Palestinos valstyb?

Keisti nuorodas
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reik?m?s ? Palestina (reik?m?s) .
Palestinos valstyb?
arab. ???? ??????
Dawlat Filas??n
Palestinos vėliava Palestinos herbas
V?liava Herbas
Himnas :  ? Fidajus “

Palestina ?em?lapyje
Valstybin? kalba Arab?
Sostin? Jeruzal? ( de jure ) [a]
Ramala ( de facto )
Did?iausias miestas Gaza
Valstyb?s vadovai
 ? Prezidentas
 ? Premjeras
 
Machmudas Abasas
Mohammad Mustafa
Plotas
 ? I? viso
 ? % vandens 		 
6 020 [1] km 2 ( 163 )
3,5 % [2]
Gyventoj?
 ? 2023
 ? Tankis 		 
5 483 450 [3] ( 121 )
731 ?m./km 2 ( 123 )
BVP
 ? I? viso
 ? BVP gyventojui 		2022
19,206 [4] mlrd. $ ( 121 )
3 517 [4] $ ( 131 )
Valiuta Izraelio naujasis ?ekelis
Egipto svaras
Jordanijos dinaras
Laiko juosta
 ? Vasaros laikas 		UTC+2
UTC+3
Nepriklausomyb?
Paskelbta
Pripa?inta
Valstybingumas
nuo Izraelio
1988  m. lapkri?io 15 d.
2012  m. lapkri?io 29 d.
ne?tvirtintas
Interneto kodas .ps
?alies tel. kodas +970

Palestina ( arab. ???????  = Filas??n ), oficialiai Palestinos valstyb? ( arab. ???? ???????  = Dawlat Filas??n ) ? valstyb? Artimuosiuose Rytuose , Palestinos regione . Sudaro dvi viena nuo kitos atskirtos teritorijos: Gazos Ruo?as ir Vakar? Krantas . Palestina ?iaur?je, vakaruose ir pietuose ribojasi su Izraeliu , rytuose ? su Jordanija , pietvakariuose ? su Egiptu . Palestinos valstyb? 1988 m. lapkri?io 15 d. paskelb? Palestinos i?sivadavimo organizacija (PIO), o 2012 m. j? i? dalies pripa?ino Jungtin?s Tautos . [5] Paskelbtoji ?alies sostin? yra Jeruzal? , faktin? ? Ramala .

1947 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui , Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja pritar? Palestinos mandato padalijimo planui , numatan?iam ?kurti ?yd? ir arab? valstybes, o Jeruzalei suteikti tarptautin? status?. [6] ?ydai planui pritar?, o arabai prie?taravo. Netrukus Palestinoje kilo pilietinis karas ir planas nebuvo ?gyvendintas. [7] [8] 1948 m. gegu??s 14 d. ?kurta Izraelio valstyb? , [9] [10] o jau kit? dien? kaimynin?s arab? ?alys ?siver?? ? Palestin?, sukeldamos Pirm?j? arab??Izraelio kar? . [11] [12] 1948 m. rugs?jo 22 d. Arab? lyga ?steig? visos Palestinos vyriausyb?, kuri valdyt? Palestinos protektorat? Egipto okupuotame Gazos Ruo?e . Netrukus j? pripa?ino visos Arab? lygos nar?s, i?skyrus Transjordanij? , kuri okupavo ir v?liau aneksavo Vakar? Krant? (su Ryt? Jeruzale ). Palestin? yra pripa?inusios 145 i? 193 Jungtini? Taut? nari? . Nors visos Palestinos vyriausyb? tur?jo apimti vis? mandatin?s Palestinos teritorij?, ji veik? tik Gazos Ruo?e. [13] Per 1967 m. ?e?i? dien? kar? Izraelis i? Egipto per?m? Gazos Ruo?? ir Sinajaus pusiasal? , i? Jordanijos ? Vakar? Krant? ir Ryt? Jeruzal?, i? Sirijos  ? Golano auk?tumas .

1988 m. lapkri?io 15 d. Al?yre tuometis Palestinos i?sivadavimo organizacijos vadovas Jesiras Arafatas paskelb? Palestinos valstyb?s ?k?rim?. 1994 m., pra?jus metams po Oslo susitarim? pasira?ymo, ?kurta Palestinos autonomija , kuriai perduota dalies Vakar? Kranto (A ir B sritys) ir Gazos Ruo?o kontrol?. 2006 m. ? Hamas “ laim?jus parlamento rinkimus, tarp jos ir ? Fatah “ kilo konfliktas. 2007 m. ?Hamas“ per?m? vald?i? Gazos Ruo?e. [14]

2023 m. Palestinos valstyb?je gyveno 5,48 mln. gyventoj?. [3] Nors Palestina laiko Jeruzal? savo sostine, vis? miest? kontroliuoja Izraelis. Nei Izraelio, nei Palestinos pretenzijos ? miest? n?ra pripa??stamos tarptautin?s bendruomen?s. Palestina yra Arab? lygos , Islamo bendradarbiavimo organizacijos , G77 , Tarptautinio olimpinio komiteto , UNESCO , UNCTAD ir Tarptautinio Baud?iamojo Teismo nar?. [15] 2012 m., pra?jus metams po nes?kmingo bandymo suteikti Palestinai valstyb?s nar?s status?, JT Generalin? Asambl?ja suteik? Palestinai valstyb?s steb?tojos status?. [16] [17] [18]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Palestinos regionas ir Izraelio?Palestinos konfliktas .

