Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaul? ?iulpai
?
kaul?
sudedamoji dalis. Jie skirstomi ? raudonuosius (
lot.
medula ossium rubra
) ir geltonuosius (
lot.
medulla osium flava
). Raudonieji kaul? ?iulpai gamina
kraujo
l?steles
eritrocitus, kurie po organizm? i?ne?ioja deguon?. Prie? patekdami i? kaul? ?iulp? ? krauj? raudonieji kraujo k?neliai netenka branduoli? ir susintetina hemoglobin?.
Kuo
organizmas
jaunesnis, tuo raudon?j?
kaul?
?iulp? yra daugiau. Kaul? ?iulpai yra plok??iuosiuose ir ilg?j? kaul? galuose, kaukol?je, ?onkauliuose, stuburo slanksteliuose jie u?pildo akyt?j? kaulo dal?. Geltonieji kaul? ?iulpai u?pildo vamzdini? kaul? ertmes.
Raudonieji kaul? ?iulpai tai
limfoidiniai organai
, kuriuose vyksta
kraujo
l?steli?
gamyba. Raudon? spalv? jiems suteikia gausus
kraujagysli?
tinklas. Sudaryti i?
jungiamojo audinio
. Suaugusio ?mogaus raudonieji kaul? ?iulpai sveria ma?daug 1,8 kg. Kaul? ?iulpai vidutini?kai sudaro 4% ?mogaus k?no mas?s. Senstant, kaul? ?iulp? ma??ja. ?mogaus eritrocitai yra gaminami kaul? ?iulp? branduoliuose, ilg?j? kaul? galvose. Per par? jie kraujodaros b?du pagamina apie 500 milijard? kraujo l?steli?.
I?kart po gimimo, visi ?mogaus kaul? ?iulpai yra raudonieji. Augant, vis daugiau j? virsta geltonaisiais kaul? ?iulpais. Daugiausia raudon?j? kaul? ?iulp? randama plok??iuosiuose kauluose,
dubenyje
,
kr?tinkaulyje
,
kaukol?je
, ?onkauliuose, slanksteliuose ir ment?se bei kempininiuose epifizini? kaul? gal? audiniuose.
Kaul? ?iulp? persodinimas yra pla?iai naudojamas ?iuolaikin?je medicinoje. ?prasta kaul? ?iulp? architekt?ra gali b?ti pa?eista ?vairi? lig?, pavyzd?iui, mielomos,
tuberkulioz?s
ar
leukemijos
. Kaul? ?iulp? patologin? analiz? atliekama biopsijos b?du i?gavus kaul? ?iulp? pavyzd?i?. Aptikus patologij?, vykdomas persodinimas, kurio metu i? tinkamo donoro kaul? ?iulp? i?gaunamos kamienin?s l?stel?s. ?i proced?ra yra minimaliai invazin? donorui, tod?l reabilitacijai, priklausomai nuo paciento sveikatos, pakanka 1?2 dien?.