Puslaidininkiai  ? med?iagos , kuri? elektrinis laidumas yra tarp metal? ir dielektrik? . Esant ypa? ?emai temperat?rai (0 K), visos puslaidininkio med?iagos jungtys u?pildytos ir laisv?j? kr?vinink? n?ra. ?ildant ar ap?vie?iant puslaidinink? elektromagnetine spinduliuote, jame atsiranda laisv?j? elektron? ir skyli? (viet?, i? kuri? yra i?l?k? elektronai , ir kuri? kr?vis yra teigiamas). Energija, d?l kurios puslaidininkyje atsiranda laisv?j? kr?vinink?, vadinama aktyvacijos energija .

Gryn? puslaidinink? ?jungus ? elektros srov?s grandin?, laisvieji elektronai juda prie? lauko krypt?, o skyl?s ? lauko kryptimi. Toks laidumas vadinamas savituoju . Kuo didesn? temperat?ra, tuo didesnis puslaidininkio laidumas ir ma?esn? var?a .

Puslaidininki? kr?vinink? koncentracija kei?iama ? juos dedant priemai??, kuri? atomai ir jonai i?sid?sto gardel?s mazguose ir yra papildomi elektron? ?altiniai. Elektroninis priemai?inis laidumas vadinamas n tipo laidumu (jei ?terpiamos donorin?s med?iagos) arba p tipo laidumu (jei ?terpiamos akceptorin?s med?iagos).

Puslaidininki? tyrimai Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Puslaidininki? fizikos pradininkas Lietuvoje buvo akademikas Povilas Brazd?i?nas , prad?j?s ?iuos darbus 1950  m. Vilniaus universitete . ^[1]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Puslaidininkis ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Puslaidininkis prietaisas

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis apie fizik? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.