Palestinos ?em? gyvenama nuo paleolito laik?. Joje k?r?si pirmosios ?moni? gyvenviet?s pasaulyje, tokios, kaip Jerichas . Senov?je ji priklaus? kanaanie?iams , v?liau u?kariauta ?yd? . Kra?tas buvo vis u?kariaujamas aplinkini? galing? imperij? ? egiptie?i?, asir?, babilonie?i?, pers?, rom?n?, bizantie?i?, kry?inink?, arab?, turk?, osman?. Viduram?iais Palestina arabizavosi, ?ia paplito islamas.

Palestinos padalijimas ir arab??Izraelio karai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iuolaikin?s Palestinos susik?rimas siejamas su 1920?1948 m. gyvavusiu brit? Palestinos mandatu . 1947 m. lapkri?io 29 d. Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja pritar? rezoliucijai , numatan?iai panaikinti brit? mandat? ir padalyti Palestin? ? dvi valstybes: ?yd? ir arab?. Jeruzalei tur?jo b?ti suteiktas tarptautinis statusas. ?ydai planui pritar?, o arabai prie?taravo. 1948 m. gegu??s 14 d. Davidas Ben Gurijonas paskelb? Izraelios valstyb?s ?k?rim?. Kit? dien? Egipto , Transjordanijos , Irako , Sirijos , Libano , Saudo Arabijos ir Jemeno kariuomen?s ??eng? ? Izrael?, prad?damos Pirm?j? arab??Izraelio kar? . Jo metu Izraelis u??m? dar 6 700 km 2 Palestinos teritorijos (su Vakar? Jeruzale ), Egiptas okupavo Gazos Ruo?? , Transjordanija ? Vakar? Krant? (su Ryt? Jeruzale ), kur? 1950 m. aneksavo. Per 1967 m. ?e?i? dien? kar? Izraelis u?puol? Egipt?, Jordanij? ir Sirij?, okupavo Vakar? Krant?, Gazos Ruo??, Sinajaus pusiasal? ir Golano auk?tumas . [19]

1964 m. ?kurta Palestinos i?sivadavimo organizacija (PIO), kurios tikslas ? prie?intis Izraeliui. Jos chartijoje Palestinos ribos apibr??tos kaip visa mandatin? teritorija, ?skaitant Izrael?. Po ?e?i? dien? karo PIO pasitrauk? ? Jordanij?, 1971 m. ? ? Liban?. [20]

1974 m. Arab? lygos vir??ni? susitikime PIO pripa?inta ?vienintele teis?ta palestinie?i? tautos atstove“ ir dar kart? patvirtinta ?j? teis? ?kurti nepriklausom? valstyb?“. [21] 1974 m. JT Generalin? Asambl?ja suteik? PIO steb?tojos status? Jungtin?se Tautose . [22] [23] 1988  m. lapkri?io 15 d. palestinie?iams paskelbus apie Palestinos valstyb?s ?k?rim?, Asambl?ja j? pripa?ino ir nusprend? vartoti pavadinim? ?Palestina“ vietoje ?Palestinos i?sivadavimo organizacija“. [24] [25] Nepaisant to, PIO nedalyvavo JT kaip Palestinos valstyb?s vyriausyb?. [26]

1979 m. Kamp Deivido susitarimais Egiptas atsisak? bet koki? pretenzij? ? Gazos Ruo??. 1988 m. liep? Jordanija atsisak? pretenzij? ? Vakar? Krant? (i?skyrus Charamo al ?arifo glob?) PIO naudai. 1988 m. lapkrit? Palestinos nacionalinei tarybai paskelbus ?Palestinos valstyb?s“ ?k?rim?, kit? m?nes? j? pripa?ino daug valstybi?, ?skaitant Egipt? ir Jordanij?.

Oslo susitarimai ir Palestinos autonomija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demonstracija prie? kelio blokad? Kafr Kadume, 2012 m.

1993 m. PIO ir Izraelis pasira?? Oslo I sutart? , kuria PIO pripa?ino Izraelio teis? egzistuoti, o Izraelis ? PIO palestinie?i? tautos atstove. [27] Remiantis Oslo I sutartimi, 1994 m. Gazos Ruo?e ir dalyje Vakar? Kranto (srityse A ir B) ?kurta Palestinos autonomija . [28] [29] 2007 m. Palestinos autonomija fakti?kai suskilo ? dvi dalis: ? Hamas “ kontroliuojam? Gazos Ruo?? ir ? Fatah “ kontroliuojam? Vakar? Krant?. [14] 2014 m. ?Fatah“ ir ?Hamas“ pasira?? taikos sutart? ir sudar? nacionalin?s vienyb?s vyriausyb?. [30]

Remiantis Oslo susitarimais, Vakar? Kranto teritorija buvo suskirstyta ? 3 sritis: A, B ir C. A srityje Palestinos autonomija gavo civilin? ir vidaus saugumo kontrol?, B srityje ? civilin? kontrol?, C srityje ? jokios kontrol?s. 2005 m. Izraelis pasitrauk? i? Gazos Ruo?o ir perdav? j? valdyti Palestinos autonomijai. 2006 m. ?Hamas“ laim?jo parlamento rinkimus ir per?m? vald?i? Gazos Ruo?e. Nuo 2007 m. ?Hamas“ valdo Gazos Ruo??, ?Fatah“ ? Vakar? Krant?. [31]

