54°54′40″?. pl. 23°53′31″r. ilg.  /  54.911184°?. pl. 23.891829°r. ilg.  / 54.911184; 23.891829

S?jungos aik?t?  ? aik?t? Kaune , de?iniajame Neries krante, Vilijampol?je . Ji yra i?t?susio sta?iakampio formos, ribojama pietuose ? Neries krantin?s gatv?s, ?iaur?je ? Paneri? gatv?s, rytuose ir vakaruose ? u?statyta chru??ioviniais daugiabu?iais pastatais. Per vidur? kerta Bajor? gatvel?. Beveik visu perimetru apsodinta med?i? eil?mis, skirian?iomis ?ali?j? zon? nuo intensyvaus eismo kaimynin?se gatv?se. ?ia sutvarkytas skveras, ?rengta vaik? ?aidimo aik?tel?, pastatyti ?iuolaikiniai treniruokliai.

Pietin?je dalyje dirbtinai sukurtos i?kilios reljefo formos, supilant pylimus. St?kso nuo sovietme?io i?lik?s komjaunimui atminti memorialas, kuriame dalinai demontuotas Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus sukurtas monumentas ( 1979  m.). Pats memorialas i?lik?s, bet prastos b?kl?s. Anks?iau ?i vieta buvo pavadinta Komjaunimo aik?te.

?alia esantys objektai: Neries krantin?s parkas , ?v. Juozapo ba?ny?ia , ritualini? paslaug? ?mon? (buv. kino teatras), Vilijampol?s policijos nuovada, LSMU bendrabu?iai, Kart? namai.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1923  m. buvo si?loma Vilijampol?je ?rengti gatvi? tinkl? su ?iedine aik?te centre. 1929  m. in?. archit. Edmundas Alfonsas Frykas pareng? nauj? gatvi? tinklo projekt?, perkelt? ? Kauno miesto plan?. Pagal j? pakartota ?iedin? S?jungos aik?t? ir i?vestos dar 5 spindulin?s gatv?s. Dabartin?je aik?t?s teritorijoje suplanuoti 4 nedideli kvartalai, ? vien? j? patenka senosios katalik? kapin?s , ?kurtos XIX a. pabaigoje.

Pagal 1929  m. parengt? Vilijampol?s gatvi? tinklo projekt? Linkuvos, Paneri?, Lamp?d?i? ir kt. gatvi? sankry?oje tur?jo b?ti suformuota apskritos formos aik?t? (pavadinta S?jungos vardu). ^[1]

1934  m. Vilijampol?s nam? savinink? draugija kreip?si ? Kauno miesto burmistr? d?l parko ?rengimo vietos gyventojams. S?jungos aik?t?s tvarkymo projektas buvo patvirtintas tik 1936  m., gavus gyventoj? skundus d?l rekreacini? plot? tr?kumo ?iame rajone. Apskritos formos S?jungos aik?t?s projektas, iki prarandant nepriklausomyb? ( 1940  m.), nebuvo sp?tas galutinai realizuoti, o sovietme?iu ?io sumanymo ir visai atsisakyta. S?jungos aik?t? buvo suformuota tarp dab. Neries krantin?s ir Paneri? g., ? aik?t?s teritorij? ?traukiant buvusias kapines . Pietrytin?je dalyje likusi? katalik? kapini? teritorija po Antrojo pasaulinio karo dar padid?jo. Karo metu tai buvo ?yd? geto teritorija ir kapin?se buvo laidojami mir? ?ydai.

Sovietme?iu buvo suformuota vientisa taisyklinga dabartin?s aik?t?s erdv?, panaikintos trys skersin?s gatvel?s per aik?t?. A?tuntame XX a. de?imtmetyje buvo panaikintos senosios kapin?s. 1974  m. kapini? vietoje prasid?jo komjaunuoli? memorialo statyba (autoriai ? G. Baravykas, V. Vielius, Steponas ?arapovas ). Memorialas atidengtas 1979  m. Jo demontavimas prad?tas 1991  m., stelos i?ve?tos ? Gr?to park? .

S?jungos aik?t? Vilijampol?je bene geriausiai iliustruoja ideologij? kait? mieste. Vilijampol? kadaise tur?jo savo kino teatr? ? ?Vilnis“, ?sik?rus? prie ?ios aik?t?s. Sovietme?iu ir pirmaisiais nepriklausomyb?s metais ?i?r?ti kino film? ? j? susirinkdavo minios ?moni?, neretai ? seansus b?davo sunku gauti biliet?. ^[2]

2012  m. Vilijampol?s seni?nija dal? Vietos bendruomeni? savivaldos programos l??? panaudojo aik?t?s teritorijos tvarkymo darbams. ^[3]

Ateityje sutvarkant aik?t? si?loma jai suteikti, i? vienos pus?s, memorialin? funkcij? geto istorijos, ?moni? palaidojimo vietos ?prasminimui, i? kitos pus?s, skvero dalyje sukurti ?iuolaikin? poilsio zon?.

Memorialas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Memorialo ^[4] vieta pasirinkta neatsitiktinai ? Vilijampol?je 1919  m. ?vyko pirmasis LLKJS suva?iavimas. ?is rajonas, be to, gars?jo proletarin?mis tradicijomis (darbinink? streikai, komunistin?s pogrind?io kuopel?s). Memorialinis ansamblis atidengtas Lietuvos komjaunimo 60 met? jubiliejaus i?vakar?se, 1979 m. sausio 26 d. Monumento konkurs? laim?jo tada dar Dail?s instituto studento S. ?arapovo projektas. Jis atliko skulpt?rin? paminklinio ansamblio dal?, architekt?rin? ? G. Baravykas ir V. Vielius.

Buvo panaudotos architekt?rini? sien? u?tvaros, suskaidant jomis kalnel? ir sukuriant ?savit? interjerin? erdv?“. ?eiti ? memorialo vid? buvo galima trimis pla?iais takais, ?terptais tarp architekt?rini? sien?. Takai ved? prie ansamblio centre esan?i? dviej? reljefini? plok??i? ir tarp j? pastatyto ?aukuro“. Tak? prad?ioje j? plotis siek? 8 m, kylant ? ansamblio centr? tolyd?io siaur?jo. Dolomitin?mis plok?tel?mis dengtos sienos nuo memorialinio komplekso pap?d?s link centro siek? beveik 7 m auk?t?. Vir?uje pastatytos trys stelos su bronzin?mis bareljefin?mis plok?t?mis: ?Kova“ skirta 1919 m. komjaunuoliams, antr?ja i?reik?tas 1944 m. komjaunuoli? atminimas, tre?ioji stela imitavo 6 m. varpin?, ji skirta visam 1919 ? 1945  m. komjaunuoli? kov? periodui atminti.

Santvarkai pakitus, miesto vald?iai teko vykdyti nelengv? likvidacijos darb? ? komjaunuolius vaizduojantys bareljefai demontuoti, o memorialo architekt?rin?s dalies liekanos S?jungos aik?t?je st?kso iki ?iol.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: S?jungos aik?t? ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• S?jungos aik?t?s vizija
• S?jungos aik?t? ? tinkama kult?ros renginiams