Grigorijus Jefimovi?ius Rasputinas
(
Григорий Ефимович Распутин
; apie
1869
sausio 21
d. ?
1916
m.
gruod?io 30
d.) ? rus? valstietis ir mistikas, kurio geb?jimai pagerinti
Rusijos
caro
Nikolajaus II
s?naus Aleksejaus sveikatos b?kl? (jis sirgo
hemofilija
) suteik? galimyb? daryti didel? ?tak? caro ?eimai (ypa? imperatorei Aleksandrai) ir dvarui. G. Rasputinas fakti?kai buvo caro ?eimos favoritas
[1]
.
Grigorijus Rasputinas su caro ?eima ir guvernante
Gana daug G. Rasputino biografijos detali? spar?iai diskutuojamos ir n?ra tiksliai ?inomos, yra daug kontroversij?. Tiksli mistiko gimimo data irgi n?ra ?inoma, skirtingi biografai nurodo labai ?vairiai. Labiausiai tik?tina, kad jis bus gim?s tarp 1863 ir 1873 met?. Gim? kaip Grigorijus Jefimovi?ius Novychas (
Григорий Ефимович Новых
) Pokrovskoj?s kaime netoli
Tiumen?s
(tuometin?je
Tobolsko
gubernijoje,
Sibire
).
Nors ir lank?s mokykl?, Grigorijus Novychas buvo bera?tis, ta?iau pasi?ym?jo dideliu palaidumu ir i?tvirkimu, tod?l jis ?m? vadintis Rasputinu (
rus.
распутный
? palaidas, i?tvirk?s). 18 met? atsivert? ? religij? ir galiausiai nu?jo ? Verchoturjes vienuolyn? (
Верхотурский монастырь
), kuriame ?sitrauk? ? flagelant? (save plakan?i?,
rus.
хлысты
)
sekt?
. V?liau jis sutiko ?vent?j? Makarij?, kuris tur?jo didel?s ?takos G. Rasputino pa?i?roms. G. Rasputino manymu, flagelant? doktrinos esm? ? kad ??vent?j? beaistryb?“, lemian?i? artum? prie
Dievo
, galima pasiekti tik tuomet, kai po ilg? i?tvirkavimo par? apima lytinis (seksualinis) nuovargis. Taigi Rasputinas netapo vienuoliu. Jis sugr??o ? gimt?j? Pokrovskoj?s kaim?, kur 1889 m. ved? Proskovij? Fiodorovn? ir su ja susilauk? 3 vaik? (dar vienas G. Rasputino vaikas buvo ne jos). Ta?iau santuoka nesustabd? G. Rasputino ? jis ir toliau keliavo, 1901 m. kaim? paliko kaip piligrimas (
rus.
странник
), buvo
Atono
kalno vienuolyne
Graikijoje
, aplank?
Jeruzal?
, o gyveno i? valstie?i? gaudamas maisto ir reikmen?. Palaipsniui jis ?gavo stareco (
rus.
старец
? save skelbiantis ?ventuoju) reputacij?, kadangi geb?jo gydyti ligonius ir numatyti ateit?.
Po ilg? klajoni? G. Rasputinas 1903 m. atvyko ?
Sankt Peterburg?
, kur j? sutiko Sankt Peterburgo religin?s akademijos inspektorius Teofanas ir
Saratovo
vyskupas Hermogenas. Tuo metu caro dvare irgi ?m? populiar?ti
mistika
ir
okultizmas
, tod?l G. Rasputinas ? susiv?l?s netvarkingas ir purvinas keliauninkas su ?iban?iomis akimis ir tariamai turintis ypating? gydymo gali? ? buvo gana ?iltai sutiktas. 1905 m. jis buvo pristatytas caro ?eimai, o 1908 m.
Nikolajus II
su ?mona pakviet? ? caro r?mus d?l to, kad carai?iui Aleksejui (jauniausiam caro ?eimos vaikui) pa?m?jo
hemofilija
(kuri? jis paveld?jo i? savo prosenel?s karalien?s
Viktorijos
) ir prasid?jo kraujavimo protr?kis. G. Rasputinui pavyko suma?inti carai?io kan?ias (gali b?ti, kad
hipnoz?s
b?du), o i?vykdamas i? r?m? jis ?sp?jo t?vus, kad tiek carai?io, tiek ir visos dinastijos likimas neat?aukiamai priklaus?s nuo paties G. Rasputino; nuo tada, manoma, prasid?jo de?imtmetis, kai G. Rasputinas tur?jo daug ?takos caro ?eimai ir valstyb?s reikalams.
