Plastikas , plastmas? ( gr. plast?s ? lipdantis ) ? polimerin? med?iaga, i? kurios gaminiai formuojami, kai ji yra plasti?ka (da?niausiai 160?250 °C temperat?roje ). ^[1]

Plastiko sud?tyje, be polimero gali b?ti ingredient?. Plastikas turi polimero, i? kurio jis sudarytas, pavadinim?, pvz., polietilenas , polistirenas , poliamidas ; kai kurie plastikai pavadinim? yra gav? pagal b?ding? savyb? arba ingredient?, pvz., put? polistirenas , plastikatas , tekstolitas .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirm?j? plastik? ? celiulioid? ? pagamino 1869  m. D?. Hajatas ( John Wesley Hyatt ) (JAV).

• 1907  m. buvo pagamintas bakelitas .
• 1913  m. ? karbolitas, (fenolio formaldehido plastikas)
• 1926  m. prad?tas gaminti polivinilo chloridas.
• 1930  m. pagamintas polistirolas.
• 1937  m. prad?ti gaminti poliamidai.

Plastik? skirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal polimero gavimo b?d? plastikai skirstomi ?:

• polimerizacinius (pvz., polietilenas, polistirolas, polivinilo chloridas )
• polikondensacinius (pvz., fenolio plastikas , aminoplastikas )

Pagal technologines savybes plastikai skirstomi ?:

• termoplastikus
• reaktoplastikus

Ir termoplastikai, ir reaktoplastikai kaitinami sumink?t?ja ir tada i? j? formuojamas gaminys; bet termoplastikai sukiet?ja tik atau?? (ir tada juos galima i? naujo formuoti), o reaktoplastikai negr??tamai sukiet?ja, tebeb?dami kar?ti (juose ?vyksta chemin? reakcija ). Reaktoplastikai presuojami kar?tose formose, o termoplastikai formuojami slegiant ? ?altas formas, perdirbami ekstruzijos , p?timo b?du, vakuuminiu ir pneumatiniu formavimu.

Plastik? savyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Plastik? savyb?s priklauso daugiausia nuo polimero savybi? (jos yra labai ?vairios), bet jas i? dalies galima pakeisti, chemi?kai modifikuojant polimerus, sudarant j? mi?inius, pridedant u?pild?, plastifikatori? (didina plasti?kum?), stabilizatori? (saugo nuo oksidacijos perdirbant ir l?tina sen?jim? eksploatuojant), da?? , antistatik? (neleid?ia ?sielektrinti), antipiren? (suma?ina degum?).

Polimeras modifikuojamas, sintez?s metu pridedant nedidel? kiek? kito monomero, apdorojant jau susintetint? polimer? reagentais , kurie pakei?ia jo makromolekuli? sandar?, arba ?dedant aktyvi? pried?, kurie plastiko perdirbimo metu reaguoja su polimeru.

Dauguma plastik? (aminoplastikai, fenolio plastikai ir dar kai kurie) b?na tik su u?pildais. U?pildai, ypa? pluo?tiniai ( stiklo , angli? pluo?tas), padidina plastiko stiprum?, mineraliniai ? atsparum? kaitrai, kietum?.

Da?nai plastikas su u?pildu turi specifin? pavadinim?, pvz., asbestiniai plastikai, stiklaplastis , getinaksas (u?pildas ? popierius ), tekstolitas (u?pildas ? audeklas ), medienos plastikai.

Sluoksniuot?j? plastik? u?pildas (pvz., popieriaus lak?tai) n?ra tolygiai pasiskirst? po vis? plastik? t?r?, tod?l ?ie plastikai yra anizotropi?ki.

Paprastai plastikai nelaid?s elektrai, blogi ?ilumos laidininkai , chemi?kai atspar?s, nekenksmingi sveikatai .

Da?niausiai vartojam? termoplastik? mink?t?jimo temperat?ra yra <130 °C. Kai kurie plastikai ( fenilonas , silicio organiniai polimerai) atspar?s iki 400?500 °C. Tankis 830?2200 kg/m³, akyt?j? plastik? 10?800 kg/m³.

