Riukiu karalyst?
(
okinavi?kai
琉球國; r?ch?-kuku,
jap.
琉球? =
Ry?ky?-koku
) ? nepriklausoma valstyb?, XI?XIX a. egzistavusi
Ri?ki?
salyne ir kitose salose, grandine besit?sian?iose tarp
Japonijos
Ki??i?
ir
Taivano
. Nuo XVII a. prad?ios mok?jo Japonijai duokl?, o XIX a. pabaigoje buvo prijungta prie Japonijos. Dabar dauguma senosios karalyst?s teritorijos priklauso Japonijos
Okinavos prefekt?rai
.
Svarbiausia karalyst?s sala buvo
Okinava
, kur ir buvo ?sik?rusi sostin?
Naha
.
Ri?ki? karalyst?s gyventojai buvo
Japon? kalbai
giminingomis
Ri?ki? kalbomis
kalban?ios tautos, save vadinan?ios
u?ina
arba
u?inan?iu
. D?l ideologijos, i?likusios nuo japon? nacionalizmo laik?, ?ios kalbos kartais laikomos
japon? kalbos
dialektais (iki
Antrojo pasaulinio karo
taip buvo ?i?rima ir ? visai negimining?
kor?jie?i? kalb?
). ?iais laikais mokslininkai
Ri?ki? kalbas
ir jomis kalban?ius ?mones link? traktuoti kaip kelet? atskir? kalb? ir taut?. Kaip ir japonai, ri?ki?ie?iai susiformavo
Jajoi
laikotarpiu, mai?antis
austronezie?i?
ir atsik?l?li? i? ?emyno substratams. Nuo to laiko vyst?si savaranki?kai.
U?ina
i?pl?tojo savit? kult?r?, tur?jo savit? religij?, pagr?st? gamtos dievybi? garbinimu. ?ventik?s ?ia buvo moterys, vadinamos
noro
.
?iuri r?mai
Nahoje
, i? kuri? vald?
?io
dinastija
Nuo XII a. salose buvo statomos gynybin?s pilys
gusuku
, valdomos vietini? kunigaik??i?, formavosi prekybin? sistema.
Valstyb?s ?k?rimas siejamas su
?iunten
dinastija. Jos pradininkas
?iunten
, pab?g?lis i?
Izu Oshima
salos, 1187 m. apsistojo Okinavos saloje.
XIV a. prasid?jo
Sandzan
laikotarpis: Okinavos saloje susidar? trys atskiros karalyst?s ?
Hokudzanas
,
?i?dzanas
ir
Nandzanas
, tur?jusios artimus santykius su Kinija. Viduriniojoje i? j?, ?i?dzane, ? vald?i? at?jo
?io
(?) klanas, o jo atstovas
?io Ha?i
1429 m. suvienijo sal? ir ?k?r?
?io dinastij?
.
XV?XVI a. Ri?ki? valstyb? klest?jo labiausiai, kai kontroliavo vis? ilg? sal? grandin?, tuo metu i?gra??jo sostin?
Naha
, buvo pastatyti vadov? r?mai
?iuri
.
Tokugavai
, suvienij? Japonij?, atsigr??? ? klestin?i? Ri?ki? karalyst?. 1609 m.
Sacumos ?em?s
valdytojas buvo pasi?stas u?kariauti Ri?ki?, ir jam tai pavyko: nuo to laiko Ri?ki? karalyst? buvo priversta mok?ti duokl? Japonijai. ?domu, kad tuo pat metu ji mok?jo ir duokl? Kinijai, d?l to susidar? didel? mokestin? na?ta valstie?iams. ?i valstyb? tuo pat metu tapo vienu i? svarbiausi? prekybos tarpinink? tarp Kinijos ir Japonijos.
1879 m., po
Meid?i reform?
, karalyst? galutinai prijungta prie Japonijos.
Nahos uosto vaizdas
Did?iausio klest?jimo laikais Ri?ki? salynas buvo tikra prekybin? imperija, o sostin? Naha ? prekybin? j?r? sostin?. ?i valstyb? buvo prekybos tarpinink? tarp Kinijos, Japonijos ir Pietry?i? Azijos.
Kor?jie?iai, 1477 metais nety?ia u?klyd? ? Ri?ki? salas, paliko savo ra?ytini? atsiminim? apie ?i? valstyb?. Juos stebino Nahos tarptauti?kumas: ?ia galima sutikti kin?, japon?, javie?i?, siam?, palembang?, sumatrie?i? ir i? visos Ryt? Azijos malaj? .
I? Japonijos Ri?ki? supirkdavo sidabr?,
japoni?kus kardus
,
lako
dirbinius,
?irmas
, i? Kinijos ? kin? medicinos produktus, keramik?, audinius, monetas, o i? Pietry?i? Azijos ?ali? ? medien?, raganosi? ragus, drambio kaul?, cukr? ir gele??.
Ri?ki? prekybin?s galios apsilpo XVI a. pabaigoje, kai kinai ir europie?iai pasidar? vis stipresni konkurentai .
Visuomen? buvo skirstoma ? tris luomus:
- Karali?kasis ? kuriam priklaus?
?io dinastijos
atstovai, princai
od?i
ir j? palikuonys
ad?i
.
- Privilegijuotieji (
?idzoku
) ? kuriam priklaus? kunigaik??iai
uekata
,
samurajai
pe?in
, kaim? valdytojai
satunu?i
ir
?ikudun
.
- Paprastieji (
heimin
).
Kult?ri?kai Ri?ki? nuo seno patyr? tiek Japonijos, tiek Kinijos ?tak?. I? japon? jie per?m?
ra?t?
ir skiemenines ab?c?les, i? kin? ? kulinarines, architekt?ros, muzikines tradicijas. Karalyst?je susiformavo savita
okinav? virtuv?
, okinav? architekt?ra. Ypa? karalyst?je klest?jo muzikos menas. Vadinamoji
okinav? muzika
ir dabar labai populiari Japonijoje ir daugyb?je kit? pasaulio ?ali?.
Ri?ki? susiformavo ir
karat?
sportas, kil?s tada, kai ?al? kontroliuojant Sacumos ?em?s kunigaik??iams buvo draud?iama vietiniams samurajams
pe?in
ne?iotis ginkl?.