Tarptautinis pripa?inimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Palestinos tarptautinis pripa?inimas .
   Palestinos valstyb?
   Valstyb?s, pripa??stan?ios Palestin?
   Valstyb?s, nepripa??stan?ios Palestinos

Palestinos valstyb? yra pripa?inusios 145 i? 193 JT nari? , o nuo 2012 m. ji Jungtin?se Tautose turi valstyb?s steb?tojos status?. [16] [17] [18]

2012 m. lapkri?io 29 d. Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja pri?m? rezoliucij? Nr. 67/19, kuria Palestinai suteiktas valstyb?s steb?tojos statusas Jungtin?se Tautose. [32] Tok? pat status? turi ir Vatikanas . [33] 2024 m. duomenimis, 145 i? 193 (75 %) Jungtini? Taut? nari? yra pripa?inusios Palestinos valstyb? . [34] Dauguma valstybi?, nepripa??stan?i? Palestinos valstyb?s, laiko PIO ? palestinie?i? tautos atstove“.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Teritorijos, ? kurias pretenduoja Palestinos valstyb?, yra pietiniame Levante . Gazos Ruo?as vakaruose ribojasi su Vidur?emio j?ra , pietuose ? su Egiptu , ?iaur?je ir rytuose ? su Izraeliu . Vakar? Krantas rytuose ribojasi su Jordanija , ?iaur?je, pietuose ir vakaruose ? su Izraeliu. Abu Palestinos anklavai vienas nuo kito yra atskirti Izraelio. Palestinos valstyb? pagal plot? u?ima 163 viet? pasaulyje. [1] [35] [36]

Reljefas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pavir?ius labai nelygus ? vakaruose i?kil? Jud?jos kalnai , kurie rytuose palaipsniui leid?iasi ? Jordano sl?n? , kol pasiekia ?emiausi? ?em?s sausumos ta?k? ? Negyv?j? j?r? . Tiesa, Jordano ir Negyvosios j?ros pakrant?s fakti?kai valdomos Izraelio. Centrin? dal? daugiausia u?ima Jud?jos dykuma , o pietuose plyti Negevo dykumos pakra??iai. Gausu kanjon?, tarpekli?, uolyn?.

Teritorijoje yra trys sausumos ekoregionai : Ryt? Vidur?emio j?ros spygliuo?iai?sklerofiliniai?pla?ialapiai mi?kai, Arabijos dykuma ir Mesopotamijos kr?m? dykuma.

Klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Temperat?ros Palestinoje labai skiriasi. Klimatas Vakar? Krante daugiausia mediteraninis , ?iek tiek v?sesnis auk?tesn?se vakarin?se vietov?se. Rytuose Vakar? Krantas apima did?i?j? Jud?jos dykumos dal?, ?skaitant vakarin? Negyvosios j?ros pakrant?, kuriai b?dingas sausas ir kar?tas klimatas. Gazos Ruo?e vyrauja kar?tas pusiau aridinis klimatas su ?velniomis ?iemomis ir sausomis kar?tomis vasaromis. Pavasaris ateina ma?daug kovo?baland?io m?n., o kar??iausi m?nesiai yra liepa ir rugpj?tis, kuri? vidutin? temperat?ra siekia 33 °C. ?al?iausias m?nuo yra sausis, kai temperat?ra ?prastai siekia 7 °C. Lietus yra negausus ir ?prastai i?krinta lapkri?io?kovo m?n., o metinis krituli? kiekis siekia 116 mm. [37]

Augalija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Augmenija skurdi ? pusdykumi? ir stepi? kr?mok?niai, oaz?se ? palmi? girait?s. Didel? dalis kra?tovaizd?i? sukult?rinta, ?vestos vaiskr?mi? plantacijos.

Aplinkos apsauga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palestina turi daug aplinkosaugos problem?. Gazos Ruo?as susiduria su dykum?jimu , g?lo vandens druskinimu, nuotek? valymu , vandeniu plintan?iomis ligomis, dirvo?emio degradacija ir kt. Vakar? Krante susiduriama su pana?iomis problemomis, ten daugiau g?lo vandens, nors prieiga prie jo apribota. [38]

Politin? sistema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sunaikintas Palestinos ?statym? leid?iamosios tarybos pastatas Gazoje , 2009 m.

Palestinos valstyb? sudaro ?ios su Palestinos i?sivadavimo organizacija (PIO) susijusios institucijos:

  • Palestinos prezidentas [39]  ? skiriamas Palestinos centrin?s tarybos; [40]
  • Palestinos nacionalin? taryba ? ?statym? leid?iamoji institucija, ?k?rusi Palestinos valstyb?; [41]
  • Palestinos i?sivadavimo organizacijos vykdomasis komitetas ? atlieka vyriausyb?s tremtyje funkcijas, vykdydamas u?sienio politik?. [42] [43] [44] [45]

?ias institucijas reik?t? atskirti nuo Palestinos autonomijos prezidento, Palestinos ?statym? leid?iamosios tarybos ir PA ministr? kabineto, kurie yra Palestinos autonomijos institucijos.

