- Apie miest? Brazilijoje ?r.
Salvadoras (miestas)
.
Salvadoras
(
isp.
El Salvador
),
Salvadoro Respublika
(
isp.
Republica de El Salvador
) ? valstyb?
Centrin?je Amerikoje
. Ribojasi su
Gvatemala
?iaur?s vakaruose,
Hond?ru
?iaur?je ir rytuose, taip pat su
Ramiuoju vandenynu
.
Salvadoras
yra vadinamojo ?iaurinio trikampio, kur? sudaro
Gvatemala
, Salvadoras ir
Hond?ras
dalis.
2015
m. Salvadoras tapo pavojingiausia valstybe esan?ia ne karo zonoje ? 100 000 gyventoj? teko 104 ?mog?udyst?s. 2015 metais, lyginant su
2014
m. nu?udym? skai?ius i?augo 67 procentais.
[1]
Pagrindinis straipsnis ?
Salvadoro istorija
.
- Apie prie?kolumbin? civilizacij?:
Mezoamerika
(
Centroamerika
)
Manoma, kad pirmieji Salvadoro gyventojai buvo
maj?
gentys, atsik?l? apie 1200 m. pr. m. e. Paskutin?s didesn?s j? ?kurtos gyvenviet?s buvo apleistos iki 900 m. Per kelis v?lesnius ?imtme?ius ? Salvador? i?
Meksikos
atvyko ?vairi? gen?i? atstovai, ?k?r? tris galingas valstybes bei kelis ma?esnius miestelius. Pagrindin? tauta buvo klajokliai
pipiliai
, ilg? laik? gyven? centrin?je Meksikoje ir suk?r? valstyb? su sostine
Kuskatlane
. Rytin?je srityje gyveno
lenkai
. ?iaurin?je srityje prie
Lempos up?s
gyveno
maj? tautos
ir ?ortis? gentys.
Pirmieji ispan?
konkistadorai
? Salvador? atvyko 1522 m. J? bandymas u?grobti teritorij? su?lugo
1524
m., kai
Pedro de Alvarado
buvo priverstas atsitraukti d?l pipil? kari? pasiprie?inimo.
1525
m. jis sugr??o ir prad?jo Suskatlano ?turm?. Per 17 dien? grumtynes ?uvo daug ind?n? ir ispan? kari?. Pastarieji pasitrauk? ?
Gvatemal?
. V?liau Alvaradas ?k?r? Salvadoro gyvenviet?, kuri nuo
1546
m. buvo pripa?inta Ispanijos. Prad?ta teritorijos kolonizacija. 1537 m. numal?intas paskutinis vietini? gyventoj? sukilimas.
Ispanai siek? i?naudoti derling? Salvadoro ?em?, ?steig? dideles
kakavos
ir
taukmino
, o v?liau ir
da?in?s indiga?ol?s
plantacijas, i? kuri? gaut? derli? eksportavo ?
Europ?
. Plantacijas vald? keli ispan? naujakuriai, beveik visus darbus atlikdavo
vergais
tap? pipiliai ir lenkai. XVIII a. buvo palaipsniui pereita prie darbinink? samdymo, o vergija galutiniai panaikinta
1810
m.
1811
m. dvasininkas Jose Matias Delgado prad?jo kov? d?l nepriklausomyb?s nuo Ispanijos, kuri buvo pasiekta
1821
m. Nuo
1823
iki
1840
m. Salvadoras ??jo ?
Jungtini? Centrin?s Amerikos Provincij?
sud?t?, o jai sunykus 1841 m. pasiskelb? tampanti savaranki?ka valstybe. Ateinan?ius kelis de?imtme?ius ?alis kent?jo nuo da?n? perversm?, kar?, diktat?r?.
XIX a. pabaigoje, did?jant
kavos
paklausai Europoje, Salvadoras tapo viena i? pagrindini? kavos gamintoj?. Siekdama efektyvesn?s gavybos, valstyb? 1882 m. privatizavo bendruomeni? ?emes, kurias supirko dideli? plantacij? savininkai. Tre?iajame XX a. de?imtmetyje 95% viso Salvadoro eksporto sudar? kava, i? jos gavybos gauti mokes?iai buvo pagrindinis valstyb?s ?plauk? ?altinis. Tokia siaura ekonomikos specializacija l?m?, kad ?al? stipriai sukr?t? d?l
Did?iosios ekonomin?s kriz?s
suma??jusi kavos paklausa
?iaur?s Amerikoje
ir Europoje. 1932 m. prad?ioje t?kstan?iai kaimo gyventoj? su Komunist? partija prie?akyje, reik?dami nepasitenkinim? esama pad?timi sureng? vis? ?al? ap?musius protestus, kuri? metu ?uvo kelios de?imtys t?kstan?i? ?moni?. Situacijai nurimus, vald?ia v?l sugr??o ? ekonominio elito ir armijos rankas.
