Rimtautas ?ilinis

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rimtautas ?ilinis (pilnas vardas ? Rimtautas Vladislovas ?ilinis ; 1937 m. spalio 6 d., Utenoje - 2017 m. rugs?jo 15 d., Vilniuje ) ? lietuvi? dokumentinio kino re?isierius. Priklaus? Lietuvos Kinematografinink? s?jungos dokumentinink? gildijai. Buvo visuomenin?s-konsultacin?s "Valstyb?s kino metra??io" tarybos narys. Nuo 1966-2016 m. suk?r? apie 70 film? ir apie 80 scenarij? istorijos, kult?ros bei sporto temomis. Kino sferoje i?dirbo keturis de?imtme?ius. Paskutinis re?isieriaus filmas ? 2006 m. juosta ?Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai“.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gim? bei augo agronomo ir medik?s ?eimoje. Mok?si Raguv?l?s ir Raguvos ( Panev??io raj. ) pradin?se mokyklose, v?liau ? Vilniuje , Vilniaus pirmojoje berniuk? gimnazijoje (dab. Vilniaus j?zuit? gimnazija ). 1959 m. baig? tuometinio Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas ) Istorijos ir Filologijos fakultet?. 1958?1961 m. dirbo Knyg? r?m? Nacionalin?s bibliografijos redakcijoje, nuo 1963 ? referentu Valstybiniame kinematografijos komitete. 1965 prad?jo dirbti Lietuvos Kino studijoje (LKS), dokumentini? film? redaktoriumi. [1]

Tuo metu kino menas ir teorija buvo d?stomi Maskvos Kinematografijos (VGIK), Leningrado Kino in?inieri? bei Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institutuose. Dalis lietuvi? kinematografinink? ? ?i? auk?t?j? mokykl? absolventai (vieni pirm?j? ? re?isieriai Vytautas ?alakevi?ius bei Vytautas Mikalauskas ). R. ?ilinis ? Lietuvos Kino studij? at?jo kitais keliais. ? ? VGIK‘? galima buvo stoti ir Lietuvoje. Bet man buvo tik ?e?iolika su puse, negal?jau ?rodyti savo ?ypating?“ gabum? kinui, o be to, d?l sav? prie?as?i? negal?jau palikti Vilniaus. Baigiau universitet?, atidirbau trejus privalomus metus Knyg? r?muose ir tapau laisvas. Kadangi kinas mane labai trauk?, nu?jau ? Birut?s gatv?. O ten jau praktika parodydavo kas gali daryti kin?, o kas ne “ [2] , ? teig? R. ?ilinis interviu.

Remiantis kino istorik?s profesor?s Marijanos Malcien?s periodizavimu [3] , R. ?ilinis ? dokumentinink? gretas ?siliejo lietuvi?kojo kino brandos metais. Jis atstovauja re?isieri? kartai, septintojo de?imtme?io pabaigoje prisijungusiai prie LKS veteran? ? Viktoro Staro?o , Liudgardo Maciulevi?iaus , Leono Tautrimo , Vytauto ?alakevi?iaus , Lino Laz?no , Ar?no ?ebri?no , Roberto Verbos . Prad?ioje R. ?ilinis dirbo kino kronikos redaktoriumi. Re?isieriaus karjer? prad?jo 1966-aisiais metais, kino periodikos numeriais (?Praeitis ir mes“, ? Taryb? Lietuva “). ? Kaip, prad?jus su popieriumi ir pie?tuku rankose (buvau redaktoriumi), tapti tuo, kuris daro kin?? S?d?davau monta?in?je. ?vairiais keliais sugri?davome ? t? kin?. Grikevi?ius ir Dausa buvo ap?viet?jais… Kinui atiduodavome vis?, ne tik darbo, laik?. M?s? ?universitetais“ buvo ?urnalas ?Taryb? Lietuva“ [4] , ? teig? R. ?ilinis interviu.