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palestinos muchafazos
Pagrindinis straipsnis ? Palestinos muchafazos .

Palestina administraci?kai suskirstyta ? 16 muchafaz?, i? kuri? 5 yra Gazos Ruo?e, o 11 ? Vakar? Krante.

Muchafaza Plotas
(km 2 ) [46] 		Gyventoj? Tankis
(?m./km 2 ) 		Adm. centras
Vakar? Krantas
D?anino 583 311 231 533,8 D?aninas
Tubaso 402 64 719 161,0 Tubasas
Tulkarmo 246 182 053 740,0 Tulkarmas
Nabluso 605 380 961 629,7 Nablusas
Kalkiljos 166 110 800 667,5 Kalkilja
Salfito 204 70 727 346,7 Salfitas
Ramalos ir Biros 855 348 110 407,1 Ramala
Jericho 593 52 154 87,9 Jerichas
Jeruzal?s 345 419 108 1214,8 Jeruzal?
Betliejaus 659 216 114 927,9 Betliejus
Hebrono 997 706 508 708,6 Hebronas
Gazos Ruo?as
?iaur?s Gazos 61 362 772 5947,1 D?abalija
Gazos 74 625 824 8457,1 Gaza
Deir al Balacho 58 264 455 4559,6 Deir al Balachas
Chan Juniso 108 341 393 3161,0 Chan Junisas
Rafacho 64 225 538 3524,0 Rafachas
?yd? naus?dijos Vakar? Krante

A, B ir C sritys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Remiantis Oslo II sutartimi , Vakar? Kranto muchafazos yra suskirstytos ? tris sritis: A, B ir C. A srityje (18 % Vakar? Kranto teritorijos) Palestinos autonomija turi civilin? ir vidaus saugumo vald?i?. [47] [48] B srityje (22 % teritorijos) Palestinos autonomija turi civilin?, Izraelis ? vidaus saugumo vald?i?. [47] [48] C srityje (60 % teritorijos) civilin? ir vidaus saugumo vald?ia priklauso tik Izraeliui. [47] Daugiau nei 99 % C srities palestinie?iams yra u?drausta. [49] C srities gyvenviet?se (naus?dijose) gyvena apie 330 000 ?yd?. [50] Nors C srityje galioja karo pad?tis , ten gyvenantys ?ydai turi visas pilietines teises. [51]

Ryt? Jeruzal? Izraelis administruoja kaip Jeruzal?s apygardos dal?, ta?iau Palestina laiko j? Jeruzal?s muchafazos dalimi. 1967 m., po ?e?i? dien? karo , Izraelis aneksavo Ryt? Jeruzal?, o 1980 m. paskelb? Jeruzal? nedaloma savo sostine. [47] ?ios aneksijos nepripa??sta jokia valstyb?. 2010 m. Ryt? Jeruzal?je gyveno 456 000 ?moni?, i? j? 60 % buvo palestinie?iai, 40 % ? izraelie?iai. [47] [52]

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palestinos religijos (2014 m.)

    Islamas (93 %)
    Krik??ionyb? (6 %)
    Dr?zai ir samarie?iai (1 %)

2021 m., pasak Palestinos centrinio statistikos biuro, 6020 km 2 ploto teritorijoje gyveno 5 227 193 gyventojai. [3] Gyventoj? vidutinis tankis 827 ?m./km 2 . [36] Palestinos gyventojai ? tai da?niausiai ( palestinie?iai ) arabi?kai kalbantys ?mon?s, kuri? gimin?s ?aknys yra Palestinoje. 1968 met? Palestinos Nacionalinis Susirinkimas palestinie?ius ?vardijo kaip atskir? arab? taut?, kuri buvo apgyvendinusi Palestin? iki 1947 met?. Brit? valdymo mandato metu nuo 1918 iki 1948 met? Palestinos gyventoju buvo ?vardijamas bet kuris Palestinoje gyvenantis ?mogus, nepriklausomai nuo jo tautyb?s.

Dykumose taip pat gyvena klajokliai beduinai .

?vietimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Remiantis 2014 m. Jungtini? Taut? pl?tros programos ataskaita, Palestinos gyventoj? ra?tingumas siek? 96,3 %. Vyresni? nei 15 met? moter? nera?tingumas siekia 5,9 %, vyr? ? 1,6 %. [53] Moter? nera?tingumas suma??jo nuo 20,3 % 1997 m. iki ma?iau nei 6 % 2014 m. [53]

Religija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Islam? , valstybin? ?alies religij?, i?pa??sta 93 % gyventoj?. [54] Did?ioji dalis j? ? sunitai . [55] Yra apie 6 % krik??ioni? , 1 % sudaro dr?zai , samarie?iai ir kitos ma?os religin?s bendruomen?s. [56]

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Turizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palestiniet?s Nabluse

