Ren? Magritas
(
pranc.
Rene Francois Ghislain Magritte
,
1898
m.
lapkri?io 21
d. ?
1967
m.
rugpj??io 15
d.) ?
XX a. belg?
dailininkas
siurrealistas
.
Savo k?riniuose Ren? Magritas vaizdavo kasdienius objektus jiems svetimoje aplinkoje. Dailinink? ypa? domino tikrov?s ir atvaizdo problema.
Ren? Magritas gim? 1898 m.
lapkri?io 21
d.
Lesinio
mieste
Belgijoje
. Buvo vyriausias ?eimoje i? trij? s?n?. Jaunyst? praleido
?arlerua
.
1910
m. prad?jo mokytis pie?imo. Jo motina baig? gyvenim? savi?udybe, kai Ren? buvo 13 met?. 1916 ? 1918 m. R. Magritas su pertraukomis mok?si Karali?kojoje vaizduojam?j? men? akademijoje
Briuselyje
. 1920 m. pirm? kart? jo paveikslai eksponuoti Briuselio Dail?s centre. 1921 m. R. Magritas atliko karin? tarnyb?, po to trumpai dirbo dizaineriu tapet? gamykloje, susipa?ino su Briuselio avangardist? aplinka. 1922 m. pamat?
Giorgio de Chirico
paveikslo ?Meil?s daina“ reprodukcij?, kuri j? paveik?. Dailininkas tap? paveikslus, ?takotus to meto modernistini? dail?s srovi?: kubizmo, metafizin?s tapybos. 1922 m. R. Magritas ved? Georgette Berger, pa??stam? i? vaikyst?s. 1923 m. jo k?riniai eksponuoti Karali?kojo meninink? ratelio parodoje Antverpene kartu su
Lyonel Feininger
,
El Lissitzky
,
Laszlo Moholy-Nagy
ir
Paul Joostens
k?riniais.
1925
m. Ren? nutap? pirm?j? surrealistin? paveiksl? ?Pasiklyd?s ?ok?jus“ (
Le jockey perdu
) ir sutiko belg? siurrealist? poet? E. I. T. Mesens, kuris tapo ilgame?iu draugu ir bendra?ygiu. 1927 m. ?vyko pirmoji R. Magrito personalin? paroda Kentauro galerijoje Briuselyje, kuri kritik? buvo ?vertinta nepalankiai.
1927 m. R. Magritas persik?l? ? Pranc?zij?, apsistojo
Le Per? prie Marnos
vietov?je netoli
Pary?iaus
, kuriame susipa?ino su siurrealist? grup?s nariais:
Jean Arp
,
Andre Breton
,
Salvador Dali
,
Paul Eluard
ir
Joan Miro
. 1928 m. R. Magritas eksponavo siurrealist? parodoje Goemans galerijoje Pary?iuje. Siurrealist? grup?s lyderis Pary?iuje
Andr? Bretonas
buvo antikataliki?k? pa?i?r? ir kai R. Magrito ?mona at?jo ? meninink? susirinkim? su auksiniu kry?iumi, paliktu jos ?eimos ? tarp meninink? ?vyko kivir?as. 1930 m. R. Magritas gr??o ? Belgij?, kur v?liau sunaikino visus Pary?iaus periodo atsiminimo daiktus vos nepadegdamas savo namo. Briuselyje dailininkas praleido vis? likus? savo gyvenim?, prad?jo vesti pabr??tinai
bur?ua
gyvenimo b?d?. 1933 m. ?vyko jo personalin?
paroda
Briuselio vaizduojam?j? men? r?muose. 1936 m. dailininko k?ryboje ?vyko pasikeitimas, kur? jis paai?kino taip: ?
vien? nakt? a? atsibudau nakt? kambaryje, kuriame buvo narvelis su miegan?iu pauk?teliu, ta?iau per klaid? a? narvelyje pama?iau kiau?in? ... ir buvau ?okiruotas ?iuo susijusiu ry?iu tarp objekt?: narvelio ir kiau?inio, kai anks?iau a? band?iau i?reik?ti ?? ?ok? tapydamas tarpusavyje nesusijusius objektus
“.
1936 m. ?vyko pirmoji R. Magrito personalin? paroda
JAV
, Julien Levy galerijoje Niujorke ir 1938 m. ? Anglijoje, Londono galerijoje. 1936 m. R. Magrito k?riniai eksponuoti bendroje dadaist? ir siurrealist? parodoje
Niujorko ?iuolaikinio meno muziejuje
.
Antrojo pasaulinio karo
metu R. Magritas prad?jo eksperimentuoti dail?je ?traukdamas impresionistin?s dail?s motyvus, ypa? atliepian?ius
O Renuaro
dail?. Tai paai?kino taip: ?
prie? kar? savo tapyba i?rei?kiau nerim?, ta?iau karo metai mane i?mok?, kad svarbiausia yra i?reik?ti ?aves?. A? gyvenu labai bjauriame pasaulyje
“. 1947 m. R. Magrito k?ryboje ?vyko dar vienas trumpas pasikeitimas, kai jis prad?jo kurti kvailai ir negrabiai nupie?tais atrodan?ius k?rinius, kurie suk?l? skandal? 1948 m. parodoje Pary?iuje. Po to dailininkas k?r? ikikarine siurrealistine maniera. 1965 m. ?vyko jo retrospektyvin? paroda
Niujorko ?iuolaikinio meno muziejuje
, ta proga dailininkas apsilank?
JAV
. 1951-53 m. dailininkas k?r? monumentali?j? sien? tapyb?
kazino
Knok?
mieste. Ren? Magritas mir? nuo kasos
v??io
1967
m.
rugpj??io 15
d., palaidotas Briuselyje. Name, kuriame gyveno R. Magritas su ?mona, ?steigtas Ren? Magrito memorialinis muziejus. Stambi dailininko k?rini? kolekcija sukaupta 2009 m. atsidariusiame R. Magrito muziejuje, kuris yra
Belgijos karali?k?j? dail?s muziej?
dalis Briuselyje.
|
|