Pla?taka
Pla?taka
? ranka nuo rie?o, delnas su pir?tais.
Pla?takos griau?ius (
lot.
ossa manus
) sudaro 27 kaulai. Jie skirstomi ?:
Rie?akauliai (
lot.
ossa carpi, s. ossa carpalia
) ? trumpieji kaulai, i?sid?st? dviem eil?mis ? proksimaline ir distaline. Proksimalin?je eil?je, pradedant nuo nyk??io pus?s, guli laivelis (
os scaphoideum
), m?nulis (
os lunatum
), trikampis (
os triquetrum
), o nuo pastarojo ?iek tiek ? delno pus? yra ?irnios (
os pisiforme
). Distalin? eil? ta pa?ia seka sudaro didysis daugiakampis (
os trapezium
), ma?asis daugiakampis (
os trapezoideum
), galvinis kaulas (
os capitatum
), ir kablinis kaulas (
os hamatum
). Visi rie?akauliai sudaryti i? akytosios med?iagos, dengiamos plono stand?ios med?iagos sluoksnio.
- Laivelis
(
os scaphoideum
) yra i?link?s. Jo i?kilimas lygiu s?nariniu pavir?iumi atsikreip?s proksimaliai ir lie?iasi su stipinkaulio rie?iniu s?nariniu pavir?iumi,
facies articuliaris carpalis
, o ?dub?s laukelis atsigr???s ? distalin? rie?akauli? eil? ir lie?iasi su galvinio kaulo galva. Lateraliau ir ? delno pus? nukryp?s laivelio gumbur?lis (
tuberculum ossis scaphoidei
). Jame yra dvi faset?s susiliesti su abiem distalin?s eil?s daugiakampiais.
- M?nulio
(
os lunatum
) distalinis pusm?nulio pavidalo laukelis susineria su galviniu kaulu, o medialine kryptimi jis pereina ? dvi nedideles fasetes, susiliejan?ias su kabliniu kaulu ir trikampiu. Proksimalinis i?kil?s laukelis ?eina ? pat? stipininio rie?o s?nario galvos vidur? ir susineria su stipinkaulio rie?iniu s?nariniu pavir?iumi.
- Trikampis
(
os triquetrum
) proksimalin?je rie?akauli? eil?je guli medialiausiai, ma?ylio pir?to pus?je, ir yra netaisyklingo trisienio formos. ?onin?je jo pus?je yra du susisiekiantys laukeliai jungtis su m?nuliu ir galviniu kaulu, o vidin?je jo pus?je yra ovali faset? ?irniui.
- ?irnis
(
os pisiforme
) s?nariniu laukeliu jungiasi su trikampiu ir yra atsigr???s ? delno pus?. J? galima ap?iuopti ma?ojo pir?to raumen? pakylos pamate. Prie ?irnio tvirtinasi rai??iai, prie jo pasibaigia rie?o alk?nkaulinio lenkiamojo raumens sausgysl?. ?irnis laikomas ?io raumens sausgysl?s sezamoidiniu kaulu.
- Didysis daugiakampis
(
os trapezium
) yra netaisyklingos formos, turi fasetes susinerti su laiveliu ir ma?uoju daugiakampiu, taip pat balno pavidalo laukel?, kuris jungiasi su pirmojo delnakaulio pamato balniniu pavir?iumi. ? delno (palmarin?) pus? nut?sta nery?kus did?iojo daugiakampio gumbur?lis (
tuberculum ossis trapezii
) prie kurio prasideda kai kurie nyk??io pakylos raumenys. Medialin?je gumbur?lio pus?je yra vagel? stipinkaulinio rie?o lenkiamojo raumens sausgyslei.
- Ma?asis daugiakampis
(
os trapezoideum
) yra taip pat netaisyklingos formos ir turi laukelius susinerti su laiveliu, galviniu kaulu, did?iuoju daugiakampiu ir antrojo delnakaulio pamatu.
- Galvinio kaulo
(
os capitatum
) proksimalinis galas i?t?sta ? galv?, ji savo vir??n?je ir ?onuose turi laukelius susinerti su laiveliu, m?nuliu, ma?uoju daugiakampiu ir kabliniu kaulu. Distalinis galas ri?asi su delnakauliais. Kablinio kaulo (
os hamatum
) ? delno pus? nukryp?s kablys (
hamulus ossis hamati
) irgi gl?di ma?ylio pakylos raumen? prad?ioje. Kablinio kaulo pavir?iuose matyti laukeliai susinerti su trikampiu ir galviniu kaulais bei IV?V delnakauliais.
