Apie miest? Rumunijoje ?r. Romanas (Rumunija) .

Romanas ( pranc. roman , angl. novel ) ? epikos ?anras, pasakojamasis didel?s apimties, laisvos sandaros k?rinys. Romanas i?sirutuliojo i? antikinio romano ( Charotino ?Chair?jas ir Kaliroj?“ (I a. pr. m. e.), Longo ?Dafnis ir Chloj?“, Heliodoro ?Etiopiniai pasakojimai“ (III a. pr. m. e.)).

Romanas ?prasmina pasaul? kaip ?mogi?k? kontakt? tinkl?, kuris niekad nei?yra ir nesibaigia, nes nesibaigia ir ?moni? bendravimas. Bendriausia prasme romanas yra privataus gyvenimo epas. Tai labiausiai besikei?ianti pasakojimo forma. Romanas ? sintetinis ?anras: jame susilydo daugelio literat?ros ?anr? ypatyb?s.

Skiriamos dvi stambios roman? grup?s: tradicinis romanas ir modernusis romanas.

Tradicinis ir ?iuolaikinis romanas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tradicinis romanas ? prie?astine logika grind?iamas fabulinis pasakojimas, turintis visus privalomus, tradicija grind?iamus strukt?ros elementus: ekspozicij?, veiksmo u?uomazg?, veiksmo pl?tot?, kulminacij?, atomazg?, epilog? , charakterius, pasakotoj?, apibr??t? laik? ir erdv?. XIX a. tradicinio socialinio romano pagrindinis veik?jas pirmiausia traktuojamas jo socialin?s b?ties plotm?je. XX a. moderniajame romane tyrin?jimo objektu tampa subjektyvios psichikos procesai. Socialin? ir subjektyvystin? ?mogaus koncepcijos l?m? tradicinio ir modernistinio romano esminius skirtumus.

Analizuodami individuali? psichik?, ra?ytojai modernistai kartu siek? perteikti universali? ?mogi?k? patirt?, atitr?kusi? nuo konkre?i? socialini? ir istorini? s?lyg?, akcentavo ?vairi? epoch? ir socialini? grupi? ?moni? m?stysenos ir jausenos bendrum?. Tai skatino ra?ytojus ie?koti nauj? vaizdavimo ir pasakojimo form?. Tradiciniam romanui b?dinga ?visa?inio“ autoriaus pozicija moderniajame romane pakei?iama ?po?i?rio“ principu, t. y. autorius turi apriboti romano turin? tuo, k? gali matyti ir jausti tik patys veik?jai. Pasakojimas pakei?iamas tiesioginiu vaizdavimu, kuriame autorius tarytum fiksuoja ?vykius slapta kamera, epin? prad? ? antr? plan? nustumia dramin?s formos ? sakytinis ir vidinis monologas , dialogas , s?mon?s srautas.

?iuolaikiniai ra?ytojai kuria keist?, da?nai ekscentri?ko moralini? kategorij? nagrin?jimo roman?, kuriame realyb? ir fantazija glaud?iai ir keistai susipynusios, kur laikas ir erdv? nuolat kinta, kur akivaizd?iai m?gaujamasi grotesku . Kiek romane veik?j?, tiek gali b?ti skirting? laiko plotmi?, autorius gali ?vykius visaip mai?yti, o viena sekund? veik?jo s?mon?je gali t?stis be galo ilgai.

Individo likimas romane apibendrinamas pirmiausia savitu siu?etu. Siu?eto rutuliojim?si skatina tarp individo ir visuomen?s arba paties individo s?mon?je kil? prie?taravimai, atspindintys esmines socialin?s tikrov?s tendencijas. Romano veiksmas pl?tojamas ne viena, o keliomis susikertan?iomis linijomis, ? konflikt? ?traukiami vis nauji socialinio pasaulio sluoksniai, psichologijos klodai. Intriga ? vien? problemin? mazg? supina skirtingus epizodus, lemia siu?eto raidos krypt? bei atomazg?. Konfliktas ne visada baigiasi atomazga ? ?iuolaikiniame romane vis da?niau pasirenkama atvira baigtis. Siu?etui rutuliojantis, pagrindinis veik?jas atsiduria naujose situacijose, bendrauja su kitais ?mon?mis, tai nei?vengiamai kei?ia j? pat?.

Skirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal charakterio atskleidimo b?d? romanai nuo pat atsiradimo pasiskirst? ? du strukt?rinius tipus: atvir?, ekstensyv?, kuriame charakteri? raida motyvuojama reik?mingais visuomeniniais santykiais, veik?j? tarpusavio santykiais, pla?ia socialine ap?valga, ir u?dar?, intensyv?, kuriame apsiribojama individo likimu ar tik vieno jo gyvenimo epizodo vaizdavimu. ?iuo atveju romanui b?dingo universalumo pasiekiama gilinantis ? dvasin? substancij?, analizuojant filosofines problemas. Vientisu k?riniu roman? paver?ia ne tik ri?lus siu?etas, bet individualus autoriaus po?i?ris ? vaizduojam? pasaul? ir individualus stilius.

Pagal priklausym? literat?ros epochai, kryp?iai, srovei skiriami: barokinis , ?vie?iamasis , sentimentalusis , romantinis , realistinis , nat?ralistinis , egzistencialistinis romanai.

Pagal tematik? skiriami: riteri?, pl??ik?, meil?s, ?eimos, menininko, gamybinis romanai.

Pagal tematik? ir siu?eto pob?d? skiriami: nuotyki?, kriminalinis (detektyvinis), kelioni?, socialinis, psichologinis, filosofinis romanai.

Pagal adresat? ir skelbimo form? skiriami: jaunimo, moter?, pramoginis, radijo, laikra?tinis romanai.

Pagal pasakojimo b?d? skiriami: lai?k? , dienora?tinis , autobiografinis , pasakojimo pirmuoju asmeniu, vidinio monologo romanai.

Pagal papasakoto laiko ir pasakojimo laiko santyk? skiriami: istorinis, futurologinis (mokslinio fantastinio romano atmaina, vaizduojanti ateit?) romanai, romanas apie dabart?, romanas?kronika.

?i klasifikacija yra s?lygi?ka: tas pats romanas gali priklausyti keliems ?anriniams tipams. Pavyzd?iui, Stendalio ?Raudona ir juoda“ yra realistinis, psichologinis, meil?s romanas.

Pagal menin?s rai?kos priemoni? pob?d? romanas gali b?ti satyrinis , alegorinis , komi?kasis. ^[1]

Tipini? roman? pavyzd?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aukl?jimo romanas: ?ano ?ako Ruso ?Emilis, arba Apie aukl?jim?“.

Bildungsromanas: Johanno Wolfgango Goethe’s ?Vilhelmo Meisterio mokymosi metai“, Novalio ?Heinrichas fon Ofterdingenas“, Thomo Manno ?U?burtas kalnas“, Hermanno Hesse’s ?Stiklo karoliuk? ?aidimas“.

Riteri? romanas: Kretjeno de Trua ?Persevalis, arba ?ventojo Gralio istorija“, ?ano Bedj? ?Tristanas ir Izolda“.

?elmi? romanas: ne?inomo autoriaus ?Lasariljas i? Tormeso“, Tomo Ne?o ?Nelaimingas keliautojas“.

Utopinis romanas: Tomo Moro ?Utopija“, Tomo Kampanelos ?Saul?s miestas“.

Socialinis buitinis romanas: D?ono Golsvor?io romanas epop?ja ?Forsait? saga“, Onor? de Balzako ?T?vas Gorijo“, ?Kurtizani? spindesys ir skurdas“, ?arlzo Dikenso ?Oliveris Tvistas“, Viljamo Meikpiso Teker?jaus ?Tu?tyb?s mug?“, ?arlot?s Bront?s ?D?ein? Eir“, Levo Tolstojaus romanas epop?ja ?Karas ir taika“, Ivano Turgenevo ?T?vai ir vaikai“.

Psichologinis romanas: ?ano ?ako Ruso ?Julija, arba Naujoji Eloiza“, Fiodoro Dostojevskio ?Nusikaltimas ir bausm?“, ?Broliai Karamazovai“, ?Idiotas“, Gustavo Flobero ?Ponia Bovari“, Marselio Prusto roman? ciklas ?Prarasto laiko beie?kant“, D?eimso D?oiso ?Ulisas“, Viljamo Folknerio ?Triuk?mas ir ?nir?is“, ?Kai a? gul?jau mirties patale“.

