Richard Stallman

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ri?ardas Stalmanas
angl. Richard Matthew Stallman
Gim? 1953 m. kovo 16 d. (71 metai)
Veikla dar ?inomas kaip RMS yra laisvosios programin?s ?rangos jud?jimo pradininkas, GNU bei Laisvosios Programin?s ?rangos Fondo ?k?r?jas. Taip pat jis yra pripa?intas kompiuteri? ekspertas ( hakeris ), GNU C kompiliatoriaus , GNU Debugger ir GNU Emacs autorius. Suk?r? GNU bendr?j? licencij? .
?ym?s apdovanojimai

1990 : MacArthur Fellowship

Vikiteka Richard Stallman

Richard Matthew Stallman ( Ri?ardas Stalmanas , dar ?inomas kaip RMS ; g. 1953 m. kovo 16 d.) ? laisvosios programin?s ?rangos jud?jimo pradininkas, GNU bei Laisvosios programin?s ?rangos fondo ?k?r?jas. Taip pat jis yra pripa?intas kompiuteri? ekspertas, taip pat vad. ? hakeris “, GNU C kompiliatoriaus , GNU Debugger ir GNU Emacs autorius; GNU bendrosios licencijos k?r?jas, kovotojas prie? programin?s ?rangos patentus , autorini? teisi? i?pl?tim?.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ri?ardui Stalmanui at?jus ? Masa?usetso technologijos institut? (apie 1980 m.), pa?ang?s programuotojai ir kompiuterini? sistem? saugumo ekspertai (? hakeriai “) skatino dalinim?si program? kodu. Jie tai suprato kaip b?tinyb?. Ta?iau v?liau viskas pasikeit?. Buvo linkstama prie nuostatos, kad programin? ?ranga t?ra prek?. Tai ir paskatino Ri?ard? ?kurti GNU . Jis prad?jo pl?sti Emacs redaktori? (kur? anks?iau jau buvo para??s), para?? C kompiliatori?, bei pateik? juos su licencija, kuri skatino dalintis programine ?ranga ir redaguoti kod? laisvai. Ri?ardo tikslas buvo sukurti operacin? sistema , kuri b?t? suderinama su tuo metu populiaria UNIX , ta?iau patogesn? ir, svarbiausia, laisva.

A? gal?jau u?dirbti pinig? kurdamas nuosavybinio kodo programas , ? ra?? R. Stalmanas apie savo apsisprendim?, ? ir galb?t b?ti laimingas programuodamas. Bet a? ?inojau, jog savo karjeros pabaigoje, a? ?velgsiu atgalios matydamas daugyb? met?, praleist? statant sienas ?mon?ms atskirti, ir jausiuosi praleid?s gyvenim?, darydamas ?? pasaul? blogesne vieta, nei buvo. ?is ?mogus i?dr?so pasirinkti kit? keli? ? kurti ir ginti laisv?j? programin? ?rang?.

?odis ?laisva“ Stalmanui rei?kia ne kain?, o laisv? . Laisv? platinti, keisti bei naudoti. B?tent tod?l jis sako: ?a? ra?au ne atvirojo kodo programin? ?rang?, o laisv? programin? ?rang? “, kadangi atvirojo kodo jud?jimui svarbiau materialin? nauda“. Tuo tarpu, pasak Ri?ardo, ?Laisv? yra svarbiausia“. Nors Ri?ardas Stalmanas da?nai apib?dinamas kaip labai konflikti?kas ?mogus, ta?iau apib?dinamas ir kaip nuolankaus charakterio (nors psichologiniam spaudimui pasiduodanti asmenyb? tikrai negal?t? eiti jo dabar einam? pareig?). Pats Ri?ardas teigia, kad ?savo princip? neatsisako d?l joki? prie?as?i?“.

Savo pa?i?ras Ri?ardas apib?dina kaip atitinkan?ias amerikieti?k?j? liberalizm? , kuris, jo nuomone, skiriasi nuo kai kuri? kit? (pavyzd?iui, kanadieti?kos) liberalizmo kryp?i? [1] . Ta?iau kapitalizm? jis supranta tiesiog kaip galimyb? daugeliui u?siimti verslu ir nemano, jog ?iai visuomenei b?tinai reikalinga didel? socialin? nelygyb? ar klasi? hierarchija. Jis taip pat pripa??sta, jog dabartin?je visuomen?je dideliems pasiekimams greta sunkaus darbo reikalinga ir s?km?.

GNU/Linux kontroversija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Operacin? sistem?, paremt? Linux branduoliu , Stalmanas ragina vadinti GNU/Linux, kadangi branduolys t?ra viena i? sistemos dali?; o daugelis kit?, pasak jo, buvo sukurta GNU projekto.

GNU bendroji licencija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

GNU GPL n?ra ?geras vaikinas“. Ji sako ?ne“ kai kuriems dalykams, kuriuos kartkart?m ?mon?s nori daryti. J? kurdamas Ri?ardas man?, jog, norint k? nors pasaulyje nuveikti, vien idealizmo negana ? reikalingas metodas, kur? pasitelkus galima pasiekti tiksl?, o b?tin? laisvi? apsaugojimas visuomet susij?s su jas atiman?i? veiksm? apribojimu. Tod?l ?i? licencij? turin?io kodo negalima ?traukti ? u?dar? projekt?. Taip laisvosios ?rangos k?r?jai remia vienas kit? ir neremia nuosavybini? alternatyv?. ?ie gerai apgalvoti apribojimai nesutrukd? licencijai tapti viena populiariausi? pasaulyje.

Apdovanojimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • 1990 : MacArthur Fellowship
  • 1991 : ACM Grace Murray Hopper apdovanojimas ?U? pionieri?k? darb? su… Emacs
  • 1998 : EFF pioneriaus apdovanojimas
  • 2001 : Takeda apdovanojimas (武田?究??賞)

Nuorodos, ?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo