Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raudonieji khmerai
?
Kambod?os
karinis komunist? jud?jimas, ?kurtas 1968 m. Nari? skai?ius buvo apie 30 t?kst. ?moni?. I?populiar?jo po 1970 m. amerikie?i? ?siver?imo (siekiant suduoti sm?g? i? u?nugario
Ho ?i Mino
kariuomenei). Daugiausiai jud?jim? sudar? 12?15 met? vaikai, kurie prarado t?vus ir neapkent? miestie?i? kaip ?amerikie?i? pagalbinink?“.
1975 m.
partizanai
u??m? valstyb?s sostin?
Pnompen?
ir ?ved? diktat?r?. To pasekm?s ?
Mirties laukuose
nu?udyta 1?3 milijonai ?moni? ? tikslius duomenis sunku nustatyti, nes nebuvo vykdoma sura?ym?. Buvo u?draustas
ra?tas
,
pinigai
, u?sienio
kalbos
. Visas
valstyb?s
?kis buvo pertvarkytas ?
?em?s ?kio
komunas su 18?20 val. darbo diena. Mirtis gr?s? u? ma?iausius nusi?engimus, tarp j? ? ir sunkiai suprantamus (pvz., vaiko pagimdymas be
komunos
vadovyb?s leidimo). Kambod?a (pervadinta ? Demokratin? Kampu?ij?) buvo beveik izoliuota nuo i?orinio pasaulio, kontaktus palaik? tik su
Kinija
ir
Jugoslavija
. Net valstyb?s vadov? vardai ir portretai (
Pol Poto
, Ieng Sario ir Khiey Samfairio) buvo laikomi paslaptimi nuo liaudies.
D?l nemok?i?kos ekonomin?s politikos valstyb?s ?kis ?lugo. Biud?etui papildyti buvo prad?tas karas su
Vietnamu
. Bet
vietnamie?iai
lengvai apsigyn? ir per?jo ? puolim?, be to, ? j? pus? pereidavo didel?s Raudon?j? khmer? grupuot?s. Vienas i? buvusi? auk?t? polpotinink? Heng Samrinas prad?jo vadovauti provietnamieti?kai vyriausybei.
Po vald?ios praradimo d?l kovos su vietnamie?iais Raudonieji khmerai kariavo prie? Heng Samrino ir Hun Seno vyriausyb?. Jud?jim? palaik?
JAV
, kuri j? laik? atsvara Vietnamui. Raudonieji khmerai JAV tiek?
brangakmenius
, o JAV Raudoniesiems khmerams ? ginklus. Garsus amerikie?i? intelektualas
Nоаmas Chоmskis
kalb?damas
?iniasklaidai
tvirtino, kad prane?imai apie masines ?mog?udystes yra ne kas kita, kaip bandymas u?maskuoti amerikie?i? ?vykdytas taiki? gyventoj? ?mog?udystes Kambod?oje prie? ateinant ? vald?i? Pol Potui.
1998 m. po Pol Poto mirties jud?jimas degradavo. I? formalaus jud?jimo lyderio K. Samfano atimta faktin? vald?ia, jis apsigyveno atsiskyr?s. Vienas i? Raudon?j? khmer? lyderi? Iengas Sari pasira?? susitaikym? su Kambod?os vyriausybe, kuri leido jam kontroliuoti vakarines valstyb?s sienas.
[reikalingas ?altinis]
Paskutinis radikalus karo vadas buvo are?tuotas 2000 m. kovo m?nes?. 2000?2005 m. atgautos paskutin?s Raudon?j? khmer? kontroliuotos teritorijos. 2007 m. Raudon?j? khmer? liekanos buvo fiksuojamos tik Patanakirio ir Styngtraengo rajonuose
[1]
.
2006 m.
liepos 21
d. mir? paskutinis Raudon?j? khmer? vadas Ta Mokas. Apie nauj? jud?jimo vadovyb? nieko ne?inoma.