Palestinos turizmas apima Ryt? Jeruzal? , Vakar? Krant? ir Gazos Ruo?? . 2010 m. Palestinoje apsilank? 4,6 mln. ?moni?. 2,2 mln. i? j? buvo u?sienio, 2,7 mln. ? vietiniai turistai. [57] Paskutin? 2012 m. ketvirt? Vakar? Kranto vie?bu?iuose apsistojo per 150 000 sve?i?: 40 % buvo europie?iai , 9 % ? i? JAV ir Kanados . [58] 2013 m. Palestinos autonomijos turizmo ministr? Rula Ma’ay’a teig?, kad siekiama paskatinti tarptautinius vizitus ? Palestin?, ta?iau okupacija yra pagrindinis veiksnys, neleid?iantis turizmo sektoriui tapti pagrindiniu palestinie?i? pajam? ?altiniu. [59] U?sienio pilie?iams netaikomos kitos vizos s?lygos, i?skyrus tas, kurias nustato Izraelio viz? politika. Patekim? ? Jeruzal?, Vakar? Krant? ir Gazos Ruo?? visi?kai kontroliuoja Izraelis. Norint patekti ? okupuotas Palestinos teritorijas, reikalingas tik galiojantis tarptautinis pasas. [60]

Komunikacijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palestinos centrinis statistikos biuras (PCBS) ir Telekomunikacij? ir informacini? technologij? ministerija prane??, kad 2010 m. Palestinoje buvo 4,2 mln. mobiliojo ry?io abonent?. 97 % Palestinos nam? ?ki? turi bent vien? mobiliojo ry?io linij?, 86 % ? bent vien? i?man?j? telefon? (91 % Vakar? Krante ir 78 % Gazos Ruo?e). Apie 80 % Palestinos nam? ?ki? turi prieig? prie interneto, o ma?daug tre?dalis turi kompiuter?. [61]

Vandens tiekimas ir sanitarija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

D?l Izraelio okupacijos Palestinoje b?dingas didelis vandens tr?kumas. Palestinos vandens i?teklius visi?kai kontroliuoja Izraelis, o po?eminio vandens padalijimui taikomos Oslo II sutarties nuostatos.

Paprastai vandens kokyb? Gazos Ruo?e yra ?ymiai prastesn? negu Vakar? Krante . Ma?daug nuo tre?dalio iki pus?s Palestinoje tiekiamo vandens prarandama paskirstymo tinkle. Ilgalaik? Gazos Ruo?o blokada ir 2008?2009 m. Gazos karas padar? didel? ?al? ruo?o infrastrukt?rai. [62] [63] Nuotek? valymo ?renginiai nepaj?g?s i?valyti vis? susidaran?i? nuotek?, tod?l vanduo labai ter?iamas. [64] Sektoriaus pl?tra labai priklauso nuo i?or?s finansavimo. [65]

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palestinos krik??ioni? nam? Jeruzal?je iliustracija, 1850 m.

?iniasklaida [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palestinoje yra keletas laikra??i?, naujien? agent?r? ir palydovin?s televizijos sto?i?. Pagrindin?s naujien? agent?ros apima ?Ma’an News Agency“, ?Wafa“, ?Palestine News Network“. Pagrindiniai palydoviniai transliuotojai: ?Al-Aqsa TV“, ?Al-Quds TV“, ?Sanabel TV“.