Rie?akauliai delnin?je rie?o pus?je suformuoja pla?i? rie?o vag? (
sulcus carpi
) kuri? i? lateralin?s pus?s riboja did?iojo daugiakampio gumbur?lis, o i? medialin?s ? ?irnis ir kablinio kaulo kablys. ?ia vaga ? deln? eina kai kuri? dilbio lenkiam?j? raumen? sausgysl?s.
Rie?akauliai pradeda kaul?ti tik po gimimo. Anks?iausiai, antr? m?nes?, kaul?jimo centrai pasirodo galviniame ir kabliniame kauluose. V?liau, 2 ? 3 metais, j? atsiranda trikampyje, dar v?liau, 3 ? 6 metais ? m?nulyje, laivelyje ir abiejuose daugiakampiuose. V?liausiai, tarp 8 ir 12 met?, ima kaul?ti ?irnis. Mergai?i? rie?akauli? osifikacija vyksta anks?iau. Pavyzd?iui, mergai?i? ?irnis kaul?ja 9 ? 10 metais, o berniuk? ? 12 metais. I? rie?o rentgenogramos galima spr?sti apie biologin? individo am?i?.
Delnakauliai (
lot.
ossa metacarpi, s. ossa metacarpalia
). Penki (I?V) ma?i ilgieji kaulai delnakauliai sudaro kiet?j? pla?takos vidurin?s dalies, delno, metacarpus, pagrind?. J? dydis ir forma ?iek tiek ?vairuoja, ta?iau visi turi po 3 dalis: delnakaulio pamat? (
basis ossis metacarpi
) k?n? (
corpus ossis metacarpi
) ir galv? (
caput ossis metacarpi
). Masyvesnis pamatas turi s?narinius pavir?ius jungtis vienam su kitu ir su distaline rie?akauli? eile, galva baigiasi s?nariniu lauku susinerti su pamatiniu pir?takauliu, o k?nas yra truput? i?link?s ? pla?takos nugaros pus?.
- I delnakaulis
(
os metacarpi primum
) ? stambiausias, jo pamate matyti balno pavdalo pavir?ius susiberti su rie?o did?iojo daugiakampio tokiu pa?iu pavir?iumi.
- II delnakaulis
(
os metacarpi secundum
) ? pats ilgiausias, jo pamatas giliai ?dub?s susinerti su rie?o ma?uoju daugiakampiu, o i? ?on? yra po laukel?, kuriuo lie?iasi su gretimais delnakauliais. Kiti delnakauliai tolyd?io trump?ja.
- III delnakaulio
(
os metacarpi tertium
) pamatas jungiasi su rie?o galviniu kaulu ir su gretaimais delnakauliais, jo i?orin?je (radialin?je) pus?je ky?o ylin? atauga (
processus styloideus ossis metacarpi tertii
)
- IV delnakaulio
(
os metacarpi quartum
) pamatas viduriniu laukeliu jungiasi su rie?o kablinio kaulo lateraline puse, o ?oniniais laukeliais ? su gretimais delnakauliais. Nuo III delnakaulio jis skiriasi tuo, kad neturi ylin?s ataugos.
- V delnakaulis
(
os metacarpi quintum
) ? pats trumpiausias i? vis? delnakauli?. Jo pamatas jungiasi su rie?o kablinio kaulo medialine puse ir IV delnakauliu, o nugarin?je pus?je turi nery?k? gumbur?l?.
Delnakauli? k?nai pradeda kaul?ti antr? ir tre?i? gemalo raidos m?nes?. Be ?io kaul?jimo centro, kitas centras susiformuoja tik viename gale: II?V delnakauli? ? distalin?je epifiz?je (per antrus gyvenimo metus), o nyk??io ? proksimalin?je epifiz?je, pamate (2-3 metais).
Rankos pir?takauliai (
lot.
ossa digitorum manus, s. phalanges
): rankos nyk?tys (
pollex
), sunertas i? dviej?, o visi kiti pir?tai ? i? trij? pir?takauli?. Tai nedideli ilgieji kaulai, skirstomi ? artimiuosius, arba proksimalinius, pir?takaulius (
phalanx proximalis
), vidurinius (
phalanx media
) ir tolimuosius, arba distalinius, pir?takaulius (
phalanx distalis
). Pir?takauliai skirstomi i tris dalis ? pamat? (
basis phalangis
) k?n? (
corpus phalangis
) ir galv? (
caput phalangis
)
- Artim?j? pir?takauli?
