?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Riteris ( vok. Ritter , lot. eques , pranc. chevalier , it. cavaliere , isp. caballero ) ? da?niausiai mainais u? feod? sunkiojoje kavalerijoje tarnaujantis viduram?i? bajoras. ^[1]

Paprastai riteriais tapdavo kilmingi riteri? ginklane?iai , kuriems po ginklane?yst?s laikotarpio suteikdavo riterio titul?. Riterio titul? kartais suteikdavo ir paprastiems kariams u? nars?. Tokiu atveju pras?iokas paprastai kartu tapdavo ir bajoru.

Riteri? pasaulis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Riteryst?s prad?ia Europoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Feodaliniais ry?iais susieta tarnyst? kavalerijoje atsirado valdant frank? majordomui Karoliui Marteliui, kuris, nor?damas i?laikyti didel? kariuomen?, u? tarnyb? prad?jo dalyti beneficijas .

Karo tarnyba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karo tarnybai paskirtas vaikas nuo 7 met? tarnaudavo savo t?vo, nuo ma?daug 12 met? t?vo siuzereno pa?u. V?liau jis tapdavo savo patrono ginklane?iu. Pakankamai ?gud?s karo mene ir ?gij?s riterio ginkluotei nusipirkti reikiam? l??? b?davo ??ventinamas ? riterius.

??ventinimo ceremonija ir kodeksas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

??ventinimo ceremonijoje glob?jas paliesdavo riterio pet? kalaviju ir ?teikdavo luomo simbolius: juost? ir balnakilpes ar pentinus. ?io luomo asmens elges?, gyvenimo b?d? reguliavo nera?ytos taisykl?s ? riterio garb?s kodeksas. Riteris pasi?ad?jo garbingai kariauti, tarnauti Dievui bei ginti Ba?ny?i?, globoti varg?us ir na?lai?ius, pagarbiai elgtis su kilmingomis moterimis ? damomis.

Ginkluot? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kiekvienas riteris savo l??omis apsirupindavo ginkluote: kalaviju, ilga ietimi, skydu. K?n? saugojo grandininiai ?arvai, kuriuos v?liau pakeit? plok?teliniai, galv? nuo sm?gi? ? ?almas. Riteri? ?irgai taip pat buvo apdengiami ?arvais. Kari? ginkluot? gal?jo sverti net  25 kg, tod?l teko ilgai treniruotis, kad i?mokt? kautis taip sunkiai apsiginklav?.

Riteri? pilys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pilis viduram?iais buvo ir gyvenamasis b?stas ir nuo prie?? sauganti tvirtov?. I? prad?i? ant naturali? kalv? ar piliakalni? statytos medin?s pilys. XI-XII a. Europoje jas pakeit? m?rin?s ar akmenin?s pilys. Riteri? pilys tapo ?io luomo politiniais, kult?riniais ir ekonominiais centrais. Jose vyko turnyrai , buvo rengiamos r?m? ?vent?s.

Kasdienyb? ir pramogos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Taikiu metu riteriai tvark? reikalus savo valdose, tobulino ginklo valdymo ?gud?ius, med?iojo. Ypatingomis progomis buvo rengiamos did?iul?s puotos. Skambant muzikai, riteriai bei sve?iai vai?inosi gausiais valgiais ir g?rimais. Po vai?i? vyko ?okiai, riteriai ?aid? kauliukais, ?achmatais, sve?ius pok?tais ir ?aidimais linksmino juokdarys. Dr?s? ir kovos ?g?d?ius riteriai demonstravo turnyruose.

Riteri? saul?lydis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XV a. i?plitus rankiniams ?aunamiesiems ginklams ir gerai organizuot? samdom? p?stinink? pulkams, karin? riteri? reik?m? ir ?taka laipsni?kai ?m? ma??ti. Ta?iau tik ma?daug po ?imtme?io valdovai visi?kai atsisak? riteri? paslaug?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• L: Christiansen E. The northern crusadesthe Baltic and the cotholic frontier (1100?1525), Minneapolis, 1980.
• Duby G. La societe chevaleresque, Flammarion, 1988; Boockmann H. Vokie?i? ordinas. XII jo istorijos skyri?, V., 2003.
• Urban W. Kry?iaus karas ?emaitijoje, V., 2005.
• ?Laikas 8, Istorijos vadov?lis 1 dalis.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Riteris ? vaizdin? ir garsin? med?iaga