Plastikas turi ir savit? savybi?: fluoroplastas?4 chemi?kai inerti?kas (iki 327 °C neveikia r?g?tys , ?armai , tirpikliai , naftos produktai), labai geras dielektrikas, poliuretanas ir poliamidai labai atspar?s dilimui, polikarbonatas ir orientuoti stiklaplas?iai labai atspar?s sm?giams (sm?ginis t?sumas >120 kJ/m²), orientuoti armuoti angli? ir boro pluo?tu plastikai stipr?s (stiprumas tempiant 1500?2240 MPa) ir stand?s (tamprumo modulis iki 252 000 MPa).

Plastiko vartojimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Plastikas pla?iai vartojamas d?l ?aliavos pigumo, ger? savybi? ir ypa? d?l paprasto gamini? formavimo, kuris nepriklauso nuo formos sud?tingumo ir trunka 0,2?5 min. Be to, perdirbim? lengva visi?kai automatizuoti, gaminio papildomai apdirbti nereikia (plastiko formavimas yra na?us ir pigus). Plastiko i?vaizda, savyb?s ir perdirbimo ypatumai leid?ia kurti ?vairios formos ir apdailos gaminius. Ekonomi?ka plastikais pakeisti metalus automobili?, prietais?, aviacijos ir kitose pramon?s ?akose. Akytieji plastikai gerai izoliuoja ?ilum? ir gars? . I? kai kuri? plastik? gaminami organ? protezai, chirurginiai si?lai ir klijai.

Plastiko poveikis ?mogui ir aplinkai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Atsi?velgiant, sveikatos problem? gausa ir ?vairov? priklauso nuo plastiko tipo, kiek ir kaip greitai organizmas pasisavina kenksmingas med?iagas. Kai kurie plastikai sveikatai problem? nesukelia. Bet keli plastikai gali tur?ti toksini? med?iag? , kurios pama?u kaupiasi organizme riebalinguose audiniuose. Bisfenolis matuojamas ir aptinkamas seil?se arba moters piene . ^{[2] [3]} Dar negimus k?dikiai beveik visi turi bisfenolio ? sako JAV tyrimai. Vaikams augant, kenksmingos med?iagos i?silaiko, su metais kaupiasi.

V??iniai susirgimai yra vis tiriami. Med?iagos, kurios skatina v??ini? l?steli? augim? vis da?niau randamos aplinkoje ir organizme.

Pats bisfenolis nenaudojamas. Jis buvo atrastas medicinos tyrimuose. Pirminiai tyrimai nustat?, kad bisfenolis yra stiprus sintetinis estrogenas ? estrogeno receptorius stimuliuojanti med?iaga. Nutarus, kad bisfenolis netur?s naudos kaip vaistas, po kiek laiko atrasta, kad jis labai reikalingas plastiko mink?tiklis.

Pranc?zijos mokslininkai neseniai nustat?, kad plastikini? maisto pakuo?i? sud?tyje esantis polimeras bisfenolis neigiamai veikia ?arnyno veikl?. Europos komisija u?draud? buteliuk?, skirt? vaik? mitybai su bisfenoliu. Europos Komisija sunerimo, nes bisfenolis, gali sukelti rimtas k?diki? imunin?s sistemos problemas. ?i? med?iag? k?dikiams skirtiems produktams draud?iama naudoti nuo 2011 met?.

Nors tyrimai bisfenolio toksines savybes atrado jau seniai, plastiko gamintojai savaranki?kai neatsisak? nustoti gamybos. Nesutikus, kad kiti ai?kina kas tinkama gaminti, o kas ne, viena plastiko korporacija sugalvojo rezultatus pakreipt savo naudai. Buvo nustatyta, kad tyrimai nebuvo viena?ali?ki. JAV Maisto Saugumo Administracija pripa?ino etikos konfliktus ir prad?jo naujus tyrimus u?tikrinant, kad proceso ?takoti bus negalima. JAV iki ?iol vengia federaliniu lygiu itakoti bisfenolio gamyba, nors Kanada 2010-tais metais sutiko su mokslininkais ir nurod? reguliuoti bisfenolio kiekius buities produktuose.