K?rybos bruo?ai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

R. ?ilinio dokumentikoje i?siskiria keturios dominuojan?ios temos: filmai istorijos, kult?ros, socialinio gyvenimo ir sporto temomis. Daugiausia film? re?isierius yra suk?r?s istorin?mis temomis, taip pat ? kult?rin?mis ir socialinio gyvenimo. Ma?iausiai jo k?ryboje ? film? sporto temomis. Sporto dokumentika R. ?ilinio k?ryboje dominuoja i?skirtinai 7-8 de?imtme?iuose; filmai socialinio gyvenimo temomis ? 8-ame de?imtmetyje; kult?rin? dokumentika ? 9-ame de?imtmetyje. Istorini? film? daugiausia sukurta de?imtajame de?imtmetyje. Kai kuriose juostose temos persipina, ai?ki riba tarp j? i?nyksta. Pavyzd?iui, filmus ?Credo“ ( 1989 ) ir ?Be r?pes?io“ ( 1987 ) galima b?t? priskirti ir istorinei, ir socialinio gyvenimo temoms. Tuo tarpu filmas ?Nojaus arka“ ( 1988 ) ? labiau meninio nei publicistinio ?anro k?rinys.

R. ?ilinio k?ryba pasi?ymi autorin?s dokumentikos bruo?ais. ? Man atrodo, kad tai buvo protestas prie? ?direktyvinius“ filmus. Be to, nevalia pamir?ti, kad yra toks dalykas kaip noras save parodyti, parodyti, k? a? galiu. Ir taip galiu, ir anaip. Nors tavo pasirinktas persona?as ? realus ?mogus, maga pamodeliuoti jo veiksmus, situacij? “ [5] , - teig? R. ?ilinis interviu.

B?dingi re?isieriaus dokumentini? juost? elementai ? archyviniai dokumentai, u?kadriniai interviu epidozai ? kontrapunktai ( angl. behind - the - scenes ) ? bei ironizavimas, pasitelkiant ?vairias stilistines priemones (i?kreipt? muzik?, garsus, sure?isuotus ar realius ?vykius atspindin?ius epizodus). ?iuos elementus galima aptikti daugumoje re?isieriaus film?. Pavyzd?iui, filme ?Nojaus arka“ ( 1988 ) skamba i?kreipta giesm?s ?Lietuva brangi“ melodija, filme ?Be r?pes?io“ ( 1987 ) rodoma valytoja, pasilipusi ant ba?ny?ios altoriaus altoriaus, filme Lietuvos Respublikos premjerai ( 2003 ) rodomas filmavimui besi?ukuojantis Rolandas Paksas ir v?liau klausiantis, ar gerai atrodo. Rinktinius kadrus bei ?domius faktus re?isierius perpina su ?vairiomis stilistin?mis priemon?mis, metaforin? reik?m? turin?iais kadrais.

Jaunoji re?isieri? karta, at?jusi ? LKS po L. Maciulevi?iaus , V. ?alakevi?iaus , V. Mikalausko ir kit?, atsine?? kitoni?k? po?i?r? ? kino dokumentik?. Tuo metu ?prast? filmo kompozicij? imta vertinti kaip sustabar?jusi? ir pasenusi?, ie?kota nauj? med?iagos pateikimo b?d?. R. ?ilinio dokumentikoje ?i?rovas tarsi ?traukiamas ? ie?kojimo proces?. Pavyzd?iui, f. ?Vienos dienos beie?kant“ ( 1968 ). Tai ? istorin? publicistika, turinti detektyvini? element?. ?i?rovas pas?moningai ?traukiamas ? Vladimiro Ilji?iaus Lenino vizito Lietuvoje p?dsak? paie?kas, skatinamas sekti kievien? ekrane pasirodant? dokument?, d?lioti faktus, ?tikrinti“ ?vyki? logi?kum?.

Prie ?i? R. ?ilinio re?is?ros ypatybi? galima b?t? priskirti ir ezopin? kalb?. Nepaisant grie?tos politin?s cenz?ros s?lyg?, kuomet menas buvo ideologizuotas, o nacionalinei jo formai buvo privalu tur?ti socialistini? id?j? u?pild?, galima pasteb?ti re?isieri? laviruojant. Informacija ?i?rovui pateikiama metaforomis, per ironijos prizm? ar per filmo heroj? pasisakymus. Pavyzd?iui, juosta ?Post scriptum senam filmui“ ( 1980 ). Tai ? senos, re?isieriaus ? operatoriaus V. Staro?o kurtos juostos i?traukos, papildytos naujais, po dvide?imties met? nufilmuotais kadrais . Filme u?fiksuoti herojai kriti?kai ?velgia ? savo jaunyst?s pasirinkim? (baigus mokykl? eiti dirbti ? kol?k? ), i?sako atsargios kritikos: viename epizode, po ?urnalisto klausimo, kod?l i?iro abiturient? kol?kio brigada, pasigirsta vienos i? heroj? atsakymas, jog jie tebuvo ?karjeros laiptelis kol?kio pirmininko gyvenime“ arba kito pa?nekovo teiginys, jog ?jaunimas turi sav? interes? ir pana?i? brigad? organizavimas gali sugriauti jiems gyvenimus“.

Filmografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Didesn? dalis re?isieriaus film? trumpametra?iai (iki 4 dali?, t. y., iki 40 min.). Pilno metro filmai ? septyni (?Sala“, ?Nojaus arka“, ?Slenkstis“, ?Randas“, ?Palikimas 12-ajam an?kui“, ?Post scriptum senam filmui“, ?Savojo a? beie?kant“). [6] , [7]


Metai Pavadinimas K?rybin? grup?
2006 Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai. Re?. R. ?ilinis, Op. R. Kuprys
2004 I? lito istorijos: Monetos Re?. R. ?ilinis, Op. V. Radzevi?ius
2003 Lietuvos Respublikos premjerai Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. R. Baranauskas
2002 I? lito istorijos: Banknotai Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. V. Radzevi?ius
2001 Litas. Lietuva. Lithuania Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. V. Radzevi?ius
2000 Liudas Dambrauskas Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. V. Radzevi?ius
1999 …a?aros ir maldos Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys
1999 Nusi?ypsok mums, Vie?patie Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys
1998 Antroji Pasaulio lietuvi? dain? ?vent? arba ?em?j Lietuvos Re?. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys, A. Kau?inis, R. Kuprys
1998 Gelb?jo kitus, ?uvo patys Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys, A. Kau?inis
1998 De?imtme?i? kelias Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys
1998 Lietuvos Respublikos prezidentai II: 1993?1998 m. Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. R. Kuprys, A. Pro?kys
1997 Lietuvos Respublikos prezidentai I: 1919?1940 m. Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. R. Kuprys, A. Pro?kys
1997 Sveiki sulauk?… Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. V. Radzevi?ius
1992 Penktas Dievo ?sakymas (IV). Rytoj ? laisv? Scen. aut. ir re?. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys, A. Kau?inis
1992 Penktas Dievo ?sakymas (III). Byla 002 Scen. aut. ir re?. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys, A. Kau?inis
1992 Penktas Dievo ?sakymas (II). Medininkai Scen. aut. ir re?. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys, A. Kau?inis
1992 Penktas Dievo ?sakymas (I). Su?audytas himnas Scen. aut. ir re?. R. ?ilinis, Op. A. Pro?kys, A. Kau?inis
1990 Sala Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. V. Radzevi?ius
1989 Credo Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Mikut?nas
1989 Jonas Basanavi?ius Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Slavinskas
1988 Nojaus arka Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Mikut?nas
1987 Be r?pes?io arba Sine Cura Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Mikut?nas
1987 Prie? 100 met? Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Mikut?nas
1987 Staiga… Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. Z. Pomecka
1986 Mikroschem? monta?as Re?. R. ?ilinis, Op. E. Macius
1985?1986 Nuo Bacho iki Ofenbacho Re?. R. ?ilinis, Op. E. Macius
1985 Slenkstis Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Buklys
1985 Randas Re?. R. ?ilinis, Op. A. Buklys
1984 Po katastrofos Re?. R. Sipavi?ius, Scen. aut. R. ?ilinis
1984 Ir v?l drauge Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. F. Kauzonas, R. ?ilinis, Op. A. Buklys
1984 Buvome greta Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. F. Kauzonas, R. ?ilinis, Op. A. Buklys
1983 Dvylika valand? vilties Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. R. ?ilinis, L. Maciulevi?ius, Op. Z. Putilovas
1983 Am?i? prisilietimas arba Dail?s paminklai Scen. aut. S. Pinkus, R. ?ilinis, Re?. R. ?ilinis, Op. A. Mikut?nas
1982 Re?itatyvai Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Buklys
1982 Gyvas Lietuvos vanduo Re?. R. ?ilinis Scen. aut. R. Petrauskas, Op. A. Buklys
1981 Palikimas 12-ajam an?kui Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. R. ?ilinis, V. Vaicekauskas, Op. A. Bly?a
1981 Paveikslas Re?. R. ?ilinis, A. ?iu?a, Scen. aut. I. Kostkevi?i?t?, Op. A. Bly?a
1980 ?algiris ? 80 Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis ir V. Staro?as
1980 O Sporte! Tu -taika Re?. A. Ozerovas, N. Tro?kinas, Op. R. ?ilinis
1980 Post scriptum senam filmui Re?. R. ?ilinis, V. Staro?as, Op. V. Staro?as
1979 Katastrofa Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, V. Staro?as, Op. E. Macius, V. Staro?as
1979 Filme ? Juozas Baltu?is Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. R. Baltu?yt?, Op. K. Matuzevi?ius
1978 Architekt?ros paminklai Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. K. Matuzevi?ius
1977 Noktiurnas i?metimo vamzd?iui Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Jan?oras, K. Matuzevi?ius
1977 Savojo a? beie?kant Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. R. ?ilinis, V. Vaicekauskas, Op. A. Jan?oras
1977 Istorijos paminklai Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. Birut? ?ilinien?, Op. K. Matuzevi?ius
1975 Tvirtumo d?menys Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, V. Staro?as, Op. V. Staro?as
1975 Ar nune?i mane jaun??.. Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. V. Vaicekauskas, R. ?ilinis, Op. K. Matuzevi?ius
1975 Skridimas naktin Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, V. Staro?as, Op. V. Staro?as
1974 D?ambo, Tanzanija Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, V. Staro?as, Op. V. Staro?as
1973 Maratonas balne Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, V. Staro?as, Op. A. Jan?oras, V. Staro?as
1973 R?kstan?io kalno lobis Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, V. Staro?as, Op. H. Mikalauskas
1972 R?pestis Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Bly?a
1972 Pasira?au ? arkitektas. Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. Z. ?emaityt?, Op. A. Bly?a
1971 Ar dar gyvas baublys? Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. R. ?ilinis, J. Abaronas, Op. J. Abaronas
1971 Kur karalien?s auksas? Re?. ir scen. aut. V. Staro?as, R. ?ilinis, Op. J. Abaronas
1971 Ne vienai dienai Scen. aut. ir re?. R. ?ilinis, Op. A. Bly?a
1970 Vincas Mykolaitis-Putinas Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. I. Kostkevi?i?t?, Op. J. Abaronas
1969 I? sen?j? laik? Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. E. Macius
1969 Du k?liniai Re?. V. Staro?as, Scen. aut. R. ?ilinis, V. Staro?as,

