Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plebsas
(
lot.
plebs
, liaudis) ?
senov?s Romos
nekilming?,
patricij?
privilegij? neturin?i? pilie?i? klas?, did?ioji gyventoj? dalis. Plebsui priklausantis asmuo vadinamas
pleb?jumi
(
lot.
plebeius
). ?iuo metu terminas daugiausiai naudojamas apib?dinti ?emesn?s ar ?emiausios turtin?s klas?s, neturtingus gyventojus, ta?iau senov?s Romos laikais pleb?jai gal?jo b?ti ir turtingi bei ?takingi, tiesiog nekilmingi ir nepriklausantys patricij? klasei.
Pleb?j? atsiradimo aplinkyb?s ir tikslus laikotarpis n?ra ?inomas.
Romos Karalyst?s
laikais visuomen?s susiskirstymas ? pleb?jus ir patricijus dar nebuvo ry?kus. Pirm?j? karali? valdymo metu visi Romos pilie?iai buvo vadinami patricijais. Rom?nams nukariavus
lotynus
, daug j? apsigyveno Romoje. Manoma, kad lotynai ir buvo pirmieji pleb?jai ? Romos gyventojai ir pilie?iai, ta?iau turintys ribotas teises (negal?jo gauti joki? auk?tesni? religini? ar politini? pareig?, naudotis visuomenin?mis ?em?mis).
Dvylikos lenteli? ?statymai
u?draud? vedybas tarp patricij? ir pleb?j?, nors
445 m. pr. m. e.
jos buvo ?teisintos
Lex Canuleia
?statymu. Ta?iau turtingesni pleb?jai gal?jo tarnauti armijoje ir i?kilti iki karini? trib?n?.
287 m. pr. m. e.
beveik du ?imtme?ius trukusi pleb?j? ir patricij? kova pasibaig? formaliu lygi? teisi? pleb?jams suteikimu. Pleb?jai tur?jo savo organizacijas (
pleb?j? taryba
) ir savo atstovus vald?ioje (
pleb?j? trib?nas
,
pleb?j? edilas
). Pleb?j? trib?nas
senate
net tur?jo
veto teis?
. Galingiausias neformalus pleb?j? ginklas kovoje d?l teisi? buvo vadinamas
secessio plebis
? tiesiog masinis i?vykimas i? Romos, paliekant patricijus tvarkytis vienus. Kadangi pleb?jai sudar? miesto daugum?, nuo j? priklaus? apr?pinimas maistu bei kitais resursais, likti be j? auk?tuomen?s ma?uma negal?jo. Sulyginus teises, pleb?jaus terminas rei?k? jau pilnateis?, ta?iau tik nekilming? Romos piliet?.
Dar v?liau turtingesni pleb?jai tapdavo senatoriais, pasiekdavo didel?s politin?s ?takos, padarydavo karjer?. ?takingiausieji pleb?jai susiliejo su patricijais ir sudar? nauj? privilegijuot? u?dar? visuomen?s grup? ?
nobilitet?
. Bent vienas edil? teisi?kai prival?jo b?ti renkamas i? pleb?j? tarpo. Nuo pirmojo am?iaus prie? m?s? er?, didel? senato dalis jau buvo tik pleb?j? kilm?s, ir v?liau pama?u i?mir?tant senoms, kilmingoms ?eimoms pleb?j? politiniame gyvenime vis daug?jo.