(
phalanx proximalis
) pamate esti apvali s?narin? duob? susinerti su delnakaulio galva, o pir?takauli? galvos vidurys ?dub?s, tad ji vadinama pir?takaulio skridiniu (
trochlea phalangis
).
- Vidurini? pir?takauli?
(
phalanx media
) pamatas nery?kios keter?l?s esti perskeltas ? du laukelius, skirtus susinerti su proksimalinio pir?takaulio skridiniu, o galva taip pat yra tarsi skridinys.
- Tolim?j?
(dar kartais vadinam? nagini?)
pir?takauli?
(
phalanx distalis
) pamatas yra dviguba duob? susinerti su vidurinio pir?takaulio skridiniu. Galva suplok?t?ja ir nugarin?je pus?je baigiasi distalinio pir?takaulio ?iurk?tuma (
tuberositas phalangis distalis
) ? kuri? remiasi nagas.
Pir?takauliai kaul?ja pana?iai kaip ir delnakauliai, tik vis? j? pradeda kaul?ti proksimalin?s epifiz?s.
Pla?takoje yra i?sid?s?iusios 3
raumen?
grup?s: rankos nyk??io pakylos, ma?ylio pakylos ir vidurin?s grupi?. Pla?takos raumenys yra tik delnin?je pus?je. I? abiej? pla?takos pusi? yra ilg?j? pir?t? raumen?
sausgysl?s
. I? i?orin?s pus?s pla?tak? dengia paslanki
oda
su riebal?
liaukomis
ir retais
gyvaplaukiais
, o delnin? pla?takos pus? oda be plauk? ir riebal? liauk?, bet joje yra daug prakaito liauk?. Be to, delnin? pus? turi b?ding? odos pavir?iaus ra?t?, kuris paveldimas individualiai. ?iame ra?te skiriamos vagel?s, kalvel?s ir linijos.
Pla?takos jungtys tarpusavyje jungia pla?tak? su
dilbiu
ir visus pla?takos kaulus tarpusavyje.
Stipinkaulinis rie?o s?narys
(
articulatio radiocarpalis
) ? elipsoidinis
s?narys
, jungiantis pla?tak? su
dilbio
kaulais. ?io s?nario galva ? trys rie?akauliai (laivelis, m?nulis ir trikampis). Juos dengia s?narin?s
kremzl?s
sluoksnis, o tarpai tarp j? yra u?pildyti tarkauliniais
rai??iais
. S?nario duob? ? stipinkaulio rie?inis s?narinis pavir?ius (
facies articularis carpalis radii
). S?nario
kapsul?
yra plona, sutvirtinta daug rai??i?: stipinkauliniu ir alk?nkauliniu, var?an?iais pla?takos atitraukima ir pritraukim?, dviem stipinkauliniais rie?o rai??iais, var?an?iais lenkim? ir tiesim?, ir delniniu alk?nkauliniu rie?o rai??iu, ribojan?iu rie?o tiesim?.
Vidurinis rie?o s?narys
(
articulatio mediacarpalis
) ? skridininis s?narys, jungiantis artim?j? ir tolim?ja rie?akauli? eiles. ?io s?nario kapsul? delnin?je pus?je yra tvirta, o nugarin?je ? laisva. ?? s?nar? sutvirtinantys rai??iai: spindulinis rie?o rai?tis ir tarpkauliniai rie?akauli? rai??iai, jungiantys rie?akaulius. ?is s?narys leid?ia atlikti ribotos apimties rie?o lenkim? ir tiesim?.
Tarprie?akauliniai s?nariai
(
articulationes intercarpales
) ? plok?tieji s?nariai, esantys tarp gretim? rie?akauli?. ?ie s?nariai yra ma?ai paslank?s. I? j? galima i?skirti ?irnio s?nar?, kurio kapsul? leid?ia slankioti apie trikamp? (
os triquertum
).
Rie?o ir delnakauli? s?nariai
(
articulationes carpometacarpales
) ? plok?tieji, ma?ai paslank?s s?nariai, jungiantys II?IV delnakauli? pamatus ir tokiu b?du formuojantys tvirt? delno pagrind?. ?i? s?nari? ertm? yra bendra, sudaranti ki?enes, isiterpen?ias tarp rie?akauli? ir delnakauli? pamat?. S?nar? tvirtina nugariniai ir delniniai rie?o ir delnakauli? rai??iai bei standi kapsul?.
