Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
M?nulio nematomosios pus?s kompozicin? nuotrauka. Piet? a?igalio-Eitkino baseinas yra didel? tamsi pilka d?m? apa?ioje
Piet? a?igalio-Eitkeno baseinas
(arba
Piet? poliaus-Eitkeno baseinas
,
angl.
South Pole-Aitken Basin
, centro koordinat?s
54° p. pl.
169° v. ilg.
/
54°?. pl. 169°r. ilg.
/
54; 169
) ? didelis sm?ginis baseinas, esantis
M?nulio
nematomosios pus?s pietin?je pus?je.
Piet? a?igalio-Eitkeno baseinas M?nulio nematomojoje pus?je nusit?sia iki 17° piet? platumos, o kitoje pus?je apima Piet? poli? ir nusit?sia iki 80° piet? platumos matomojoje pus?je. Baseino skersmuo siekia 2600 km. Tai viena i? did?iausi? toki? strukt?r?, rast?
Saul?s sistemoje
. Pavadinimas suteiktas pagal M?nulio piet? poli? ir Eitkeno krater?, kurie yra tarsi baseino rib? orientyrai prie?ingose jo pus?se. I? prad?i?, 1960-?j? pabaigoje ?Lunar Orbiter“ aparatai ir v?liau ?
Apollo
“ misijos nufotografavo baseino pakra??i? kalnus. Pats baseinas yra toks didelis, kad jo bendras vaizdas buvo ?manomas tik i? nuotrauk? kompozicij?. 1978 m. JAV Geologijos tarnyba (USGS) ?trauk? basein? kaip atskir? darin? ? M?nulio ?em?lap?. 1994 m. po ?
Clementine
“ misijos buvo pristatyti baseino topografiniai duomenys, i? kuri? i?ai?k?jo, kad baseine yra giliausios vietos M?nulyje, siekian?ios 8 km ?emiau ?j?ros lygio“, o jo pakra??i? kalnai i?kyla 15 km vir? giliausi? viet?.
Piet? a?igalio-Eitkeno baseinas susidar? ankstyvajame Prenektaro periode, apie prie? 4,3 mlrd. met?, kai ? M?nul? ?sir??? kitas stambus kosminis k?nas. Nuotraukos rodo, kad jis ?skrido ? M?nul? apie 10° kampu i? piet? pus?s. J?ras formuojan?ios lavos i?siver?imai baseine u?sibaig? v?lyvojo Imbro periode, apie prie? 3,5 mlrd. met?. Nuo to laiko baseinas buvo paklotas spinduli? ir kita i?mu?ta med?iaga i? netoliese susidariusi? sm?gini? krateri?. Gili? baseino krateri? netoli Piet? poliaus niekuomet neap?vie?ia Saul?s ?viesa ir juose u?fiksuotas
vandenilis
, tad j? gilumose gali b?ti vandens. Piet? a?igalio-Eitkeno baseine yra u? j? ma?esni?, ta?iau, bendrai, labai dideli? kit? sm?gini? basein?, tarp j? ?
Apolono baseinas
,
?r?dingertio baseinas
, Planko ir Puankar? baseinai ir giliausiu M?nulyje laikomas
Antoniad?io krateris
. Tyrim? po?i?riu, d?l krateri? gilumo juose b?tu galima paimti giliausius M?nulio plutos m?ginius.