[2]
1969
m. ?alis ?siv?l? ? ?
Futbolo kar?
“ su
Hond?ru
, kur? numal?ino
JTO
?siki?imas.
1980
?
1991
m. ?alyje vyko
pilietinis karas
, kuriame
Salvadoro armija
, vadovaujama karin?s chuntos ir remiama
JAV
, kovojo prie? komunistinius revoliucinius jud?jimus, palaikomus
Soviet? S?jungos
per
Kub?
. Karo metu ?uvo ~75 t?kst. gyventoj?.
Pilietinis karas baig?si 1992 m. prad?ioje abiem pus?m pasira?ius kovos nutraukimo susitarim?, kuriame buvo i?vardintos ir politin?s, ekonomin?s bei socialin?s ?alies reformos, ta?iau j? vykdymas i?lieka vangus.
Pagrindinis straipsnis ?
Salvadoro politin? sistema
.
Salvadoras ? prezidentin?
respublika
. Valstyb?s vadovas ?
prezidentas
renkamas penkeri? met? kadencijai visuotiniuose rinkimuose. Prezidentas yra ir
vyriausyb?s
, kuri? sudaro ministr? taryba, vadovas. ?statym? leid?iam?j? vald?i? sudaro Asambl?ja, susidedanti i? 84 nari?, kurie renkami kas 3 metus. Salvadore galioja 1993 m. konstitucija.
Pagrindinis straipsnis ?
Salvadoro departamentai
.
Salvadoras suskirstytas ? 14 departament? (
departamentos
), ?ie savo ruo?tu ? 267 savivaldybes (
municipios
).
Koatepek?s e?eras
Sent Vicente vulkanas centrin?je ?alies dalyje.
Pagrindinis straipsnis ?
Salvadoro geografija
.
Salvadoras ma?iausia ?alis ploto at?vilgiu tarp
Centrin?s Amerikos
?ali?, bet gyventoj? tankumas yra didelis ? daugiau nei 300 ?m/km². Did?iausiu Salvadoro miestu yra jo sostin?
San Salvadoras
, kiti dideli miestai yra
Sojapangas
,
Santa Ana
,
Mechikanosas
,
San Migelis
.
Salvadoras ? kalnuota ?alis, kalnai u?ima 85 % valstyb?s teritorijos. ?iaur?je, Hond?ro pasienyje driekiasi
Siera Madr?s
kaln? juosta, kurios vir??n?s siekia 1600?2200 m vir? j?ros lygio. Auk??iausia vieta ?
El Pitalio kalnas
(2730 m). ?is regionas mi?kingas, retai apgyvendintas. Pietuose driekiasi Pakrant?s kalnai. ?ia i?siskiria
ugnikalni?
juosta, i? kuri? daugelis tebeveikia; did?iausi:
Santa Ana
(2386 m),
San Visent?s ugnikalnis
(2173 m) ir
San Migelio ugnikalnis
(2132 m). Prie vien? aktyviausi? pasaulio ugnikalni? yra priskiriamas,
Isalko ugnikalnis
(1965 m). Centrin?je ?alies dalyje driekiasi Centrin? plynauk?t?, kurios auk?tis ~600 m. ?ia yra geizeri?, lavos lauk?. Palei Ramiojo vandenyno pakrant? eina siaura, 30 km plo?io ?emuma.
Fonsekos ?lankoje
Salvadorui priklauso grup? sal?.
Up?s trumpos, slenkst?tos. I?teka i? Siera Madr?s ir teka link vandenyno. Svarbiausia up? ?
Lempa
, dalijanti ?al? ? dvi dalis. Gausu e?er?, kuri? tarpe nema?ai vulkanin?s kilm?s. Did?iausi e?erai ?
Ilopangas
,
Guicha
,
Koatepek?
,
Olomega
. Ant Lempos up?s ?rengtas didelis
Seron Grand?s tvenkinys
.
Klimatas tropinis, kar?tas, pasatinis. I?skiriamas sausasis laikotarpis (lapkritis-balandis) ir dr?gnasis (gegu??-spalis). Per metus vidutini?kai i?krenta nuo 500 mm (pakrant?je) iki 2500 mm (kalnuose) krituli?. Temperat?ra vyrauja apie 22-29 °C. Pasitaiko
sausr?
,
uragan?
.
Ple?iant ?em?naud?, i?kirsti
mi?kai
, kuriuose kitados buvo pilna
kedr?
,
raudonmed?i?
ir
??uol?
.
