Petras I

Kitos reik?m?s ? Petras I (reik?m?s) .

Petras I rus. Пётр I Великий
Rusijos imperijos caras ir imperatorius

Romanov? dinastija
Gim?	1672 m. bir?elio 9 d. Maskva , Rusijos caryst?
Mir?	1725 m. vasario 8 d. (52 metai) Sankt Peterburgas , Rusijos imperija
Palaidotas (-a)	Petropavlovsko tvirtov? , Sankt Peterburgas
T?vas	Aleksejus Michailovi?ius
Motina	Natalija Kirilovna
Sutuoktinis (-?)	Evdokija Lopuchina Jekaterina I
Vaikai	Aleksejus Petrovi?ius , Ana Petrovna, Jelizaveta , Petras Petrovi?ius , Natalija Petrovna
Rusijos imperatorius
Vald?	1682 m. gegu??s 7 d. - 1725 m. vasario 8 d. (42 metai)
Kar?navimas	1682 m. liepos 5 d.
Pirmtakas	Ivanas V
?p?dinis	Jekaterina I

?ym?s apdovanojimai


Vikiteka	Petras I
Para?as

Petras I Didysis ( 1672 m. bir?elio 9 d. Maskvoje ? 1725 m. vasario 8 d. Peterburge ) ? caro Aleksejaus ir jo antrosios ?monos Natalijos Nary?kinos s?nus, buv?s Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 ? 1725 m.

Gyvenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Carui Aleksejui 1676 m. mirus, sostas atiteko jo pirmosios ?monos Marijos Miloslavskajos vyriausiam s?nui Fiodorui , kuris tuo metu buvo 14 met? am?iaus. Fiodorui 1682 m. mirus bevaikiui, jo tikras brolis Ivanas buvo 15 met? am?iaus, bet liguistas ir beveik aklas, o netikras brolis Petras I ? sveikas 10 met? berniukas. Petro I motinos giminai?iai Nary?kinai 1682 m. sosto paveld?toju paskelb? Petr? I, kur? ir maskvie?i? minia skelb? caru. Miloslavskiai, Ivano motinos giminai?iai, susimok? ? sost? pasodinti Ivan?. Mirusiojo caro seseriai Sofijai pavyko sukurstyti Maskvos ?aulius, kuri? su?auktas seimas 1682 m. ?pirmuoju caru“ paskelb? Ivan? V, o ?antruoju caru“ Petr? I. Abu carai buvo ma?ame?iai, tad regente tapo j? vyresn? sesuo Sofija.

10-ties met? berniukas Petras I buvo i?si?stas i? Maskvos ? Preobra?enskoj? kaim? ir toliau negavo jokio formalaus mokslo. Petrui I br?stant, Sofijos santykiai su juo nuolat blog?jo ir pri?jo prie atviro susikirtimo: Sofijos regent?ra 1689 m. buvo nuversta, ji pati u?daryta ? vienuolyn? , o Petras I pats pa?m? vald?i?. Sofijos brolis Ivanas V ir toliau oficialiai kartu su Petru I tebesivadino caru, bet jokio vaidmens netur?jo. Ivanui V mirus 1696 m., Petras I tapo vienvaldis Rusijos caras. Petras I mir? 1725 m. nuo per?alimo bei nepagydomos chroni?ko prostatito ligos komplikacij?, formaliai nepaskyr?s sosto ?p?dinio. R?m? gvardijos ?taka sost? gavo Petro I ?mona Jekaterina I .

Valdymas ir politika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I? prad?i? Petras I valstyb?s reikalus paliko d?d?s Levo Nary?kino ir kit? motinos giminai?i? rankose, o pats aistringai atsidav? karo pratimams, laiv? statybai ir navigacijai. Artimiausi jo patar?jai pasidar? ?vair?s svetim?aliai, su kuriais jis buvo susidraugav?s dar vaikyst?je ir kurie jam ?kv?p? susidom?jim? Vakar? Europos kult?ra. I? j? ?veicarui Fr. J. Lefort’ui ir ?kotui P. Gordonui paved? perorganizuoti Rusijos kariuomen? vakarieti?ku pavyzd?iu. Planuodamas ?steigti laivyn?, kviet?si i? Vakar? Europos specialist? ir siunt? ? Nyderlandus , Anglij? ir Venecij? rus? jaunuolius mokytis laiv? statybos. Petro I gyvenimo b?das ir jo reformos suk?l? bajor? opozicij?, kuria pasinaudojo Sofijos ?alininkai ir Petro I ? ?al? nustumti ?auliai.

1697 m. u?gniau??s s?moksl?, Petras I, degdamas noru pats pa?inti Vakar? Europos gyvenim?, i?sireng? ? kelion? po u?sien? (ypa? Nyderlandus ir Anglij?). Buvo visur i?kilmingai priimamas. Ta?iau Petras I ma?ai tekreip? d?mesio ? valdov? r?m? gyvenim?, o labiau dom?josi dirbtuv?mis, artilerija , tiltais , laboratorijomis ir t. t. Jam r?p?jo technika, ne dvasin? vakarieti?koji kult?ra. Ypa? jo d?mesio centre buvo laiv? statyba ir karo mokslai. Jis pats dirbo net paprastu darbininku laiv? statyklose Nyderlanduose ir Anglijoje.