Prie? caro ?eim? G. Rasputinas steng?si atrodyti kuklus ir ?ventas valstietis. Ta?iau u? dvaro r?m? jis sugr??davo ? i?tvirkus? ir palaid? gyvenim?. Pamokslaudamas, kad fizinis s?lytis su juo tur?s valant? ir gydant? poveik?, jis prisiviliodav?s daug meilu?i? ir net gundydav?s kilmingas moteris. Kai ?itoks G. Rasputino elgesys tapo ?inomas pa?iam carui, pastarasis atsisak? tik?ti tokiomis kalbomis ir vis dar buvo ?sitikin?s, kad G. Rasputinas yra tiesiog ?ventasis, o tuos, kurie kaltino G. Rasputin? ar pasakodavo apie jo negra?? elges?, i?si?sdavo ? tolimus ?alies regionus arba visi?kai atimdavo svarbias pozicijas, kurias jie u?imdavo.
1911 m. G. Rasputino elgesys tapo masiniu skandalu. Tuometinis premjeras
P. Stolypinas
carui nusiunt? ataskait? apie G. Rasputino elges?, ir nors caras i?vijo G. Rasputin? i? r?m?, ta?iau po keli? m?nesi? carien? Aleksandra j? v?l sugr??ino.
Nikolajus II
, nenor?damas pakenkti savo ?monai ir s?nui, kuriems G. Rasputinas tur?jo akivaizd?iai teigiam? poveik?, nusprend? nekreipti d?mesio ? pasakojimus apie b?tus ir neb?tus G. Rasputino darbus ir jo reputacij? liaudyje.
Vald?ios caro r?muose vir??n? G. Rasputinas pasiek? po 1915 met?.
I pasaulinio karo
metu caras ?m?si asmeni?kai vadovauti savo armijai (1915 m. rugs?jis), nu?jo su kariuomene ? front?, o ?mon? Aleksandr? paliko tvarkyti ?alies vidaus reikal?, tuo tarpu kai G. Rasputinas buvo pagrindinis jos patar?jas. Jis susitikdavo su ba?ny?ios hierarchais, parinkdavo ministrus (neretai ? stokojan?ius kompetencijos oportunistus), jo sprendimai kartais neigiamai atsiliepdavo ir karo prasme. Nors G. Rasputinas ir nepalaik? jokios politin?s partijos ar grupuot?s, jis buvo ar?ioje opozicijoje bet kam, kas prie?inosi autokratijai ar jo sprendimams.
Iki 1916 m. buvo bandyta kaip nors apsaugoti Rusij? nuo G. Rasputino, kaip nors j? pa?alinti. Gal? gale, ultrakonservatori? grup?, kuriai priklaus? ir princas Feliksas Jusupovas (caro dukter??ios vyras), Vladimiras Puri?kevi?ius (
d?mos
narys) ir didysis kunigaik?tis Dmitrijus Pavlovi?ius (caro pusbrolis), ?m?si suokalbio siekdami pa?alinti G. Rasputin? ir i?gelb?ti monarchij? nuo tolesnio skandalo. Gruod?io 29-30 d. (senuoju stiliumi ? gruod?io 16-17 d.) nakt? F. Jusupovas pasikviet? G. Rasputin? ? savo namus, kuriuose j? vai?ino u?nuodytais pyragai?iais ir vynu. Nepaisant nuod?, G. Rasputinas nemir?, tod?l ?t???s F. Jusupovas ? j? ?ov?. Nors G. Rasputinas ir nukrito, ta?iau paskui jis sugeb?jo pab?gti ? dvaro kiem?, kur V. Puri?kevi?ius v?l j? pa?ov?. Tuomet ?udikai j? suri?o ir ?met? ? ant
Nevos
ledo buvusi? eket?, kur G. Rasputinas galiausiai mir? pask?sdamas.
?i ?mog?udyst? tik pastiprino carien?s Aleksandros princip? i?laikyti autokratin? valdym?, ta?iau po keli? savai?i? revoliucija monarchij? nuvert?.