Intelektualinis romanas: Marselio Prusto roman? ciklas ?Prarasto laiko beie?kant“, Tomo Mano ?Budenbrokai“, Hermano Hes?s ?Stiklo karoliuk? ?aidimas, ?Stepi? vilkas“, Franco Kafkos ?Procesas“, Albero Kamiu ?Maras“.

Filosofinis romanas: Voltero ?Kandidas, arba Optimizmas“, Didro ??akas fatalistas“, Albero Kamiu ?Svetimas“, Viljamo Goldingo ?Musi? valdovas“, ?ano Polio Sartro roman? trilogija ?Laisv?s keliai“ (?Proto am?ius“, ?Atid?jimas“, ?Mirtis sieloje“).

Fantastinis romanas: ?iulio Verno ?Kelion? ? ?em?s centr?“, Herberto Velso ?Nematomas ?mogus“, ?Pasauli? karas“, R?jaus Bredberio ?451 Farenheito“, Stanislavo Lemo ?Magelano debesys“.

Istorinis romanas: Valterio Skoto ?Vaverlis“, ?Rob Rojus“, ?Aivenhas“, ?Kventinas Dervardas“, Viktoro Hugo ?Pary?iaus katedra“, Levo Tolstojaus romanas epop?ja ?Karas ir taika“, Tomo Mano ?Juozapas ir jo broliai“.

Nuotyki? romanas: Apul?jaus ?Metamorfoz?s arba Aukso asilas“, D?eimso Fenimoro Kuperio ?P?dsekys“, ?Prerijos“, ?Med?iotojas“, Aleksandro Diuma (t?vo) ?Trys mu?kietininkai“, ?Grafas Montekristas“, D?eko Londono ?Martinas Idenas“, Roberto Luji Stivensono ?Lobi? sala“, ?Juodoji str?l?“.

Kriminalinis romanas: Fiodoro Dostojevskio ?Nusikaltimas ir bausm?“, Viljamo Folknerio ?Rugpj??io ?viesa“, ?arlzo Dikenso ?Oliveris Tvistas“.

Detektyvinis romanas (kriminalinio romano atmaina): Art?ro Konano Doilio roman? ciklas apie ?erlok? Holms? , Agatos Kristi ??mog?udyst? Ryt? eksprese“, ?or?o Simenono ?Geltonas ?uo“.

Biografinis romanas: Stefano Cveigo ?Marija Antuanet?“, Andr? Morua ?Baironas“, Irvino Stouno ?Gyvenimo geismas“ (apie Van Gog? ), Aleksejaus Tolstojaus ?Petras Pirmasis“.

Autobiografinis romanas: ?ano ?ako Ruso ?I?pa?intis“, D?eko Londono ?Martinas Idenas“.

Dienora?tinis romanas: Fiodoro Dostojevskio ?U?ra?ai i? mirusi?j? nam?“.

Laikra?tinis romanas: ?arlzo Dikenso ?Pikviko klubo u?ra?ai“.

Menininko romanas: Johano Volfgango G?t?s ?Vilhelmo Meisterio klajoni? metai, arba Atsi?adantieji“, Oskaro Vaildo ?Doriano Gr?jaus portretas“, Tomo Mano ?Daktaras Faustas“.

Romanas pirmuoju asmeniu: Hermano Hes?s ?Stepi? vilkas“, Tomo Vulfo ??velk, angele, ? savo b?st?“.

Noveli? romanas: D?ovanio Boka?o ?Dekameronas“.

Siaubo romanas: Horaso Volpolio ?Otranto pilis“, Ernsto Teodoro Amad?jaus ?Velnio eliksyras“, Stiveno Kingo ??vyt?jimas“, ?Namini? gyv?n?li? kapin?s“.

Satyrinis romanas: Migelio de Servanteso ?I?mintingasis bajoras Don Kichotas laman?ietis“ (riteri? romano parodija ), Henrio Fildingo ?D?ozefo Endriuso ir jo draugo Abrahamo Adamso nuotyki? istorija, para?yta sekant Servantesu, ?Don Kichoto“ autorium“.

Eiliuotas romanas: D?ord?o Gordono Bairono ?Don ?uanas“, Aleksandro Pu?kino ?Eugenijus Oneginas“, Adomo Mickevi?iaus ?Ponas Tadas“.

Nebeletristinis romanas: D?eimso Boldvino ?Eik ir i?sakyk tai ant kalno“, Trumeno Kapot?s ??altakrauji?ka ?mog?udyst?“.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]