Pusdykum? ? aridinio klimato kra?t? land?aftas , kuris turi gana ret? augalij?. ^[1] Vidutini? platum? juostose pusdykum?s yra tarp stepi? ir dykum? , tropin?se ? tarp savan? ir dykum?.

Pusdykum?s susidaro sauso ?emyninio klimato kra?tuose, kur krituli? i?krinta ma?iau, nei gali i?garuoti. Pagal substrat? skirstomos ? uoling?sias, sm?ling?sias, ?virg?ding?sias ir liosing?sias. B?dingas stiprus d?l?jimas ir denudacija . D?l?jimo produktai (druskos ir kt.) ne i?plaunami, o kaupiasi dirvoje . Dirvo?emiai ? ?viesiai ka?toniniai, rud?emiai , pilk?emiai , da?nai ?drusk?j?; humuso juose n?ra daug (2?4 %).

Apaug? 30?40 % pusdykumi? pavir?iaus ploto. Daugiausiai auga ?ol?s , puskr?miai , kr?mai , med?i? pasitaiko retai. Augalai prisitaiko tiek prie sausros, tiek prie ?al?io. Dauguma j? 2?3 m?nesius vegetuoja , yra plaukuoti, dygliuoti, apsitrauk? va?kin?mis apna?omis, kai kurie ( sukulentai ) turi storus, m?singus stiebus arba lapus. Vieni pusdykumi? augalai vandens garina ma?ai, kiti kaupia druskas. Gausu efemer? , pagalv?lini? form?. Augmenija ?vairiose vietose labai skirtinga, ji priklauso nuo mikroreljefo, dirvo?emio sud?ties ir dr?gm?s kiekio. Pavyzd?iui, druskinguose, sausuose dirvo?emiuose dominuoja burnotini? ?eimos augalai ( kochija , drusk? , baland?n? ), dr?gnesniuose ? kie?iai , a?uot?s , migl?s , kai kurios erai?ino r??ys, auga kai kurios tuopos , ?ilkmed?io , akacijos r??ys.

I? gyv?n? paplit? grau?ikai ( starai , ?okliai , ?iurk?nai ), pl??r?nai ( korsakas ), daug ropli? ( v??liai ). Da?niausiai gyv?nai aktyv?s nakt?, smulkieji nuolat gyvena podirvyje, kiti turi itin ilgas kojas. ^[2]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]