G. Skvarnavi?ius, Op. A. Bly?a, A. Janauskas, J. Sesickas

1968 Vienos dienos beie?kant Re?. R. ?ilinis, Scen. aut. V. Bikuli?ius, R. ?ilinis, Op. J. Abaronas
1968 Petras Cvirka Scen. aut. R. ?ilinis, Re?. R. Verba, Op. V. Kostiugovas
1967 ?auksmas Re?. V. Imbrasas, R. ?ilinis, Scen. aut. V. Imbrasas, R. ?ilinis, Op A. Varanka
1967 Starte ? Spartakiada Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis
1966 Trys taktai Re?. A. Grikevi?ius, Scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Baronas
1966 Praeitis ir Mes Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Bly?a
1966 Beld?iasi 66-ieji Re?. ir scen. aut. R. ?ilinis, Op. A. Bly?a
1965?1967 Taryb? Lietuva Red. R. ?ilinis

Apdovanojimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Ordino ?U? nuopelnus Lietuvai“ Riterio kry?ius (2007 m.)
  • Lietuvos Respublikos Vyriausyb?s meno premija (2004 m.)
  • Italijos Tarptautinio olimpinio komiteto sidabro medalis Cortina d’Ampecco (f. "Kur karalien?s auksas?")
  • Budape?to ir Odesos festivali? aukso medaliai (f. "Kur karalien?s auksas?")
  • Alma Ata festivalio Didysis Prizas (f. "Randas")

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ TAPINAS, Laimonas . Lietuvos kinematografininkai. Vilnius, 1986, p. 103;
  2. ↑ PAUK?TYT?, Rasa. ?vertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
  3. ↑ MALCIEN?, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybrai?a. Vilnius, 1974;
  4. ↑ PAUK?TYT?, Rasa. ?vertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
  5. ↑ PAUK?TYT?, Rasa. ?vertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
  6. ↑ MALCIEN?, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybrai?a. Vilnius, 1974
  7. ↑ MACAITIS, Saulius (sud.). Ekrane ir u? ekrano. Vilnius, 1993

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rimtautas_?ilinis&oldid=6717499 "