Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Silicio
kristalai yra da?niausiai naudojama puslaidininkin? med?iaga mikroelektronikoje.
Puslaidininkiai
?
med?iagos
, kuri? elektrinis laidumas yra tarp
metal?
ir
dielektrik?
. Esant ypa? ?emai temperat?rai (0 K), visos puslaidininkio med?iagos jungtys u?pildytos ir laisv?j? kr?vinink? n?ra. ?ildant ar ap?vie?iant puslaidinink? elektromagnetine spinduliuote, jame atsiranda laisv?j? elektron? ir skyli? (viet?, i? kuri? yra i?l?k?
elektronai
, ir kuri?
kr?vis
yra teigiamas). Energija, d?l kurios puslaidininkyje atsiranda laisv?j? kr?vinink?, vadinama
aktyvacijos energija
.
Gryn? puslaidinink? ?jungus ?
elektros srov?s
grandin?, laisvieji elektronai juda prie?
lauko
krypt?, o skyl?s ? lauko kryptimi. Toks laidumas vadinamas
savituoju
. Kuo didesn? temperat?ra, tuo didesnis puslaidininkio laidumas ir ma?esn?
var?a
.
Puslaidininki? kr?vinink? koncentracija kei?iama ? juos dedant priemai??, kuri?
atomai
ir
jonai
i?sid?sto gardel?s mazguose ir yra papildomi elektron? ?altiniai. Elektroninis priemai?inis laidumas vadinamas
n
tipo laidumu
(jei ?terpiamos donorin?s med?iagos) arba
p
tipo laidumu
(jei ?terpiamos akceptorin?s med?iagos).
Puslaidininki? fizikos pradininkas
Lietuvoje
buvo akademikas
Povilas Brazd?i?nas
, prad?j?s ?iuos darbus
1950
m.
Vilniaus universitete
.
[1]
- ↑
TARASONIS, Vytautas.
Fizika: vadov?lis XI?XII klasei .
Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidykla, 1995, 145 p.
ISBN 5-420-00253-1
.