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Populiariausia sporto ?aka Palestinoje ? futbolas. Tarptautiniame futbole ?aliai atstovauja Palestinos vyr? futbolo rinktin? . [66]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pastabos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Palestinos nepriklausomyb?s deklaracija skelbia ?Palestinos valstyb?s ?k?rim? palestinie?i? teritorijoje su jos sostine Jeruzale“. Izraelis de facto kontroliuoja Jeruzal?, ta?iau nei vienos valstyb?s pretenzijos ? miest? n?ra pla?iai pripa??stamos tarptautin?s bendruomen?s. Ramala ? administracin? Palestinos sostin?, kurioje yra vyriausyb?s institucijos ir u?sienio atstovyb?s. Beveik visos u?sienio valstybi? diplomatin?s misijos Izraeliui reziduoja Tel Avive .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ 1,0 1,1 ?Table 3, Population by sex, annual rate of population increase, surface area and density“ (PDF) . Demographic Yearbook . United Nations Statistics Division. 2012. Suarchyvuota i? originalo 2017-10-15 . Nuoroda tikrinta 2018-01-28 .
  2. ↑ ?The World Factbook: Middle East: West Bank“ . cia.gov . Central Intelligence Agency. 2014-04-07. Suarchyvuota i? originalo 2021-07-22 . Nuoroda tikrinta 2014-06-08 .
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 ?Estimated Population in the Palestine Mid-Year by Governorate,1997-2026“ . Palestinian Central Bureau of Statistics. Suarchyvuota i? originalo 2022-12-07 . Nuoroda tikrinta 2022-12-07 .
  4. ↑ 4,0 4,1 ?World Economic Outlook Database, October 2022“ . IMF.org . Tarptautinis valiutos fondas . October 2022. Suarchyvuota i? originalo 2022-10-24 . Nuoroda tikrinta 2022-10-11 .
  5. ↑ www.un.org dokumentas A/RES/67/19 angl. Decides to accord to Palestine non-member observer State status  ? nusprend?ia suteikti Palestinai valstyb?s (ne nar?s, steb?tojos) status?
  6. ↑ ?Resolution 181 (II). Future government of Palestine“ . United Nations. 29 November 1947. Suarchyvuota i? originalo 10 October 2017 . Nuoroda tikrinta 21 March 2017 .
  7. ↑ Article ?History of Palestine“, Encyclopædia Britannica (2002 edition), article section written by Walid Ahmed Khalidi and Ian J. Bickerton.
  8. ↑ Itzhak Galnoor (1995). The Partition of Palestine: Decision Crossroads in the Zionist Movement . SUNY Press. pp. 289?. ISBN   978-0-7914-2193-2 . Nuoroda tikrinta 3 July 2012 .
  9. ↑ ?Declaration of Establishment of State of Israel“ . Israel Ministry of Foreign Affairs. 14 May 1948. Suarchyvuota i? originalo 16 January 2013 . Nuoroda tikrinta 8 April 2012 .
  10. ↑ ?Zionist Leaders: David Ben-Gurion 1886?1973“ . Israel Ministry of Foreign Affairs. Suarchyvuota i? originalo 13 November 2011 . Nuoroda tikrinta 13 July 2011 .
  11. ↑ The Arab-Israeli War of 1948 (US Department of State, Office of the Historian) Archyvuota kopija 16 June 2017 i? Wayback Machine projekto."Arab forces joining the Palestinian Arabs in attacking territory in the former Palestinian mandate. "
  12. ↑ Yoav Gelber , Palestine 1948 , 2006 ? Chap. 8 ?The Arab Regular Armies' Invasion of Palestine“.
  13. ↑ Gelber, Y. Palestine, 1948 . pp. 177?78
  14. ↑ 14,0 14,1 ?Palestinos i?sivadavimo organizacija“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-10-23 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  15. ↑ ?Membership of the State of Palestine in international organizations (as of 25 May 2018)“ . MOFAE . Suarchyvuota i? originalo 29 December 2021 . Nuoroda tikrinta 29 December 2021 .
  16. ↑ 16,0 16,1 ?Israel defies UN after vote on Palestine with plans for 3,000 new homes in the West Bank“ . The Independent . 1 December 2012. Suarchyvuota i? originalo 18 October 2017 . Nuoroda tikrinta 15 September 2017 .
  17. ↑ 17,0 17,1 Charbonneau, Louis (29 November 2012). ?Palestinians win implicit U.N. recognition of sovereign state“ . Reuters . Thomson Reuters . Suarchyvuota i? originalo 5 June 2014 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 .
  18. ↑ 18,0 18,1 Lederer, Edith M (30 November 2012). ?Live Stream: Palestine asks United Nations for a 'birth certificate' ahead of vote“ . www.3news.com . New Zealand: MediaWorks TV. Suarchyvuotas originalas 16 January 2013 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 .
  19. ↑ ?Six-Day War“ . history.com . Suarchyvuota i? originalo 31 December 2021 . Nuoroda tikrinta 11 October 2021 .
  20. ↑ ?PLO“ . history.com . 21 August 2018. Suarchyvuota i? originalo 7 December 2021 . Nuoroda tikrinta 11 October 2021 .
  21. ↑ al Madfai, Madiha Rashid (1993). Jordan, the United States and the Middle East Peace Process, 1974?1991 . Cambridge Middle East Library. 28 . Cambridge University Press . p. 21. ISBN   978-0-521-41523-1 .
  22. ↑ Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja Session 29 Resolution 3237 (XXIX) . 2296th plenary meeting . Observer status for the Palestine Liberation Organization A/RES/3237(XXIX) 22 November 1974. Retrieved 10 June 2014.
  23. ↑ Geldenhuys, Deon (1990). Isolated States: A Comparative Analysis . Cambridge Studies in International Relations. 15 . Cambridge University Press . p.  155 . ISBN   978-0-521-40268-2 .
  24. ↑ Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja Session 43 Resolution 43/117 . 75th plenary meeting . Office of the United Nations High Commissioner for Refugees A/RES/43/117 8 December 1988. Retrieved 10 June 2014.
