SS

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    ?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.
Schutzstaffel
?kurta 1925 m. baland?io 4 d.  ( 1925-04-04 )
U?daryta 1945 m. gegu??s 8 d.  ( 1945-05-08 )
Tipas Sukarintoji organizacija
B?stin? Berlynas , Vokietija
Reichsfiureris Heinrich Himmler
Darbuotoj? 800 000 (1944)
SS Einsatzgruppen ?udanti ?ydus Ivangorode, Ukrainoje, 1942 m.
SS moter? apranga

SS ( vok. Schutzstaffel ? ‘apsaugos rinktin?’) ? nacistin?s Vokietijos sukarintoji organizacija , ?kurta 1920 metais. I?formuota 1945 gegu??s 8 d. Antrojo pasaulinio karo metu (1939-45 m.) atsakinga u? daugyb? nusikaltim? prie? ?monij?. Vokietijoje u?drausta kartu su naci? partija kaip nusikalt?li? organizacija.

Nuo pat ?k?rimo SS buvo pagrindin? smogiamoji j?ga, kovojanti su, anot pa?i? naci?, tautos ir ras?s prie?ais. SS pasi?ym?jo tuo, kad visi jos nariai buvo grie?tai atrenkami pagal rasinius ir ideologinius po?ymius.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Atsiradimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Alaus r?sio pu?o metu ( 1923 m. lapkri?io 8 d.) su?av?tas savo asmens sargybini? atsidavimu (demonstracijos metu policijai atidengus ugn? ? kolon?, Hitler? nuo kulk? u?deng? Ulrichas Grafas, kuris v?liau pasveiko) Hitleris ?sak? sukurti special?j? asmens sargybini? dalin?. Jo suk?rimas buvo patik?tas asmeniniam Hitlerio vairuotojui Julijui ?rekui ( Julius Schreck ), kuris tapo pirmuoju SS vadu. Pavadinim? ?Apsaugos rinktin?“ pasi?l? Hermanas Geringas ( Hermann Goring ), taip tapdamas organizacijos ?krik?tat?viu“.

Pirmosiomis dienomis kandidatai ? SS tur?jo ?rodyti, kad j? prot?viai nuo 1750-?j? buvo vokie?iai ir tarp j? prot?vi? nebuvo ?yd? . ?rodymas buvo itin sud?tingas ir ?is reikalavimas v?liau buvo at?auktas. Antrojo pasaulinio karo metu rasiniai reikalavimai buvo suma?inti. Waffen-SS tarnavo vokie?iai, belgai, danai, suomiai, pranc?zai, norvegai, ?vedai, olandai, ukrainie?iai, albanai, arabai, turkai ir kiti.

Vadovai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Organizacin? strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Julijus ?rekas ( Julius Schreck ) suk?r? pradinius SS nuostatus, kurie ai?kiai apibr??? naujojo elitinio dalinio status?. Nuostatuose buvo nurodyta, kad SS tur?jo sudaryti 10 vyr? ir karininkas. Tokios grup?s tur?jo veikti kiekviename Vokietijos mieste. Ypatingas d?mesys buvo skirtas Berlynui ? ?iame mieste veikusios SS rinktin?s dydis tur?jo b?ti dvigubai didesnis (20 vyr? ir 2 karininkai).

Buvo parengti labai grie?ti atrankos ? SS kriterijai: kandidatai tur?jo b?ti nuo 25 iki 35 met? am?iaus, neteisti, negeriantys ir stipr?s fizi?kai. Ypatingai buvo akcentuojamas lojalumas ir i?tikimyb? asmeni?kai Adolfui Hitleriui .

  • Waffen-SS ? SS kariuomen?, suformuota kaip SS dalis ir skirta kautis fronte.
  • SD ( Sicherheitsdienst ) ? Valstyb?s saugumo tarnyba
  • Einsatzgruppen ? mobil?s i??udymo b?riai
  • SS TV ( SS-Totenkopfverbande ) ? koncentracijos stovykl? prie?i?ros daliniai
  • SS-OD - ?yd? policija