Dar prie? Petrui I gr??tant ? Maskv?, 1698 m. ?auli? sukilimas buvo Gordono ir Romodanovskio u?gniau?tas. Ta?iau gr???s Petras I ?m?si nepaprastai ?iauri? represij? prie? sukil?lius ir asmeni?kai dalyvavo kankinimuose bei ?udyme. Egzekucijos t?s?si kelis m?nesius ir primin? Ivano IV R?s?iojo ?udynes. Ta proga ?auli? pulkai buvo visai likviduoti; buvusi regent? Sofija priversta ?stoti ? vienuolyn?.

Petras I kar?tai ?m?si reform?, versdamas savo dvari?kius rengtis ir gyventi vakarieti?kai. Pasi?m?s ?irkles, pats ?m? kirpti dvari?ki? barzdas. ?vykd? daug rimt? reform?. Jo administracin?s reformos tur?jo tiksl? dar labiau sustiprinti autokratin? caro vald?i? ir centralizuoti vald?ios aparat?.

1707 m. ? 1711 m. Rusija buvo padalyta ? gubernijas, valdomas caro paskirt? gubernatori? . 1699 m. ir v?liau 1720 m. miestams suteikta ribota savivalda su burmistru ir miesto taryba (ratu?a) prie?akyje. Vietoje anks?iau buvusios Bajor? tarybos (d?ma) 1711 m. ?steigtas Valdomasis senatas, kaip auk??iausia administracin? centro vald?ios ?staiga, kurios narius skyr? pats caras. Vietoj seniau buvusi? daugelio paini? caro administracini? ra?tini? 1717 m. ?steigtos 12 administracini? kolegij?. Valstyb?s administracinis pertvarkymas u?baigtas 1721 m. Rusijos paskelbimu imperija. Dar 1713 m. sostin? i? Maskvos buvo perkelta ? naujai ?kurt? Sankt Peterburg? , kur prad?tos statyti 1703 m. prie Nevos up?s ?kurtos laiv? statyklos.

Petro I administracini? reform? tiesioginis tikslas buvo surinkti kuo daugiau mokes?i? ir padidinti valstyb?s i?do pajamas, kurios pirmiausia jam buvo reikalingos laivynui ?kurti ir kariuomenei perorganizuoti, taip pat nuolatiniams karams finansuoti. Petras I suk?r? Rusijos nuolatin? reguliari? armij?, gerai organizuot? ir apginkluot? Vakar? Europos pavyzd?iu.

Petras I ir ?iaur?s karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Petras I sudar? taik? su Osman? imperija ir sutelk? vis? savo d?mes? ? Rusijos imperijos ?sigal?jim? j?rose. Jis siek?, kad Rusija ?gaut? Baltijos j?ros kontrol? , kuri? tuo metu jau apie ?imtmet? kontroliavo ?vedija . Petras I paskelb? kar? ?vedijai , kuri? tuo metu vald? Karolis XII . Tuo metu ?vedijos prie?ai buvo Norvegija , Saksonija , ATR bei Danija . Pasirod?, kad Rusija buvo prastai pasirengusi karui su ?vedija ir jau 1700 m. Narvos m??yje skaud?iai pralaim?jo. Po ?ios pergal?s ?vedijos karalius Karolis XII nusprend? sutelkti visas j?gas kovojant prie? Lietuvos ir Lenkijos valstyb?. Po ?io m??io Petras I labai greitai reorganizavo ir sustiprino Rusijos kariuomen?, 1702 m. i? ?ved? atsi?m? ?liselburgo tvirtov? .

1703 m. Petras I prad?jo statyti Sankt Peterburg? kaip nauj?j? Rusijos sostin?.

ATR karalius Augustas II pasidav? ?vedams 1706 m. Tada ?vedija vis? d?mes? sutelk? ? Rusij? .

Petras Didysis mir? 1725 m. vasario 8 d. nepalik?s jokio konkretaus ?p?dinio.

Petro I pasiekimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Petro I vie?patavimo pabaigoje jo Baltijos laivynas jau tur?jo apie 800 laiv?. Savo reformomis Petras I pertvark? mokes?i? rinkimo sistem? ir ?ved? daug nauj? mokes?i?, ?steig? ?vairi? preki? valstyb?s monopol?. Buvo imamas net specialus mokestis u? leidim? auginti barzdas ir ?sus.

Petras I yra laikomas Rusijos pramon?s t?vu. Petro I buvo ?kurta apie 200 metalo, tekstil?s, laiv? statybos ir kt. dirbtuvi?. Taip pat jis skatino prekyb?, ties? kelius, kas? kanalus. 1703 m. ? 1709 m. i?kastas Vy?nevolockij kanalas, sujung?s Volgos basein? su Baltijos j?ra . 1718 m. prad?tas kasti kanalas Ladogos e?erui aplenkti. Buvo bandyta kasti kanal? ir tarp Volgos bei Dono upi?.

Petras I r?pinosi ir kult?riniu Rusijos gyvenimu ir jo pak?limu. Jis ?k?r? pirm?sias pasaulietines mokyklas Rusijoje, ? kurias prievarta buvo siun?iami dvarinink? bei miestie?i? s?n?s. 1701 m. Maskvoje atidaryta matematikos ir navigacijos mokykla, kiek v?liau artilerijos, in?inerijos ir chirurgijos mokyklos. 1715 m. Petrapilyje ?steigta j?rininkyst?s akademija ir v?liau in?inerijos mokykla.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karali?kieji titulai
Prie? tai: Fiodoras III	Rusijos caras ir imperatorius 1689 ? 1725 Bendrai su Ivanu V	Po to: Jekaterina I