  25. ↑ Hillier, Tim (1998). Sourcebook on Public International Law . Cavendish Publishing sourcebook. Cavendish Publishing. p. 205. ISBN   978-1-84314-380-2 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 .
  26. ↑ Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja Session 55 Agenda item 36 . 54th plenary meeting . Bethlehem 2000 Draft resolution (A/55/L.3) A/55/PV.54 page 10. Al-Kidwa, Nasser (Palestine) 7 November 2000 at 3 p.m. Retrieved 10 June 2014. "Moreover, we are confident that in the near future we will truly be able to join the international community, represented in the Organization as Palestine, the State that encompasses Bethlehem. "
  27. ↑ Murphy, Kim (10 September 1993). ?Israel and PLO, in Historic Bid for Peace, Agree to Mutual Recognition : Mideast: After decades of conflict, accord underscores both sides' readiness to coexist. Arafat reaffirms the renunciation of violence in strong terms“ . Los Angeles Times . Suarchyvuota i? originalo 23 April 2010 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 .
  28. ↑ Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja Session 52 Resolution 52/250 . Participation of Palestine in the work of the United Nations A/RES/52/250 13 July 1998.
  29. ↑ ?Written Statement Submitted by Palestine“ (PDF) . International Court of Justice (ICJ) . 30 January 2004. pp. 44?49. Suarchyvuota (PDF) i? originalo 5 February 2009 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 , in ?Legal Consequences of the Construction of a Wall in the Occupied Palestinian Territory (Index)“ . International Court of Justice . 10 December 2003. Suarchyvuotas originalas (PDF) 7 October 2012 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 , referred to the ICJ by Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja Resolution ES-10/14 . Agenda item 5 . Tenth emergency special session; 23rd plenary meeting . Illegal Israeli actions in Occupied East Jerusalem and the rest of the Occupied Palestinian Territory A/RES/ES/10/14 12 December 2003. Retrieved 10 June 2014.
  30. ↑ ?Palestinian unity government sworn in by Mahmoud Abbas“ . BBC News Middle East . 2 June 2014. Suarchyvuota i? originalo 3 June 2014 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 .
  31. ↑ Black, Ian; Tran, Mark (15 June 2007). ?Hamas takes control of Gaza“ . The Guardian . London. Suarchyvuota i? originalo 31 August 2013 . Nuoroda tikrinta 11 October 2021 .
  32. ↑ ?United Nations Sixty-seventh General Assembly: General Assembly Plenary, 44th & 45th Meetings (PM & Night). GA/11317: General Assembly Votes Overwhelmingly to Accord Palestine 'Non-Member Observer State' Status in United Nations“ . un.org . United Nations. 29 November 2012. Suarchyvuota i? originalo 30 November 2012 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 .
  33. ↑ Hume, Tim; Fantz, Ashley (30 November 2012). ?Palestinian United Nations bid explained“ . CNN International Edition: Middle East . Cable News Network (CNN). Suarchyvuota i? originalo 21 September 2013 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 .
  34. ↑ Christmas Message from H.E. President Mahmoud Abbas Archyvuota kopija 3 November 2014 i? Wayback Machine projekto., Christmas 2012: "133 countries that took the courageous step of recognizing the State of Palestine on the 1967 borders. "
  35. ↑ ?UNdata | country profile | State of Palestine“ . data.un.org . Suarchyvuota i? originalo 9 January 2022 . Nuoroda tikrinta 26 April 2020 .
  36. ↑ 36,0 36,1 ?State of Palestine Population (2020)“ . worldometers.info . Suarchyvuota i? originalo 7 February 2022 . Nuoroda tikrinta 22 November 2019 .
  37. ↑ ?Monthly Averages for Gaza, Gaza Strip“ . MSN Weather. Suarchyvuotas originalas 10 February 2009 . Nuoroda tikrinta 15 January 2009 .
  38. ↑ ?Search“ . www.alhaq.org . Suarchyvuota i? originalo 23 February 2022 . Nuoroda tikrinta 26 April 2020 .
  39. ↑ Government of the Dominican Republic (15 July 2009). ?Comunicado Conjunto para Establecimiento Relaciones Diplomaticas entre la Republica Dominican y el Estado de Palestina“ [Joint Communique on the Establishment of Diplomatic Relations between the Dominican Republic and the State of Palestine] (PDF) (ispan?, angl? ir arab?). Dominican Republic Ministry of Foreign Affairs. Suarchyvuotas originalas (PDF) 15 August 2011 . Nuoroda tikrinta 15 June 2014 . ? Presidente del Estado de Palestina [President of the State of Palestine].“
  40. ↑ PLO Body Elects Abbas 'President of Palestine' Archyvuota kopija 1 September 2017 i? Wayback Machine projekto. 25 November 2008. Agence France-Presse (via MIFTAH ). Nuoroda tikrinta 12 August 2017. "'I announce that the PLO Central Council has elected Mahmud Abbas president of the State of Palestine. He takes on this role from this day, November 23, 2008,' the body’s chairman Salem al-Zaanun told reporters. "
  41. ↑ ?Declaration of Independence (1988) (UN Doc)“ . State of Palestine Permanent Observer Mission to the United Nations . United Nations. 18 November 1988. Suarchyvuotas originalas 8 June 2014 . Nuoroda tikrinta 8 June 2014 .
  42. ↑ Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja Session 67 Agenda item 37 . Question of Palestine A/67/L.28 26 November 2012. Retrieved 11 June 2014. and Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja Session 67 Resolution 67/19 . Status of Palestine in the United Nations A/RES/67/19 29 November 2012. Retrieved 11 June 2014.
