Parakas  ? kieta sprogstamoji med?iaga , kuri sprogsta ne detonuodama , o spar?iai degdama ( deflagracija ). ^[1]
Paveikti auk?tos temperat?ros degioji med?iaga ir oksidatorius susijungia, i?skirdami ?ilum? , ?vies? ir dujas. Kai kurie parakai dega tuo pa?iu grei?iu atviroje erdv?je ir suspausti (pvz., juodasis parakas). Kiti, kaip bed?mis parakas, suspausti (pvz., ?autuvo vamzdyje ) dega daug grei?iau ir su daug didesne temperat?ra nei atvirai. Juodasis parakas, bed?miai parakai bei ?vair?s degi?j? med?iag? ir oksidatori? mi?iniai yra parak? pavyzd?iai. Parakas skirstomas ? d?min? ir bed?m?.

D?minis (juodasis) parakas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kin? i?rastas ir naudotas fejerverkams . Juodasis parakas prad?tas naudoti ?aunamuosiuose ginkluose XII a. Tai yra silpna sprogstamoji med?iaga (degimas, i?skiriantis parako dujas, joje sklinda palyginti l?tai ? tik 400 m/s grei?iu). Degan?io juodojo parako i?skirtos parako dujos u?ima 3000 kart? didesn? t?r?, nei dar nesudeg?s parakas. Degdamas u?daroje erdv?je sprogsta, o degdamas atviroje ? sudega. Juodasis parakas labai jautrus ugniai arba kibirk?tims . Juodasis parakas naudojamas delsikliuose, degikliuose ir detonatoriuose . Pagrindin? problemos naudojant juodaj? parak? yra:

• jis gali atsitiktinai u?sidegti nuo statin?s elektros ,
• jis sugeria oro dr?gm?, tod?l praranda savo savybes.

Vartojamas skeveldrini? (i??okan?i?j?) ir signalini? min? u?taisams, taip pat vis? r??i? padegam?j? virvu?i? ir reaktyvini? u?tais? u?degikli? gamyboje bei pavieni? akmen? uolienose i?kirtimui.
D?minis parakas ? tai kalio salietros (75 %), med?io anglies (15 %) ir sieros (10 %) mi?inys (proporcijos gali gana ?vairuoti). Pagal gr?d?tum? parakas b?na smulkiagr?dis ir stambiagr?dis. Stambiagr?d?io parako gr?deli? dydis 2,5-9,1 mm. D?minio parako gr?deliai juodos arba m?lynai pilkos spalvos, blizgiu pavir?iumi.

Parako gr?deli? tankis ? 1,6-1,76 ${\displaystyle g/cm^{3}}$. D?minis parakas ypatingai jautrus liepsnai , kibirk?tims ir trynimui, tod?l naudotis juo yra labai pavojinga. ?puruose ir gr??iniuose d?minis parakas dega ma?daug 0,4 km/s grei?iu.

D?minis parakas ? higroskopi?kas (sugeria dr?gm?). Sudr?k?s iki 2 % yra netinkamas naudoti. I?d?iovintas sudr?k?s parakas yra jau prastesn?s kokyb?s. Sand?liuojant ir naudojant d?minius parakus reikia grie?tai laikytis prie?gaisrin?s saugos reikalavim?, nes ?i med?iaga yra greitai u?sideganti.

Parakai, naudojami raketoms , skiriasi nuo parako, skirto artilerijai ir ?auli? ginklams , kadangi balistiniai reikalavimai jiems yra skirtingi. J? gamyba prad?ta intensyviai vystyti 1954 metais.

Bed?mis parakas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bed?mis parakas, XIX a. i?rastas garsaus to laikotarpio chemiko Alfredo Nobelio , naudojamas reaktyviniams u?taisams ?vairios paskirties reaktyviniuose ?renginiuose, taip pat artilerijos ir ?auli? ?ovimo u?taisams. Neturint brizantini? sprogi?j? med?iag? arba kai j? savyb?s pasikei?ia ir neatitinka standart?, parakas gali b?ti naudojamas sprogdinimo darbams (vidiniuose u?taisuose). Parakini? u?taisai normaliai detonuoja tik juos inicijavus pakankamai galingu tarpiniu detonatoriumi, o tarpus tarp parako gr?deli? u?pild?ius skys?iu (vandens ir valgomosios ar kitos druskos tirpalu). Detonuojan?ios kapsul?s sprogimas bed?mio parako u?taise jo detonacijos neinicijuoja.

Bed?mio parako tankis 1,5-1,6 ${\displaystyle g/cm^{3}}$. Bed?miai parakai ma?iau jautr?s sm?giui ir trynimui, nei komponentai esantys j? sud?tyje, tod?l ma?iau pavojingi. Kad parakai ma?iau ?sielektrint?, dirbant su jais visi ?rankiai ir patys parakai sudr?kinami vandeniu. Bed?mio parako detonacijos geb?jimas ir tarpinio detonatoriaus galingumas nustatomas bandymais. Pagal chemin? sud?t? bed?miai parakai skirstomi ? piroksilininius ir nitroglicerininius.

Gaminamas i? celiulioz?s nitrat?, apdorojant specialiais skiedikliais ir paver?iant j? ragine med?iaga. Priklausomai nuo jo sud?ties ir gamybos re?imo, bed?mis parakas gali b?ti ?vairi? spalv? ir atspalvi?: ?viesiai geltonas, tamsiai geltonas, rudas, ?alias, juodas, tamsiai m?lynas ir t. t. Bed?mis parakas kaip ir d?minis lengvai u?sidega nuo ma?iausios kibirk?ties, tod?l ir elgtis reikia taip pat atsargiai kaip ir su d?miniu paraku. Bed?miu paraku u?taisomos artilerijos ir ?aunam?j? ginkl? ?ovini? t?tel?s, kart?zai, katapultos, piropatronai. U?taisai i? bed?mio parako sprogsta nuo ugnies (kibirk?ties), ta?iau gali sprogti nuo greta detonuojan?ios kitos sprogstamosios med?iagos, jei ?i kontaktuoja su bed?mio parako u?taisu.

Piroksilininis parakas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Piroksilininis parakas gaminamas su spirito -eterio mi?iniais, acetonu ir pan.
Detonuojant piroksilinui 6,3 km/s grei?iu i?siskiria 4200 kJ/ kg ?ilumos ir susidaro apie 900 l/kg duj?; piroksilino darbingumas 370?380 ${\displaystyle cm^{3}}$, brizanti?kumas 14 mm.

Nitroglicerininis parakas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nitroglicerininiai parakai detonuoja geriau ? net ir vandeniu u?lietuose gr??iniuose.

?Blyksnio“ parakas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindin? ?blyksnio“ parako sudedamoji dalis yra aliuminio arba magnio pudra sumai?yta su oksidatoriumi . Sumai?ius 2 dalis magnio ar aliuminio pudros su 1 dalimi oksidatoriaus, tokio kaip kalio nitratas ar kalio perchloratas , gaunamas ?blyksnio“ parakas. Toks parakas yra galingesnis u? d?min? parak?, kartais net vir?ija bed?mio parako galingum?. Kaip ir kitus parakus ?? reikia tvirtai susl?gti, kad pavykt? su?adinti detonacij?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]