Rytuose ir ?iaur?je Salvadoras ribojasi su Hond?ru, o vakaruose su ? Gvatemala. Jis 320 km driekiasi Ramiojo vandenyno pakrante. Siaura pakrant?s lyguma virsta dideliu centriniu plok??iakalniu su keletu kalnag?bri?, gili? sl?ni? ir apie 20 ugnikalni?. Per Salvador? teka daugiau kaip 280 upi? ir upeli?, beveik visi ? ? Ram?j? vandenyn?. I? vis? Centrin?s Amerikos valstybi? ? pietus nuo Meksikos Salvadore ma?iausia mi?k?. Anks?iau ?alis buvo mi?kinga, bet daug met? ple?iant ?em?aug?, mi?kai buvo i?kirsti ir dabar sudaro vos 6 % ploto.
Prekyba vaisiais Salvadore
Pagrindinis straipsnis ?
Salvadoro ekonomika
.
Ekonomika remiasi plantacine ?em?s ?kio produkcija. Did?ioji dirbamos ?em?s dalis yra latifundinink? rankose. 2006 m. 60,7 % BVP dalies sudar? paslaug? sektorius, 29,6 % ? pramon?, 7,6 % ? ?em?s ?kis. Did?ioji pramon?s ?moni? dalis sutelkta sostin?je ir apylink?se. Metalurgijos, naftos perdirbimo, chemijos, cemento, maisto, lengvoji pramon?. Auginama
kava
,
cukranendr?s
. Svarbi ?kio ?aka ?
turizmas
. Svarbiausia Salvadoro prekybos partner? JAV. 40 % importo ir 20 % eksporto.
2001 m. ?alies nacionalin? valiut? ? Salvadoro kolon? ? pakeit?
JAV doleris
. Nuo 2021 m. ?sigaliojo ?statymas pripa??stantis
bitcoin
kaip antr? oficiali? valiut?.
Pagrindinis straipsnis ?
Salvadoro gyventojai
.
San Salvadoras
75 % Salvadoro gyventoj? sudaro
metisai
, 9 % ? baltieji (daugiausia ispan? kilm?s, yra ?iek tiek ital?, vokie?i?, pranc?z?), 1 % ?
ind?nai
(
pipilai
,
lenka
). Salvadoras vienintel? Centrin?s Amerikos ?alis, kurioje negausus afrikie?i? kilm?s gyventoj? skai?ius. ?alyje yra ?sik?rusi palestinie?i? krik??ioni? diaspora, kurios nariai aktyviai dalyvauja ?alies politikoje (
Antonio Saca
,
Schafik Handal
).
Dauguma salvadorie?i? gyvena ?alies centrin?je dalyje, plynauk?t?je. ?ia ?sik?rusi Salvadoro sostin? ir dauguma did?i?j? miest?. Pakrant? gyvenama re?iau, o u?vis re?iausiai ? kalnai Hond?ro pasienyje. 68 % gyventoj? miestie?iai ? ? miestus susik?l? daugiausia XX a. septintajame de?imtmetyje.
Valstybin? ir pagrindin? ?alies kalba ?
ispan?
. D?l ry?i? su JAV nema?a gyventoj? dalis kalba angli?kai.
Pagal religij? 83 % salvadorie?i? ?
katalikai
, taip pat apie 1 mln. protestant? (
anglikonai
,
presbiterionai
,
metodistai
,
mormonai
).
2004 m. duomenimis ~3,2 mln. salvadorie?i? gyvena i?eivijoje, daugiausia
JAV
, taip pat
Gvatemaloje
,
Nikaragvoje
,
Hond?re
,
Kanadoje
,
Kaiman? salose
,
Meksikoje
. Didel? ?moni? dalis emigravo pilietinio karo metu kaip pab?g?liai, v?liau ? kaip nelegal?s ekonominiai migrantai.
Pagrindinis straipsnis ?
Salvadoro kult?ra
.
Salvadoro kult?r? suformavo ispani?ka kult?ra, ind?ni?kos tradicijos, didel? autoritet? turinti katalik? ba?ny?ia. Svarb?s amatai i?lieka tekstil?, keramika, dail?. I? Savadoro kil? ra?ytojai
Roque Dalton
, Pedro Geoffroy Rivas, Francisco Gavidia, Manlio Argueta. Salvadore gim? garsus pranc?z? dailininkas
Noe Canjura
,
Antoine de Saint-Exupery
?mona Consuelo.
Salvadore populiari
latina pop
, salsa muzika, ta?iau daug klausoma ir angli?kos, ypa? JAV, muzikos. Populiariausia sporto ?aka ?
futbolas
.
?inomiausias Salvadoro patiekalas yra pupusa. Jis pagamintas i? storos kukur?zin?s tortilla prikim?tos s?riu, chicharron ir sutrintomis pupel?mis. Kai kuriuose restoranuose pupusa si?loma ?daryta krevet?mis ar ?pinatais. Pavadinimas pupusa yra kil?s i? ?od?io pupushahua.
Pats ?inomiausias pusry?i? patiekalas Salvadore ? tai keptas plantanas (banan? r??is) su pupel?mis, kremu (?) ir s?riu. ?is patiekalas m?gstamas Salvadoro restoranuose.