  43. ↑ Sayigh, Yezid (1999). Armed Struggle and the Search for State: The Palestinian National Movement, 1949?1993 (illustrated leid.). Oxford University Press . p. 624. ISBN   978-0-19-829643-0 .
  44. ↑ Executive Board of UNESCO (12 May 1989). ?Hundred and Thirty-First Session ? Item 9.4 of the Provisional Agenda ? Request for the Admission of the State of Palestine to UNESCO as a Member State“ (PDF) . UNESCO . p. 18, Annex II. Suarchyvuota (PDF) i? originalo 28 July 2011 . Nuoroda tikrinta 28 September 2011 . ?A government-in-exile, having no effective control in the territory and not having had previous control, ... .“
  45. ↑ ?Palestinian National Council (PNC)“ . European Institute for Research on Mediterranean and Euro-Arab Cooperation . Medea Institute. Suarchyvuotas originalas 6 August 2011 . Nuoroda tikrinta 16 June 2014 . ?The Palestinian National Council (PNC), Parliament in exile of the Palestinian people, is the most important institution of the Palestinian Liberation Organisation (PLO). The PNC elects the Executive Committee of the organization which makes up the leadership between sessions.“
  46. ↑ ?Palestine“ . GeoHive . Johan van der Heyden. Suarchyvuotas originalas 14 July 2014 . Nuoroda tikrinta 3 October 2015 .
  47. ↑ 47,0 47,1 47,2 47,3 47,4 Zahriyeh, Ehab (4 July 2014). ?Maps: The occupation of the West Bank“ . Al Jazeera America . Al Jazeera Media Network . Suarchyvuota i? originalo 16 July 2014 . Nuoroda tikrinta 8 August 2014 .
  48. ↑ 48,0 48,1 Gvirtzman, Haim. ?Maps of Israeli Interests in Judea and Samaria“ . Bar-Ilan University . Suarchyvuota i? originalo 11 January 2014 . Nuoroda tikrinta 8 August 2014 .
  49. ↑ West Bank and Gaza ? Area C and the future of the Palestinian economy (Report). World Bank Group . 2 October 2013. p. 4. Suarchyvuota (PDF) i? originalo 1 August 2014 . Nuoroda tikrinta 8 August 2014 .
  50. ↑ ?Group: Israel Controls 42% of West Bank“ . CBS News . CBS Interactive . Associated Press . 6 July 2010. Suarchyvuota i? originalo 8 August 2014 . Nuoroda tikrinta 8 August 2014 .
  51. ↑ Consideration of reports submitted by States parties under article 9 of the Convention (PDF) (Report). UN Committee on the Elimination of Racial Discrimination . 9 March 2012. p. 6. Suarchyvuota (PDF) i? originalo 18 July 2014 . Nuoroda tikrinta 8 August 2014 .
  52. ↑ Jerusalem, Facts and Trends 2009/2010 (PDF) (Report). Jerusalem Institute for Israel Studies . 2010. p. 11. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2 July 2014 . Nuoroda tikrinta 8 August 2014 .
  53. ↑ 53,0 53,1 ?Education (2014)“ (PDF) . United Nations Development Programme . United Nations. Suarchyvuota (PDF) i? originalo 11 March 2017 . Nuoroda tikrinta 30 January 2017 .
  54. ↑ ?Are all Palestinians Muslim?“ . Institute for Middle East Understanding . Suarchyvuotas originalas 13 April 2014 . Nuoroda tikrinta 16 April 2014 .
  55. ↑ Lybarger, Loren D. (2007). Identity and Religion in Palestine: The Struggle Between Islamism and Secularism in the Occupied Territories . Princeton University Press. p.  114 . ISBN   978-0-691-12729-3 .
  56. ↑ Louis J. Salome (2010). Violence, Veils and Bloodlines: Reporting from War Zones . McFarland. pp. 77?. ISBN   978-0-7864-5584-3 .
  57. ↑ ?PCBS: Marked increase in West Bank tourism in 2010“ . M'aan . 26 September 2011. Suarchyvuotas originalas 18 June 2013 . Nuoroda tikrinta 10 October 2012 .
  58. ↑ "Europeans Dominate Visitor Arrivals to Palestine in 2012" . Prane?imas spaudai. 11 March 2013 . http://www.travel-impact-newswire.com/2013/03/europeans-dominate-visitor-arrivals-to-palestine-in-2012/#story3 . Prieigos data 6 July 2016 .  
  59. ↑ ?Tourism in Palestine an Act of Solidarity, says Minister of Tourism“ . Suarchyvuota i? originalo 12 August 2017 . Nuoroda tikrinta 12 August 2017 .
  60. ↑ ?Entering and Exiting Jerusalem, The west Bank, and Gaza“ . Suarchyvuotas originalas 18 March 2014 . Nuoroda tikrinta 15 March 2014 .
  61. ↑ ?4.2 million cellular mobile subscriptions in Palestine, says Bureau of Statistics“ . WAFA. 17 May 2020. Suarchyvuota i? originalo 24 February 2021 . Nuoroda tikrinta 17 May 2020 .
  62. ↑ United Nations (3 rugs?jo 2009). ?Gaza water crisis prompts UN call for immediate opening of crossings“ . Suarchyvuota i? originalo 8 bir?elio 2010 . Nuoroda tikrinta 25 lapkri?io 2009 .
  63. ↑ ?Gaza Strip Water and Sanitation Situation“ . Worldbank. 2009. Suarchyvuota i? originalo 22 vasario 2018.
  64. ↑ Fatta, D. (2005). ?Urban Wastewater Treatment and Reclamation for Agricultural Irrigation: The situation in Morocco and Palestine“. The Environmentalist . 24 (4): 227?236. doi : 10.1007/s10669-005-0998-x . S2CID   85346288 .
  65. ↑ Assaf, Karen (2004). ?Water as a human right: The understanding of water in Palestine“ (PDF) . Boell.de . Suarchyvuota (PDF) i? originalo 23 rugs?jo 2015.
  66. ↑ ?About Palestine >> Culture“ . palestine-australia.com . Embassy of the State of Palestine (The General Delegation of Palestine to Australia, New Zealand and the Pacific) . Nuoroda tikrinta October 14, 2023 . ?The most popular sport in Palestine is football“
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Palestinos_valstyb?&oldid=7283839 "