Rie?o ir nyk??io s?narys
,
articulatio carpometacarpalis pollicis
, ? balninis s?narys, esantis tarp did?iojo daugiakampio kaulo ir nyk??io delnakaulio pamato. S?nariniai pavir?iai ir laisva kapsul? leid?ia laisvus nyk??io jud?sius, tarp j? ir prie?pastatym?, d?l kurio ?mogus gali lengvai suimti ?vairius daiktus.
Taip pat pla?takos jungtims priskiriami:
- Tarpdelnakauliniai s?nariai
(
articulationes intermetacarpales
)
- Delniniai pir?t? sanariai
(
articulationes metacarpophalangeae
)
- Tarppir?takauliniai s?nariai
(
articulationes interphalangeae manus
).
Ne visada ?mon?s patenkinti savo k?no dalimis. Neretai jie kreipiasi ? chirurgus nor?dami patobulinti, pagra?inti j? manymu negra?i?, neproporcing?, ar dar kuo blog? k?no dal?. Ta?iau nema?ai ir toki? atveju, kai ?mon?s ie?ko pagalbos esant didesniam ar ma?esniam defektui, trukdan?iam tai k?no daliai funkcionuoti ir (ar) sukelian?iam skausm?. Da?niausiai pasitaikantys pla?tak? defektai, susirgimai:
- Sprags?jimas
(
spragsintis pir?tas
, ?spragtukas”;
stenozuojantis tenosinovitas
) ? susirgimas, kai sulenkus pir?t? ir bandant j? tiesti, ?is stringa, spragsi, o da?nai ir visai nei?sitiesia. Da?nai jau?iamas skausmas. Prie?astys: n?ra visi?kai ai?kios. Da?nai tokia pati liga stebima ir vaikams. Gydymo tikslas yra pa?alinti sausgysl?s jud?jimo kli?t?. Kartais sausgysl?s sustor?jimas suma??ja kur? laik? imobilizavus pir?t? ?tvaru ar naudojant prie?u?degiminius vaistus, ta?iau neretai reikalingas operacinis gydymas- perpjauti rai?t?, trukdant? jud?ti sausgyslei.
- Rankos synovialin? i?var?a
(
ganglionas
) ? oval?s, mink?ti, neretai skausmingi gumbur?liai, kurie atsiranda i? s?nari? ar sausgysli? kanal? rie?e ar pir?tuose. Da?niausiai tai atsiranda be jokios prie?asties i? s?nari? ar sausgysli? kanal? rie?e ar pir?tuose. Neretai, tik atsiradusios, i?var?os b?na skausmingos. Jos da?nai kei?ia savo dyd?, kartais net gali visai i?nykti. Tais atvejais, kai i?var?os skausmingos, riboja rie?o ar pir?t? judesius, ar tiesiog yra kosmeti?kai nepriimtinos, rekomenduojamas gydymas- i?var?os turinio pa?alinimas su adata, arba operacija, kurios metu pa?alinama visa i?var?a.
- Pritraukti pir?tai
(
Dupuytreno kontrakt?ra
) pasirei?kia delno ar pir?t? vienu ar keliais i?kilusiais sukiet?jimais. Jie trukdo delnui ir pir?tams i?sitiesti, tarsi pritraukia pir?tus prie delno. Nors skausmo, esant ?iai ligai, ir neb?na, ta?iau pritraukta pir?t? pad?tis trukdo kasdienin?je veikloje, pvz., sveikinantis, plaunant rankas, ne?iojant pir?tines ir t. t. Ligos prie?astys n?ra ai?kios, ta?iau yra ?inoma, kad ji da?niausiai pasirei?kia vyrams vir? 40 met?, neretai ligos atvejai stebimi gimin?je. Ligos gydymas tik operacinis, ir rekomenduojamas tada, kai, delno negalima pad?ti ant lygaus pavir?iaus ir pir?t? ne?manoma pilnai i?tiesti.
- Pir?t?
tirpimas
- kt.
- G. ?esnys, J. Tutkuvien?, A.Barkus, V.Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelien?, J.?ukien?. ??mogaus Anatomija“.
- Virginia Cantarella “Bones and Muscles: an Illustrated Anatomy”