Pisanello

Antonijas Pizanas, pravarde Pizanelas (it. Pisanello , tikr. Antonio di Puccio Pisano , apie 1395 ? 1455 m.) ? ital? XV a. dailininkas, medali? k?r?jas.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Antonijas Pizanas gim? apie 1395 m., tikriausiai, Pizoje . Jo t?vas Puccio buvo pasiturintis tekstilini? audini? pirklys, motina Isabetta buvo kilusi i? Veronos . Pravarde Pizanelas (?ma?asis pizanietis“) dailininkas buvo pramintas, tikriausiai, d?l ma?o stoto. Ankstyv?j? Pizanelo stili? paveik? dailininkas Stefano da Verona. Sp?jama, kad Pizanelas gal?jo b?ti jo mokiniu. Jo stili? ?takojo Veronos dailininkas Altichiero . ?inoma, kad v?liau Pizanelas dirbo kartu su Gentile da Fabriano , kaip mokinys, ties freskomis Do?? r?muose Venecijoje 1415?1422 metais (nei?likusios). Po to persik?l? ? Rom? ir su Gentile da Fabriano dekoravo ?v. Jono Laterano katedr? . Baig? freskas joje po Gentile da Fabriano mirties 1431-32 m. (?ie darbai nei?lik?)

1422 m. Pizanelas ?sigijo nam? Veronoje. 1422 m. dokumentuotas dirbantis Gonzag? dvare Mantujoje. 1426 m. datuojamas pirmas i?lik?s jo darbas ? Brenzoni monumento dekoras San Fermo ba?ny?ioje Veronoje. Ma?daug 1420-?j? pabaigoje Pizanelas dirbo Milano hercogui Filippo Maria Visconti. Apie 1433-38 m. jis atliko freskas Sant’Anastasia ba?ny?ios ?v. Jurgio ir Trebizondo princes?s koply?ioje (i?likusios). Tuo metu Pizanelas buvo tap?s ?ymiu dailininku Italijoje. Dirbo beveik visuose to meto Italijos kunigaik?tys?i? dvaruose. 1438 m. jis suk?r? pirm?j? savo medal? Feraros hercogo Niccolo III d’Este u?sakymu, kuriuo tur?jo ?am?inti popie?iaus Eugenijaus IV ir Bizantijos imperatoriaus Jono VIII Paleologo atvykim? ? Ferar?. Tradici?kai ?is medalis laikomas pirmuoju reik?mingu renesanso epochos medaliu. Savo medaliams Pizanelas pavyzd?io s?m?si i? antikini? medali? ir monet?, kuriuos tuo metu buvo madinga kolekcionuoti tarp to meto Italijos valdov?.

1441 m. prad?j?s valdyti Feraros hercogas Leonello d’Este u?sak? Pizanelui sukurti 9 medalius ir Julijaus Cezario portret? (nei?lik?s). 1444 m. Pizanelas suk?r? medal? Leonello d’Este vedyb? proga. 1445 m. Pizanelas dar dirbo Riminyje, suk?r? medal? Sigismondo Pandolfo Malatesta vedyb? proga. Apie 1447 m. datuojamos freskos karo ir kavalerijos tema, i?likusios ir atrastos tik 1968 m. Mantujos Valdov? r?muose ( Palazzo Ducale ). 1449 m. Pizanelas dokumentuotas paskutin? kart? dirbantis Neapolio karaliui Alfonsui V Aragonui . Sp?jama, kad Pizanelas mir? apie 1455 m. Jo tapybos darb? i?liko tik keletas vienet?. Laiming? aplinkybi? d?ka didelis kiekis Pizanelo pie?ini? i?liko vadinamajame Codex Vallardi rinkinyje, kur? 1856 m. ?sigijo Luvras . Pie?iniai reik?mingai atskleid?ia, kaip dirbdavo ir ruo?davo eskizus to meto dailininkai. Pizanelo pauk??i? pie?iniai vertinami atskirais k?riniais. Pizanelas vertinamas reik?mingiausiu renesanso medalistu. Viso i?liko 36 jo sukurti medaliai. Tapyboje Pizanelas laikomas vienu pa?i? v?lyviausi? ital? gotikinio stiliaus atstov?.

Darb? galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dail? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?Madona su putpele“ ( 1420 , Senosios pilies muziejus, Verona )
?Imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis “ (apie 1433 , Meno istorijos muziejus , Viena )
?Prabangos alegorija“ (apie 1426 , Albertina , Viena )
?Pauk?tis“ (apie 1430 -40, Luvras , Pary?ius )
??v. Jurgis ir Trebizondo princes?“, de?in? pus? (apie 1436 -38, Sant'Anastasia ba?ny?ia, Verona )
?Madona su ?v. Antanu ir ?v. Jurgiu“ (apie 1445 , Nacionalin? Londono galerija )