Ne visos plastikin?s pakuot?s yra nuodingos. Bisfenolio tipo plastikas yra ?enklinamas ?vairiai. JAV jis lengvai atskiriamas, nes kiekvienas plastikinis produktas, nuo maisto, vandens, ir kiti talpos indai turi ?enklus. Produktuose su numeriu 3 arba 7 randama BPA. Jie nurodo koks plastikas naudojamas. Bet konservuotas dar?oves kaip ?irniai ir kitoks maistas bei geriami produktai aliuminiuose induose ne?ymimi. Tai daroma nevengiant tyrim? rezultat?, kad metalas dengtas bisfenoliu i?skiria kenksmingas med?iagas konservuotame maiste bei geriamuose produktuose.

Vaikams ir k?dikiams skirt? ?aisl? gamyboje naudojamas ftalatas pasaulyje yra ?inomas, kaip labai kenksminga med?iaga. Ji sveikat? veikia skirtingai ? skatina apsigimimus , auglius ir kitas problemas. ES ftalatai vaik? ?aisl? gamyboje yra u?drausti, nors JAV tokie produktai vis dar leid?iami.

Naftos produktai ir ?naftos“ plastikai i?lieka gamtoje t?kstan?ius met?. Nors plastikai veikiami saul?s ?viesos , bei oro, pavirsta ma?esn?mis dalimis. Priklausomai, tai gali i?skirti chemines med?iagas . Nauji ?statymai siekia u?drausti arba kiek galima suma?inti bisfenolio gaminius. Kenksmingos plastiko atliekos patekusios ? gruntinius vandenis , sukelia ilgalaik? gr?sm? ekologijai.

Plastiko tar?a ir poveikis stipriai jau?iamas ne tik ?mogaus sveikatai, bet ir gyv?nijos pasauliui. Kasmet per 100 000 pauk??i?, bangini?, ruoni? ir j?ros v??li? u?d?sta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai mai?eliai, bei mil?ini?ko kito plastiko kiekiai atsiduria vandenyne. Dar ?imtai t?kstan?i? j?ros gyv?n? apsinuodija ir apnuodija kitus vandens gyvius valgant plastiko liekanas, kurios vandenyje tampa vis ma?esniais gabal?liais ir supainiojami su maistingais organizmais. ^{[4] [5]}

Plastiko tar?os prevencija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?Elektrolux“ specialist? atlikto tyrimo rezultatai, parod?, jog i? kasmet Europoje i?geriamo 50 mlrd. litr? vandens net 84 proc. suvartojama i? plastikini? buteli?, i? kuri? galima sukrauti kaln?, auk??iu analogi?k? Eifelio bok?tui . Tokio masto tar?a kelia gr?sm? ne tik aplinkai, bet didina ka?tus plastiko gamybai, transportavimui ir perdirbimui.

Taip pat ?i?r?ti ? Tarptautiniai universalieji perdirbimo kodai

Plastik? pavadinim? trumpiniai ir identifikacijos numeriai:

• PET (PETE) ? polietileno tereftalatas (1)
• HDPE  ? didelio tankio polietilenas (2)
• V (PVC) ? polivinilchloridas (3)
• LDPE  ? ma?o tankio polietilenas (4)
• PP ? polipropilenas (5)
• PS ? polisterenas (6)
• OTHER ? plastik? mi?inys arba keli skirtingi sluoksniai (7)

Perdirbimui geriausiai tinka plastiko dirbiniai, kurie pa?ym?ti ?enklais PET (1), HDPE (2), LDPE (4) ir PP (5):

• plastikiniai buteliai;
• pada??, aliejaus, ?amp?no, plovikli? indai;
• ?vairios plastiko pakuot?s.

Produktai ir pakuot?s, pa?ym?ti ?enklu OTHER (7), paprastai yra pagaminti i? keli? skirtingo tipo plastik?, ir yra perdirbami sunkiausiai.

Ma?iausiai kenksmingi yra bioplastikai , gaminami i? atsinaujinan?i? gamtos resurs?. Bioskaid?i? plastik? skilim? skatina mikroorganizmai (tarp j? ? Ideonella sakaiensis ).

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Plastikas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Med?iagos i? plastiko ( angl. )