? stovint ir parteryje. Rungtyn?s pana?ios ? dziudo, bet skiriasi tiek taisykl?s, tiek protokolas bei uniforma. Sportinis sambo nuo dziudo skiriasi tuo, kad leid?iami bet kokie koj? lau?imai, bet neleid?iami smaugimai. Daug d?mesio skiriama veiksmams parteryje ir privertimui pasiduoti. ^[3]
• savigynos sambo  ? artimas aikid?iutsu , d?iud?itsu ar aikido . Savigynai nuo beginkli? ir ginkluot? prie?inink? skirtas sambo variantas. Daug sambist? savigynos sambo laiko ne atskira sistema, o kovinio sambo dalimi.
• kovinis sambo ( rus. боевое самбо ) ? sukurtas kari?kiams ir j? naudojamas. Kovinis sambo apima ginkl? naudojim?, svarbi jo dalis ? nuginklavimo technikos. Kovinio sambo rungtyn?s primena sen?sias dziudo ir dabartini? mi?ri? kovos men? rungtynes. Koviniame sambo pla?iai naudojamos tiek sm?giavimo, tiek im?i? technikos. Pirmasis FIAS Pasaulio sambo ?empionatas vyko 2001 m.
• specialusis sambo  ? sukurtas armijos specnazui , milicijos OMON 'ui bei kitoms tvarkos palaikymo paj?goms. Specialiojo sambo stiliai skiriasi priklausomai nuo treniruojamiems ?mon?ms keliam? tiksl? ir u?davini?, bet visi jie pagr?sti koviniu sambo. Terminas specialusis sambo yra gana naujas, juo vadina specialius kovinio sambo variantus.
• Freestyle Sambo  ? amerikieti?kas sambo variantas, 2004 m. suformuotas Amerikos Sambo Asociacijos ( American Sambo Association ; ASA ). ?io sambo taisykl?s nuo paprasto sportinio sambo skiriasi tuo, kad leid?iami smaugimai ir kiti vertimai pasiduoti, naudojami koviniame sambo. Kaip ir kituose sambo variantuose pla?iai naudojami metimai ir greiti veiksmai parteryje. Sm?giavimas neleid?iamas, kad dziudoistai ir d?iud?itsu kovotojai dalyvaut? sambo rungtyn?se.

Apranga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal dabartines taisykles rungtyni? dalyviai vilki specialias raudonas ar m?lynas striukes , dir?? ir trumpikes, taip pat specialius imtynininko batelius. Be to, vyrai paprastai naudoja kirk?ni? apsaugus, moterys turi vilk?ti liemen?l? ir u?dar? maudymosi kostium?l? .

Sambo striuk?s ir dir?ai gaminami i? medvilninio audinio. Rankov?s siekia pla?takas , jos turi b?ti tokio plo?io, kad su?mus rankov? j? galima atitraukti nuo rankos ne ma?iau kaip 10 cm. Striuk?s apa?ia turi b?ti ~15 cm ?emiau dir?o.

Imtynininko bateliai siuviami i? mink?tos odos, turi mink?tus padus be i?siki?an?i? kiet? dali?, t. y., visos si?l?s turi b?ti vidin?s. Bateliai ties kulk?nimis ir ties p?d? did?iaisiais pir?tais pastorinti oda padengtais veltininiais ?d?klais.

Trumpik?s gaminamos i? vilnonio, pusvilnonio ar sintetinio trikota?o, turi b?ti vienspalv?s ir dengti vir?utin? ?laun? tre?dal?.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Sambo ? vaizdin? ir garsin? med?iaga